Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1585-271/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-04-26
Bylos Nr.
1-1585-271/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14998-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Kaltinamasis
P. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1585-271/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14998-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos Nr. 1-1585-271/2019 medžiaga, kurioje

P. K., a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

N U S TATĖ:

P. K. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2019-04-13 apie 00.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,49 promilių girtumo laipsnis), tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, žodinio konflikto su sugyventine A. T. metu du kartus ranka trenkė pastarajai į galvos sritį ir vieną kartą į pilvo sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. T. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais P. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo P. K. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiosios A. T. parodymais, kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis P. K. įtariamojo apklausos metu parodė, kad apie 6 metus gyvena kartu su sugyventine A. T.. Kartu su A. augina mažametį sūnų M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Šiuo metu gyvena sugyventinės motinai priklausančiame dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tame pačiame bute dar gyvena A. sesuo E. ir motina L.. 2019-04-12 nuo 20.00 val., buto kambaryje, anksčiau minėtu adresu, kartu su draugu T. (jo pavardės neatsimena, jeigu reikės, jo kontaktus galės nurodyti vėliau) vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė vieną butelį 0,7 l brendžio ir porą skardinių alaus. Kai apie 24.00 val. T. išėjo namo, užėjęs į miegamąjį, kur tuo metu buvo jo sugyventinė A., ruošėsi miegoti. Tačiau sugyventinė pradėjo priekaištauti, kad jis per daug ir per dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Supykęs dėl sugyventinės priekaištavimų, nesusilaikė ir du kartus ranka sudavė A. į galvą ir vieną kartą į pilvo sritį. A. skundėsi, kad nuo jo suduotų smūgių jai skauda. Po ko išėjęs į kitą kambarį užmigo. Jį pažadino policijos pareigūnai ir sulaikė. Įvykio metu sūnus, E. ir L. buvo kitame kambaryje. Dėl įvykdyto labai gailisi. Kol vyks ikiteisminis tyrimas gyvens (duomenys neskelbtini) (b.l. 33).

Nukentėjusioji A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu P. K. ir jų sūnumi M. K. bei savo seserimi E. O.. Jie gyvena jos mamos L. T. bute, kuri taip pat gyvena kartu su jais. Su sugyventiniu ji kartu gyvena apie šešerius metus. Laisvu nuo darbo metu sugyventinis vartoja alkoholį, o išgėręs būna agresyvus. 2019-04-12, apie 20.00 val., sugyventinis girtavo namuose ir pas jį buvo atėję keli draugai. Kadangi jau buvo vėlus metas - apie 00.30 val., ji davė pastabas savo sugyventiniui, kad jis baigtų triukšmauti, ir liepė jo draugams išsiskirstyti, nes jie trukdė jai ilsėtis. Dėl šių pastabų sugyventinis supyko ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Po jų konflikto iš namų išėjo jo draugai, tuomet sugyventinis priėjo prie jos ir kai ji sėdėjo ant lovos, jis sudavė jai du smūgius ranka į galvos sritį ir vieną kartą į pilvo sritį, po ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Po suduoto smūgio į pilvą jai buvo sunku kvėpuoti ir ji prašė, kad jis jos daugiau nemuštų. Visą įvykį matė šalia buvusi jos sesuo ir tame pačiame kambaryje buvusi mama. Sūnus tuo metu buvo kitame kambaryje ir šio įvykio nematė. Po smūgio į pilvą sugyventinis jos daugiau nemušė ir ji nusprendė išeiti iš namų ir važiuoti pas savo draugę, kad sugyventinis jos daugiau nemuštų. Sugyventinis iš pradžių nenorėjo jos išleisti iš buto, bet galiausiai išleido ir ji nuvažiavo pas savo draugę A. L.. Nuvykus pas draugę ji papasakojo, kas nutiko, ir kai jos pasikalbėjo, ji nusprendė kreiptis į policiją, kadangi sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą (b.l. 15).

Iš policijos informacinės sistemos Polis ataskaitų žiūryklės matyti, jog 2019-04-13 03:21 val. buvo gautas pranešimas, jog pranešėją namuose sumušė sugyventinis, suduodamas smūgius į pilvo ir galvos sritį, ir sukeldamas fizinį skausmą. Po sumušimo pranešėja pabėgo pas motiną, namuose liko (duomenys neskelbtini) metų vaikas su sugyventiniu (b.l. 5).

Alkotesteriu M. K. 2019-04-13 04:38 val. nustatytas 1,49 promilių girtumas (b.l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Ikiteisminio tyrimo eigoje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis P. K. savo sugyventinės A. T. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – du kartus ranka trenkė pastarajai į galvos ir vieną kartą į pilvo sritį, dėl ko nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Kaltinamasis neneigė jam inkriminuotų neteisėtų veiksmų padarymo, nurodydamas, kad būdamas neblaivus ir supykęs ant sugyventinės¸ tarpusavio konflikto metu atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Tokiu būdu jis atliko prieš nukentėjusiąją eilę kryptingų, smurtinio pobūdžio veiksmų. Nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymai apie smūgių pobūdį, skaičių, lokalizaciją sutampa. Tokius pačius smūgius nukentėjusioji nuosekliai nurodė tiek BPC operatoriams po patirto smurto kviesdama policijos pareigūnus, tiek protokole-pareiškime, tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Kadangi nukentėjusioji į teismo medicinos specialistą nesikreipė, jos sužalojimų mastas nustatinėjamas nebuvo, atitinkamai kaltinamajam inkriminuojamas tik fizinio skausmo sukėlimas. Teismui nėra abejonių, jog kaltinamojo smūgiai nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Nors kaltinamasis savo poelgį motyvavo tarp jų kilusiu barniu, teismas pažymi, kad fizinio smurto panaudojimas jokiomis aplinkybėmis negali būti toleruojamas kaip tarpusavio konflikto sprendimo priemonė. Smurtas buvo pavartotas prieš šeimos narį – sugyventinę. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodė, jog jie yra pora, kartu gyvena apie šešerius metus, turi vaiką, veda bendrą ūkį. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. P. K. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Nukentėjusioji neskundė prokuroro sprendimo kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis P. K. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės rūšimi ir dydžiu (b.l. 45). Nusikaltimu turtinė žala nepadaryta. Dėl neturtinės žalos reikalavimų nepareikšta. Kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

Bausmės skyrimas

P. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Lengvina jo atsakomybę, kad pripažino savo kaltę ir gailisi dėl nusikalstamos veikos. Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

P. K. Lietuvoje neteistas, tačiau 2015 metais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurto panaudojimo artimoje aplinkoje, jam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius (b.l. 42). 2016 m. buvo teisiamas Suomijoje už nusikalstamą veiką nuosavybei (b.l. 42-43). Buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus (pažeidimus) (b.l. 40). Šiuo metu nedirba. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, P. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė, nežymiai viršijanti įstatymų leidėjo numatytos šios bausmės rūšies vidurkį. Atsižvelgiant į smurtinį padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad P. K. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,

NUSPRENDĖ:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. K. paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

1) bausmės laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos,

2) bausmės laikotarpiu nevartoti alkoholio,

3) bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu,

4) per paskirtą laisvės apribojimo laiką išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. c) pp. pagrindu į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-04-13 04.25 val. iki 2019-04-13 15.49 val. (vieną parą), parą sulaikymo prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

LR BK 67 straipsnio 3 dalies, 72(2) straipsnio pagrindu P. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per devynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausant minėtą programą.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomąją priemonę P. K. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Pavel Borkovski