Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-16 · Administracinė byla Nr. I-7721-279/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-16
Bylos Nr.
I-7721-279/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01423-2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
R. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7721-279/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01423-2019-Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 51.4.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 16 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. J. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK), 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1–12), kurį papildė (b. l. 72-73) nurodė, kad jis nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. liepos 12 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 1 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, kurią dar labiau mažino gyvenamojoje patalpoje esantys baldai. Pravieniškių PN-AK 1 būrio 6-oje gyvenamojoje patalpoje ir viso būrio pagalbinėse – bendro naudojimo patalpose buvo prasta dirbtinė apšvieta. Pravieniškių PN-AK 1 būrio sanitariniame mazge trūko sanitarinių įrenginių, praustuvų, veidrodžių, lentynėlių higienos priemonėms pasidėti. Ginčo metu Pravieniškių PN-AK 1 būryje galėjo 65 asmenys. Pravieniškių PN-AK 1 būrio virtuvėje nebuvo nė vieno puodo, keptuvės, virdulio, kitų įrankių, dėl to neturėjo galimybės gamintis maistą. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK pastatas senas, nuo sienų ir lubų krenta tinkas, dažai, laiptai sutrupėję ir nesaugūs, inventorius susidėvėjęs, gyvenamojoje patalpoje, prausykloje, tualete langų rėmai supuvę, gyvenamojoje patalpoje nešvaru, yra blakių ir tarakonų, kaupiasi pelėsis, iš tualetų skilda nemalonūs kvapai. Dėl netinkamų laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK pareiškėjas patyrė pakankamai gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, pažeminimą, diskomfortą.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Pravieniškių PN-AK atsiliepimu (b. l. 23–29) į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikė duomenis apie tai, kokioje gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas buvo laikomas, koks šios gyvenamosios patalpos plotas, kiek joje yra įrengta miegamųjų vietų. Nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir galėjo laisvai judėti po visą lokalinį sektorių. Nurodė, kad gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turėjo valyti patys nuteistieji. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK yra sudariusi sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų naikinimo, pagal šią sutartį Pravieniškių PN-AK yra teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina bendrą dirbtinę apšvietą. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teigė, kad pataisos įstaiga užtikrina tinkamą patalpų būklę, gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra. Pravieniškių PN-AK pateikė duomenis apie sanitarinių įrenginių skaičių sanitariniame mazge. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 1 būrio virtuvė yra aprūpinta visu reikalingu inventoriumi. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsiliepime teigė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareigūnai būtų netinkamai atlikę pareigas, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų. Todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis jis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. liepos 12 d. (b. l. 1). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK laikomas nuo 2017 m. lapkričio 6 d. (b. l. 32). Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismine tvarka sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. liepos 12 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 1 būrio 6-oje gyvenamojoje patalpoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, kurią dar labiau mažino gyvenamojoje patalpoje esantys baldai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 papunktis nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais (minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas).

Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų (b. l. 24) nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 1 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 26,97 kv. m, gyvenamojoje patalpoje įrengta 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,37 kv.m. gyvenamojo ploto (26,97 / 8 = 3,37). Atsižvelgiant į LVAT praktiką (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), pareiškėjui tenkantis gyvenamasis plotas apskaičiuotas, gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi nėra žinomas tikslus gyvenamojoje patalpoje laikytų asmenų skaičius visą ginčo laikotarpį.

Iš aukščiau nurodytų duomenų daroma išvada, kad gyvenamojo ploto norma pataisos įstaigos bendrabučio tipo patalpose (3,1 kv. m vienam asmeniui, Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 papunktis) pareiškėjui nebuvo pažeista.

Dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai, tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir LVAT nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Remiantis LVAT praktika, į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas) ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Nagrinėjamu atveju, ploto reikalavimo pažeidimas nebuvo nustatytas. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo gyvenamosiose patalpose.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 1 būrio 6-oje gyvenamojoje patalpoje ir viso būrio pagalbinėse – bendro naudojimo patalpose buvo prasta dirbtinė apšvieta.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 25-26) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. pažymoje (b. l. 33) nurodė įstaiga užtikrina Higienos normos 134:2015 gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apžvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2019 m. kovo 4 d. gavo pareiškėjo skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK, tame tarpe ir dėl nepakankamo dirbtinio apšvietimo 1 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje ir viso būrio pagalbinėse – bendro naudojimo patalpose. Iš byloje esančio 2019 m. kovo 18 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo protokolo Nr. F-M-147/2019 matyti, kad 2019 m. kovo 15 d. atlikus apšvietimo matavimą, nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK 1 būrio 6-oje gyvenamojoje patalpoje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, dirbtinė apšvieta neatitiko Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimo. Dirbtinė apšvieta pagalbinėse – bendro naudojimo patalpose nebuvo vertinta, nes Higienos norma 134:2015 nereglamenuoja dirbtinio apšvietimo dydžių šiose patalpose (b. l. 15-16).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundo teiginys, kad Pravieniškių PN-AK 1 būrio 6-oje gyvenamojoje patalpoje buvo prasta dirbtinė apšvieta laikomas pagrįstu, todėl pareiškėjo atžvilgiu konstatuotini neteisėti atsakovės atstovo veiksmai. Pagrindų konstatuoti neteisėtus atsakovės atsakovo veiksmus, kad Pravieniškių PN-AK 1 būrio pagalbinėse – bendro naudojimo patalpose buvo prasta dirbtinė apšvieta nėra, nes kaip minėta Higienos norma 134:2015 nereglamenuoja dirbtinio apšvietimo dydžių šiose patalpose.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 1 būrio sanitariniame mazge trūko sanitarinių įrenginių, praustuvų, lentynėlių higienos priemonėms pasidėti, veidrodžių. Pareiškėjas nurodė, kad sanitariame mazge nebuvo įrengta pisuarų. Pareiškėjo teigimu ginčo metu Pravieniškių PN-AK 1 būryje kalėjo 65 asmenys.

Pataisos įstaigų aprūpinimą baldais ir kitu inventoriumi ginčo metu reglamentavimo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos ,,Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos“ (toliau – Aprūpinimo normos).

Aprūpinimo normos nustatė, kad prausykla, tualetas aprūpinami: lentynėle asmens higienos priemonėms (po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės) (7.1 papunktis); sienine pakaba (bendras kabliukų skaičius ne mažesnis už praustuvių skaičių (7.2 papunktis); sieniniu veidrodžiu (po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės) (7.3 papunktis); praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų) (7.4 papunktis); šiukšlių dėže 1 vnt. prie kiekvieno klozeto (unitazo) (7.5 papunktis); klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų) (7.6 papunktis).

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 26) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. pažymoje (b. l. 33) nurodė, nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 1 būrio sanitarinis mazgas aprūpintas 5 tupiamais klozetais ir 5 praustuvėmis.

Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, teismas pažymi, kad atsakovės atsakovas ginčo laikotarpiu tinkamai vykdė Aprūpinimo normų 7.4 ir 7.6 papunkčių reikalavimus, kadangi pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais buvo aprūpintas tinkamu kiekiu praustuvų, sanitarinių įrenginių, kadangi 65 nuteistajam (įskaitant pareiškėją) teko 5 praustuvai, 5 tupiami klozetai, tad 13 asmenų teko 1 praustuvas, 1 klozetas (65 / 5 = 13). Teismas pažymi, kad Aprūpinimo normų 7.6 papunktis nenumato imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą aprūpinti pisuaru, nes pagal Aprūpinimo normų 7.6 papunktį, sanitarinis mazgas aprūpinamas klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl per mažo praustuvų, sanitarinių įrenginių kiekio laikytini nepagrįstais, todėl atmetami.

Vertinant atsakovės atstovo veiksmus ar lentynėlių asmens higienos priemonėms pasidėti, sieninių veidrodžių, skaičius atitiko Aprūpinimo normų 7.1 ir 7.3 papunkčių reikalavimus, teismas pažymi, kad atsakovės atstovas nepateikė duomenų kiek Pravieniškių PN-AK 1 būrio sanitariniame mazge yra šio invenoriaus, t. y. duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų spręsti ar pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra pagrįstos.

Šiuo atveju teismas pažymi, kad administracinis procesas iš esmės grindžiamas rungimosi principu, šalims suteikiamos vienodos galimybės procese. LVAT yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausiai apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenins. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvus įrodinėjimo naštos aspektas) (žiūrėti LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje A17-301/2007, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje A575-1774/2014).

