Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2022-03-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-222-1165/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-24
Bylos Nr.
II-222-1165/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00146-2022-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Vita Padriezaitė (pirm.)
Pažeidėjas
S. N.
Institucija
Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-222-1165/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00146-2022-9Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 24 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. N. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. G. 2022 m. sausio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. N. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 26 d., 08.21 val., (duomenys neskelbtini), transporto priemonę pastatė ir paliko ją stovėti vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) draudžiama sustoti ir stovėti, taip pažeisdamas KET 150 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje. S. N. šiuo nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda.

S. N. skundžia Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2022 m. sausio 20 d. nutarimą ir prašo panaikinti jam paskirtą 60 Eur administracinę nuobaudą. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo paskirta bauda už tai, kad jis pastatė automobilį prie ženklo, kuris draudžia sustoti, tačiau tokio ženklo prie jo namų nėra ir nebuvo. Tokio ženklo nėra net trijuose iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išvažiavimuose į jo kiemą prie namų.

Policijos pareigūnai, skirdami baudą, nesiaiškino įvykio aplinkybių. Pareiškėjas yra neįgalus, o dėl pradėtos administracinio nusižengimo teisenos dar labiau pablogėjo jo sveikata.

Namas, kuriame jis gyvena, yra adresu: (duomenys neskelbtini), o nusižengimas užfiksuotas adresu: (duomenys neskelbtini), tarp šių namų yra apie 100 metrų atstumas, todėl jis yra nepagrįstai apkaltintas ir nubaustas.

Institucijos atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

ANK 417 straipsnio 2 dalyje teisės norma yra blanketinė, todėl, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, būtina įvertinti kitų teisės aktų turinį, šiuo konkrečiu atveju KET 150 punktą, reglamentuojantį, kur draudžiama sustoti ir stovėti transporto priemonėms. KET 150.5 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Vertinant lingvistiškai, veja suprantama kaip žolė, pievelė. Iš byloje esančių nuotraukų nematyti jokių kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilį aptariamoje vietoje. Jose matyti, kad nusižengimo padarymo vieta visiškai atitinka vejos sąvoką. S. N. veiksmuose yra visi būtinieji ANK 417 straipsnio 2 dalies požymiai, kurie užtraukia pastarajam administracinę atsakomybę. Pareiškėjui išduotas neįgaliojo pažymėjimas, kuris byloje nėra pateiktas, nesuteikia teisės statyti transporto priemones ant vejos.

Nusižengimas fiksuotas DPKS įrenginiu, Greitosios patikros aplikacija, kuri savo funkcionalumo pagalba, padarius fotonuotrauką ir įvedus transporto priemonės numerį bei pažeidimo esmę automatiškai apdoroja duomenis, pagal palydovą nustato buvimo vietą ir funkcionalumo pagalba automatiškai perduoda duomenis į administracinių nusižengimų registrą. Todėl esant blogoms oro sąlygoms gali būti minimali automatinė vietos paklaida. Šiuo atveju, namai, esantys (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), yra vienas nuo kito nenutolę, todėl automatiškai Greitosios patikros aplikacija nustatė tuo metu jai arčiausią tašką. Vietos pakeitimas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pažeidimo fakto nešalina, nes abu namai yra netoliese. Institucijos nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, o teigdamas priešingai, pareiškėjas siekia išvengti administracinės atsakomybės.

Atsižvelgiant į pareiškėjo S. N. bei Institucijos atstovo prašymus skundą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 20–22, 28), taip pat tai, kad jiems apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta (b. l. 16, 28), o prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama S. N. bei Institucijos atstovui nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šioje administracinio nusižengimo byloje S. N. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už 1) sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, 2) sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, 3) važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Taigi, kaip matyti iš aptariamo straipsnio dispozicijos, administracinio nusižengimo sudėtis gali pasireikšti alternatyviaisiais požymiais. Be to, straipsnio konstrukcija bei šiuo klausimu formuojama teismų praktika suponuoja ir tai, jog aptariamo straipsnio 2 dalies dispozicija yra blanketinė. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju asmenį pripažįstant padariusiu aptariamą administracinį nusižengimą, būtina nurodyti ne tik objektyviuosius bei subjektyviuosius jo sudėties požymius, tačiau ir teisės aktą bei konkretų jo straipsnį, dalį ar punktą, kuriuose įtvirtintos taisyklės, pareigos ar reikalavimai apibrėžtais asmens veiksmais buvo pažeisti. Tik tokiu atveju galima daryti išvadą, jog asmens teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, o tuo pačiu ir teisė į teisminę gynybą, nebuvo pažeista.