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, jog būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, griežtai negalima laikytis principo, jog įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus paprastai tenka atsakovui (žiūrėti mutatis mutandis EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus išaiškinimus, šioje administracinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovės atstovui teko pareiga paneigti pareiškėjo teiginius dėl nurodytų pažeidimų, t. y. įrodyti, jog lentynėlių asmens higienos priemonėms pasidėti, sieninių veidrodžių skaičius atitinka Aprūpinimo normų 7.1 ir 7.3 papunkčių reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad teismas 2019 m. liepos 17 d. nutartimi (b. l. 20) įpareigojo atsakovės atstovą pateikti visus duomenis apie pareiškėjo laikymo sąlygas Pravieniškių PN-AK.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo teiginiai, kad Pravieniškių PN-AK 1 būrio sanitariniame mazge trūko veidrodžių, lentynėlių higienos priemonėms pasidėti, laikyti pagrįstais, todėl pareiškėjo atžvilgiu konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai. Konstatuojant atsakovės atstovo neteisėjus veiksmus, tai pagrįstai vertinama kaip pareiškėjui palanki aplinkybė, t. y. sprendimas minėtoje dalyje priimtinas tos šalies nenaudai, kuriai priklausė neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 1 būrio virtuvėje nebuvo nė vieno puodo, keptuvės, virdulio, kitų įrankių.

Aprūpinimo normose nustatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlė, patalpa maistui laikyti aprūpinama: stalu (pagal plotą ir poreikį (2.1 papunktis); spintele (pagal plotą ir poreikį (2.2 papunktis); suolu arba kėde, arba taburete (pagal plotą ir poreikį (2.3 papunktis); elektrine virykle (1 vnt. esant techninėms galimybėms (2.4 papunktis); šiukšlių dėže (1 vnt.) (2.5 papunktis); valymo inventoriumi: šepečiu (šluota), kibiru, šiukšlių dėže, šiukšlių semtuvu, valymo šluostėmis (1 komplektas) (2.6 papunktis); plautuve (pagal poreikį) (2.7 papunktis); garų surinktuvu (1 vnt. esant poreikiui ir techinėms galimybėms) (2.8 papunktis); buitiniu šaldytuvu (pagal poreikį (2.9 papunktis); sienine rankšluosčio pakaba (2 vnt.) (2.10 papunktis); indų džiovykla (1 vnt.) (2.11 papunktis); virduliu (1 vnt.) (2.12 papunktis); mikrobangų krosnele (1 vnt.) (2.13 papunktis); indais (tinkamais sąlyčiu su maistu ir terminiam apdorojimui (2.14 papunktis); lentyna (pagal poreikį) (2.15 papunktis); maisto gaminimo įrankiais (pagal poreikį) (2.16 papunktis).

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 26-27) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. pažymoje (b. l. 33-34) nurodė Pravieniškių PN-AK nuteistieji aprūpinami maisto gaminimui reikalingu inventoriumi. 1 būrio virtuvėlėje yra puodai, keptuvės, vandens virdulys ir kitas inventorius, reikalingas maisto ruošimui. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovės atstovo pateiktais teiginiais, nes kaip matyti pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 1 būrio virtuvė nebuvo aprūpinta reikalingu inventoriumi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad Pravieniškių PN-AK 1 būrio virtuvėje nebuvo nė vieno puodo, keptuvės, virdulio, kitų įrankių.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK pastatas senas, nuo sienų ir lubų krenta tinkas, dažai, laiptai sutrupėję ir nesaugūs, inventorius susidėvėjęs, gyvenamojoje patalpoje, prausykloje, tualete langų rėmai supuvę, netvarkingi.

Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 26) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. pažymoje (b. l. 33) nurodė, kad pataisos namuose avarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra, įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui atlikus operatyviąją kontrolę Pravieniškių PN-AK buvo nustatyta, kad bendro naudojimo laiptinėje laiptų pakopos nesaugios (akmens masės pakopos sudėvėtos, vietomis nutrupėjusios), 1 būrio gyvenamojoje patalpoje įskilęs langas, t. y. nustatyti Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo teiginiai, kad Pravieniškių PN-AK laiptai sutrupėję ir nesaugūs, gyvenamojoje patalpose langai netvarkingi, laikyti pagrįstais, todėl pareiškėjo atžvilgiu konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai.

Pareiškėjo teiginiai, kad Pravieniškių PN-AK pastatas senas, nuo sienų ir lubų krenta tinkas, dažai, inventorius susidėvėjęs, prausykloje, tualete langų rėmai supuvę, netvarkingi, nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis, todėl atmetami.

Pareiškėjas skunde, kad gyvenamojoje patalpoje buvo nešvaru, iš tualetų skilo nemalonūs kvapai.