Šiuo atveju, kaip matyti iš S. N. surašyto 2021 m. lapkričio 27 d. administracinio nusižengimo protokolo bei jo pagrindu surašyto skundžiamo nutarimo, pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis sustojo ir transporto priemonę – lengvąjį automobilį – paliko stovėti vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles sustoti ir stovėti yra draudžiama. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, teisiškai nėra reikšminga aplinkybė, ar prieigose prie įvažiavimo į gyvenamuosius namus, kurių kiemo teritorijoje buvo padarytas administracinis nusižengimas, yra kelio ženklai ar ženklinimas, draudžiantis sustojimą ar stovėjimą tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje. Šiame kontekste pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklės draudimą sustoti ir stovėti tam tikrose vietose apriboja ne tik kelio ženklais ar kelio ženklinimu, tačiau ir kitomis normomis, išdėstytomis Kelių eismo taisyklių 150 punkte.

Būtent šią teisės normą pareiškėjas kaltinamas pažeidęs. KET 150 punkte, be kita ko, nurodyta, kad transporto priemonių vairuotojams yra draudžiama sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Analizuojama teisės norma neapibrėžia būtinybės tokį stovėjimą drausti kelio ženklais ar kelio ženklinimu, ši norma taikoma visoms teritorijoms, kurios gali būti apibūdinamos kaip veja arba šaligatvis, sporto, vaikų žaidimo aikštelė, kita transportui neskirta vieta, išskyrus jau anksčiau nurodytas išimtis. Nors iš skundžiamo nutarimo turinio nėra aišku, kokioje konkrečiai vietoje (ant vejos, šaligatvio ar pan.) S. N., pastatydamas automobilį, pažeidė draudimą sustoti ir stovėti (nedetalizuojamos KET 150 punkto nuostatos, susijusios su konkrečiu draudimo sustoti ar stovėti atveju, apsiribojant bendruoju teiginiu, kad transporto priemonė sustojo ir stovėjo draudžiamoje vietoje), kas sudaro pagrindą spręsti apie nepakankamą Institucijos priimto procesinio sprendimo išsamumą ir konkretumą, vis dėlto, tai savaime nesuponuoja išvados, kad pareiškėjo teisė žinoti, dėl ko yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, buvo pažeista. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje pateiktos fotonuotraukos, kurios neabejotinai atspindi situaciją nusižengimo padarymo vietoje. Iš pareiškėjui surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, kad jam buvo išaiškintos ANK 577 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, be kita ko, ir teisė susipažinti su bylos medžiaga. Iš minėtų fotonuotraukų matyti, kad transporto priemonė, registruota S. N. vardu, stovėjo ant vejos priešais gyvenamojo namo langus. Vejos apibrėžimas pateikiamas 2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 2 straipsnyje, pagal kurį veja laikomas lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas, kas, teismo vertinimu, visiškai atitinka nagrinėjamoje byloje užfiksuotos nusižengimo padarymo vietos apibūdinimą.

Skunde dėl Institucijos nutarimo pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad minėtą dieną būtent jis vairavo transporto priemonę. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos (b. l. 8), jam buvo išaiškinta galimybė nurodyti asmenį, vairavusį transporto priemonę, tuo atveju, jei nusižengimo padarymo metu automobilį valdė ne jo savininkas, o kitas asmuo. Tokių duomenų nubaustasis nepateikė, jų nėra administracinio nusižengimo bylos ir skundo nagrinėjimo medžiagoje. Taigi nėra pagrindo abejoti, jog skundžiamame nutarime nurodytą dieną būtent pareiškėjas, naudodamasis jam priklausančiu automobiliu, sustojo ir jį paliko stovėti ant vejos. Abejonių dėl objektyvių nusižengimo padarymo aplinkybių nekyla net ir atsižvelgiant į pareiškėjo teiginius dėl netikslaus nutarime nurodyto nusižengimo padarymo vietos adreso. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jame nurodyta nusižengimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini), bei pateiktos tikslios įvykio vietos koordinatės. Susipažinus su viešai interneto tinklalapyje „Google Maps“ pateiktais duomenimis (b. l. 13), gyvenamasis daugiabutis namas (duomenys neskelbtini) yra netoliese (duomenys neskelbtini) pažymėto daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame deklaruojama ir pareiškėjo gyvenamoji vieta. Taigi, vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su nurodytu adresu, kuriam priskirtina nusižengimo padarymo vieta, savaime jo kaltės padarius aptariamą administracinį nusižengimą – pastačius ir palikus stovėti automobilį ant vejos, nešalina. Kaip nurodoma Institucijos atsiliepime, administracinis nusižengimas fiksuotas DPKS įrenginiu, Greitosios patikros aplikacija, kuri savo funkcionalumo pagalba, padarius fotonuotrauką ir įvedus transporto priemonės valstybinius numerius bei nusižengimo esmę, automatiškai apdoroja duomenis, pagal palydovą nustatydama automobilio buvimo vietą. Pagrindo abejoti šia aplinkybe nėra, o vien tai, kad vieta vejoje, esančioje gyvenamųjų namų kvartale, buvo priskirta ne pastatui, kuriame gyvena pareiškėjas, o greta esančiam daugiabučiui, nesudaro pagrindo abejoti skundžiamame nutarime nurodytų objektyvių nusižengimo padarymo aplinkybių teisingumu.

Kaip pagrįstai nurodoma Institucijos atsiliepime, byloje taip pat nėra nustatytos jokios aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti apie pareiškėjo turimą teisę sustoti ir stovėti aptariamoje vietoje – ant vejos. Kaip jau minėta, ant vejos ar šaligatvio stovėti galima tik tuo atveju, kai transporto priemonė yra nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu arba tokį stovėjimo būdą leidžia nurodyti kelio ženklai. Nei viena iš aptariamų aplinkybių analizuojamu atveju nenustatyta, apie jos egzistavimą nenurodė ir pats pareiškėjas skunde apylinkės teismui. Pažymėtina, kad tam tikros išlygos transporto priemonių stovėjimui taikomos ir tiems asmenims, kurie vairuoja transporto priemonę, pažymėtą skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ (KET XIII skyriaus nuostatos). Šiems asmenims leidžiama sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto horizontaliojo ženklinimo linijomis ir kt., tačiau, kaip jau aptarta, kelio ženklai „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ neapibrėžia stovėjimo ant vejos atvejų, kadangi stovėjimas ir sustojimas tokiose vietose draudžiamas visais atvejais, net ir nesant tam skirtų kelio ženklų ar ženklinimo (išskyrus jau aptartas išimtis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais ir nutraukti jam administracinio nusižengimo teiseną nesant ANK 417 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties, nėra.

Tuo pačiu pažymėtina, kad pareiškėjas skunde akcentuoja ir jam paskirtos administracinės nuobaudos dydį, teigdamas, jog jis, visų pirma, buvo nubaustas 30 Eur dydžio bauda, kuri vėliau padidėjo dar 30 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į ANK 22 straipsnyje numatytą administracinių nuobaudų paskirtį, taip pat ANK 34 straipsnyje numatytas administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pagrindo spręsti, kad S. N, už jo padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirta akivaizdžiai per didelė ar neproporcinga administracinė nuobauda, neturi. ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 30 iki 90 Eur. Šiuo atveju matyti, kad 2021 m. lapkričio 27 d. pareiškėjui buvo surašytas (automatiškai suformuotas) administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, pasiūlant jam už pakartotinai padarytą ANK 417 straipsnyje numatytą nusižengimą sumokėti minimalaus dydžio sankcijoje numatytą baudą (ANK 610 straipsnio 1 dalis, 40 straipsnis). Pareiškėjui šios baudos iki nustatyto termino nesumokėjus, administracinis nusižengimas laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo byla buvo perduota nagrinėti protokolą surašiusios institucijos atstovui, priimant nutarimą ne teismo tvarka ir, be kita ko, iš naujo skiriant administracinę nuobaudą. Šios nuostatos pareiškėjui buvo išaiškintos jam surašytame protokole su administraciniu nurodymu.

Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, skundžiamu nutarimu S. N. buvo paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda. Institucijos atstovas, skirdamas nuobaudą pareiškėjui, tinkamai, išsamiai ir visapusiškai įvertino tiek S. N. padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, tiek ir jo paties asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Skundžiamame nutarime buvo teisingai ir pagrįstai nustatytos pareiškėjo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, o jam skirta nuobauda, kuri yra lygi ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam nuobaudos vidurkiui, nelaikytina neproporcinga ar pernelyg griežta. Kadangi S. N. yra sistemingai baudžiamas administracine tvarka, be kita ko, ir dėl šiurkščių administracinių nusižengimų darymo, naują administracinį nusižengimą padarė galiojant anksčiau jam skirtoms nuobaudoms už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teismo vertinimu, pagrindo švelninti pareiškėjui skirtą nuobaudą nėra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Institucijos nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, išsamiai ir visapusiškai įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, todėl teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2022 m. sausio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. N. skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vita Padriezaitė