Higienos normos HN 134:2015 37 punkte nustatyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys (pavyzdžiui laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 25) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 yra patvirtintas Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašas (b. l. 40), kurio 9 punktas numato, kad Socialinės reabilitacijos sektorių būrių viršininkai paima iš sandėlio valymui skirtą inventorių, medžiagas ir išduoda jas nuteistiesiems. Pagal 10 punktą, pagrindinio gyvenamųjų patalpų valymo metu plaunamos, be kita ko, grindys, sienos, langai ir sanitariniai mazgai. Iš atsakovės atstovo paaiškinimų atsiliepime matyti, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamąsias patalpas, sanitarinius mazgus privalo valyti patys nuteistieji minėto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Pagal LVAT praktiką už gyvenamųjų patalpų ir bendro naudojimo vietų švarą ir tvarką yra atsakingi patys jose laikomi asmenys (žiūrėti LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-662/2018). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde nenurodė, kad jam nebuvo išduotos priemonės patalpų švarai ir tvarkai palaikyti, tokių duomenų byloje nėra, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus analizuojamu aspektu. Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus, kad gyvenamosioe patalpose buvo nešvaru, iš tualetų skilo nemalonūs kvapai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje buvo drėgna.

Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 procentų iki 65 procentų.

Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Iš byloje esančio 2019 m. kovo 18 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo protokolo Nr. F-M-147/2019 matyti, kad 2019 m. kovo 15 d. atlikus oro drėgmės matavimą, nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK 1 būrio 6-oje gyvenamojoje patalpoje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, santykinė oro drėgmė atitiko Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimą (b. l. 15). Nacionalinio sveikatos centro duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK 1 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje yra įrengtas varstomas langas, kuris užtikrina galimybę išsivėdinti (b. l. 15). Atsižvelgiant į išsdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginys, kad gyvenamojoje patalpoje buvo drėgna, atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamojoje patalpoje, dušuose prausykloje, kaupėsi pelėsis.

Higienos normos HN 134:2015 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Iš byloje esančių Nacionalinio sveikatos centro duomenimis nustatyta, kad dušuose, prausykloje, 6 gyvenamojoje patalpoje ant sienų paviršių pastebėtas pelėsis (Higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimas). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginys, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamojoje patalpoje, dušuose prausykloje, kaupėsi pelėsis, laikytinas pagrįstu, todėl pareiškėjo atžvilgiu konstatuotini neteisėti atsakovės atstovo veiksmai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 1 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje buvo blakių ir tarakonų.

Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 25) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. pažymoje (b. l. 34) nurodė, kad 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią pataisos įstaigoje yra teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Kad Pravieniškių PN-AK buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, patvirtina Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 76-203 (jos kopija) sudaryta 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK ir UAB „Utenos deratizacija“, kopija (b. l. 62–65), taip pat Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo kopijos (b. l. 35-39), kuriuose yra duomenys apie UAB „Utenos deratizacija“ atliktus darbus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad paminėti duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Tuo tarpu bylos įrodymai apie kenkėjų naikinimą (sutartis dėl kenkėjų naikinimo, atliktų darbų aktai) leidžia daryti išvadą, kad Pravieniškių PN-AK yra skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų, įskaitant ir blakes, monitoringui ir naikinimui. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Mushegh Saghatelyan prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 55 punktas). LVAT taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. liepos 12 d. Pravieniškių PN-AK buvo laikomas netinkamomis sąlygomis: sanitariniame mazge trūko veidrodžių, lentynėlių higienos priemonėms pasidėti, bendro naudojimo laiptinės laiptai buvo sutrupėję ir nesaugūs, gyvenamojoje patalpose netvarkingi langai, gyvenamojoje patalpoje, dušuose prausykloje, kaupėsi pelėsis.

Nurodytais aspektais buvo nustatyta valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios institucijos neteisėti veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 straipsnis). Nustatęs neteisėtą neveikimą, teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.247 ir 6.249 straipsniai). Nustačius šiais aspektais (dėl sanitarinių įrenginių trūkumo ir teisės pasivaikščioti gryname ore pažeidimo) civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.271 straipsnis) visumą, valstybei kyla prievolė atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą įvertino 30000 Eur.

Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, kad nustatyti pažeidimai padarė poveikį pareiškėjo sveikatai. Pravieniškių PN-AK medicininiame pažymėjime (b. l. 30) tokių duomenų nėra. Byloje nenustatyta, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus asmeniui būnant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška. Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl tokio pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių (pavyzdžiui LVAT 2019 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2284-662/2019, 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2136-525/2019, 2019 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-932-556/2019, 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-941-261/2019, 2019 m. vasario 13 d. administracinėje byloje Nr. A-3336-968/2019), į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, juridinio asmens kodas 302560890, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė