- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-22
- Bylos Nr.
- 2S-155-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23437-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- I. G., AB DnB bankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. G. skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – I. G., AB DnB bankas ir antstolė V. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. G. kreipėsi į antstolę V. M. su skundu, prašydamas panaikinti antstolės V. M. 2011-12-08 turto arešto aktą, 2015-05-13 turto arešto aktą bei 2015-05-13 patvarkymą dėl informacijos vykdomojoje byloje Nr. 0015/11/04010. Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolė viršijo savo įgaliojimus bei pažeidė pareiškėjo teises, nes ji tinkamai neinformavo pareiškėjo apie vykdymo procesą, jo eigą. Tik 2015-06-10 pareiškėjui tapo žinoma apie 2011-12-08 turto arešto aktą, kuriuo be pagrindo areštuotas pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Šį turtą pareiškėjas įgijo pagal 2002-08-12 dovanojimo sutartį, todėl jis yra asmeninė pareiškėjo nuosavybė ir jam negali būti taikomas areštas. Taip pat nebuvo pagrindo taikyti areštą transporto priemonei - automobiliui ,,Kia Sportage“, nes ji yra utilizuota. 2015-05-13 turto arešto aktu antstolė areštavo turtą, kuris buvo įgytas iš pareiškėjo asmeninių lėšų ir nėra šeimos turtas, todėl minėtas turtas taip pat negalėjo būti areštuotas. Antstolė taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas, t. y. nenurodė areštuojamo turto vertės.
Antstolė V. M. 2015-07-07 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą. Teismas, ištyręs vykdomosios bylos duomenis, padarė išvadą, jog antstolė pagrįstai visus pareiškėjui skirtus procesinius dokumentus, taip pat ir skundžiamus turto arešto aktus, siuntė pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Antstolė išnaudojo visas galimybes pareiškėjui tinkamai įteiki procesinius dokumentus, pareiškėjas neįvykdė pareigos pranešti apie pasikeitusį savo gyvenamosios vietos adresą. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjo teiginiai, jog antstolė neinformavo apie vykdymo proceso eigą, nepagrįsti. Teismas nustatė, jog 2011-12-08 turto arešto aktu areštuotas žemės sklypas priklauso dviem savininkams - pareiškėjui ir jo sutuoktinei I. G.. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog VĮ Registrų centro duomenys būtų nuginčyti ar negaliojantys. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, jog areštuota transporto priemonė - automobilis ,,Kia Sportage“, yra utilizuotas. Teismas taip pat konstatavo, jog pareiškėjo teiginiai, kad 2015-05-13 turto arešto aktu areštuotas turtas yra jo asmeninė nuosavybė, nėra pagrįstas įrodymais. Teismas pažymėjo, jog įstatymas nedraudžia antstolei areštuoti skolininkės turto, kuris yra bendroji nuosavybė su kitais asmenimis, antstolė areštavus pareiškėjo lėšas apribojo tik disponavimą turtu, antstolė nėra pradėjusi išieškojimo veiksmų iš minėto turto, t. y. nėra paskelbtos turo varžytinės ar pradėti kiti turto realizavimo veiksmai, todėl ir turto rinkos vertė nėra nustatyta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. G. prašo nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia tokiais motyvais:
1. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog antstolė tinkamai informavo pareiškėją apie 2011-12-08 turto arešto aktą.
2. Antstolė neteisėtai 2011-12-08 turto arešto aktu areštavo pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį jis įgijo dovanojimo sutarties pagrindu.
3. Antstolė neteisėtai areštavo transporto priemonę KIA SPORTAGE, kadangi ji jau utilizuota. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad šios transporto priemonės nėra, bet tai nepaneigia fakto, kad šio turto realiai jau nebėra.
4. Antstolės 2015-05-13 turto arešto aktas yra neteisėtas, nes juo areštuotas pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, kurį jis pirko už savo asmenines lėšas.
5. Turto arešto aktuose nėra nurodyta areštuoto turto vertė. Turto arešto aktų neatitiktis CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimams užkerta galimybę įvertinti turto arešto akto teisėtumą CPK 675 straipsnio 2 dalies įtvirtinto draudimo aspektu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo antstolė V. M. prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad skolininkei I. G. procesiniai dokumentai, tarp jų ir turto arešto aktas ir patvarkymas dėl informacijos pateikimo, buvo įteikti 2011-12-09 pasirašytinai, kas taip pat laikoma įteikimu apeliantui (CPK 123 str.). Taigi antstolė, priešingai nei teigia apeliantas, ėmėsi veiksmų informuoti skolininkę ir apeliantą apie priimtus patvarkymus. Įstatymas nesuteikia teisės antstoliui nustatyti kam koks turtas priklauso bendrame sutuoktinių turte ir už kokias lėšas tas turtas įgytas. Prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl skolininko turto dalies nustatytas yra teismo prerogatyva, kuri įgyvendinama teismo nutartimi. Vykdymo procese areštuoti skolininkei ir apeliantui priklausantį visą turtą leidžia įstatymas (CPK 667 str.) ir neįpareigoja nustatinėti kainos. Turto arešto aktas atsitinka CPK 678 straipsnio reikalavimus, o areštuojamo turto vertės nenurodymas nesudaro pagrindo laikyti turto arešto aktą neteisėtu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog antstolės V. M. kontoroje 2011-11-22 priimtas Vilniaus apygardos teismo 2011-11-02 išduotas vykdomasis raštas Nr.2-1365-431/2009 dėl 235 661,89 Eur skolos, 2 514,51 Eur palūkanų bei procesinių palūkanų išieškojimo solidariai iš skolininkės I. G. išieškotojui AB DNB bakui (v. b. l. 1, 6). 2011-12-08 turto arešto aktu Nr. 9 15 2011 12 08 4010/11-1, be kita ko, areštuotas skolininkei I. G. ir jos sutuoktiniui (apeliantui) priklausantis turtas - 2,6300 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), automobilis KIA SPORTAGE (v. b. l. 8-11), 2015-05-13 turto arešto aktu Nr. 9 15 2015 05 13 4010/11-1, be kita ko, areštuotas žemės sklypas bei pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 168-170). Antstolė 2015-05-13 patvarkymu dėl informacijos nutarė tęsti vykdymo veiksmus, išsiųsti 2011-12-08 ir 2015-05-13 turto arešto aktus šalims, išaiškino skolininkei jos teises ir išaiškino proceso šalims ir suinteresuotiems asmenims, kad areštavus skolininko bendra su kitais asmenimis turtą, jis gali būti dalinamas (v. b. l. 171).
Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog antstolė tinkamai informavo pareiškėją apie 2011-12-08 turto arešto aktą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, antstolė visus pareiškėjui skirtus procesinius dokumentus, taip pat ir 2011-12-08 turto arešto aktą, siuntė pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 60-64, 136-139). Pagal CPK 604 straipsnį procesiniai dokumentai vykdymo procese siunčiami registruotu laišku ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išrašo apie asmenį matyti, jog apelianto A. G. deklaruota gyvenamojo vieta yra (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 98), todėl antstolė pagrįstai visus pareiškėjui skirtus procesinius dokumentus, taip pat ir skundžiamus turto arešto aktus, siuntė pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Be to, apelianto sutuoktinė, kuri yra skolininkė vykdymo procese ir kuri deklaravo savo gyvenamosios vietos adresą tokį pati kaip ir apeliantas, 2011-12-08 turto arešto aktą ir kitus dokumentus iš vykdomosios bylos pasirašytinai gavo 2011-12-09 (v. b. l. 57), todėl mažai tikėtina, kad apeliantas nieko nežinojo apie jos sutuoktinės, su kuria kartu gyvena, atžvilgiu pradėtą vykdomąjį procesą ir 2011-12-08 areštuotą jai su sutuoktiniu priklausantį turtą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog antstolė tinkamai įvykdė savo pareigą informuoti apeliantą apie priimtus patvarkymus ir 2011-12-08 turto arešto aktą, ką taip pat teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, todėl apelianto argumentus, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie 2011-12-08 turto arešto aktą, teismas atmeta kaip nepagrįstus.
Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog 2011-12-08 turto arešto aktas yra neteisėtas, nes antstolė juo areštavo apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - 2,6300 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl apylinkės teismas turėjo panaikinti tokį neteisėtą turto arešto aktą. Apeliantas paaiškino, kad šį žemės sklypą įsigijo dovanojimo sutarties pagrindu ir jis yra asmeninė apelianto nuosavybė, nors Nekilnojamojo turto registre ir nurodyta, kad žemės sklypas priklauso jam ir jo sutuoktinei. Taigi apeliantas pats atskirajame skunde nurodo, jog žemės sklypas pagal viešo Nekilnojamojo turto registro duomenis priklauso apeliantui ir jo sutuoktinei. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad A. G. ieškinys, kuriuo jis prašė Molėtų rajono apylinkės teismo pirmiau nurodytą žemės sklypą pripažinti jo asmenine nuosavybe, 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu buvo atmestas (sprendimas šios nutarties priėmimo dieną dar nėra įsiteisėjęs). Taigi apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, jog VĮ Registrų centro duomenys būtų nuginčyti ar negaliojantys, todėl laikytina, jog Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyti duomenys yra teisingi ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir suinteresuotajam asmeniui I. G.. Įstatymui nedraudžiant antstolei areštuoti skolininkės turto, kuris yra bendroji nuosavybė su kitais asmenimis, 2011-12-08 turto areštas dalyje dėl 2,6300 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra teisėtas ir teismas neturėjo jokio pagrindo jo panaikinti.
Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, jog 2015-05-13 turto arešto aktu areštuoti žemės sklypas bei pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), yra įgyti iš jo asmeninių lėšų ir yra asmeninis jo turtas, į kurį išieškojimas negali būti nukreiptas. Tačiau apeliantas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad šis turtas yra asmeninė apelianto nuosavybė. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys tvirtina, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-661-732/2015 apelianto ieškinį, kuriuo jis teismo prašė minėtą turtą pripažinti asmenine jo nuosavybe, atmetė ir sprendimas pagal LITEKO duomenis įsiteisėjo 2016 m. sausio 21 d. Taigi turtas nebuvo pripažintas apelianto asmeniniu turtu, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių apelianto teiginius, jis nepateikė.
Apeliantas taip pat nepateikė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui jokių duomenų apie tai, kad 2011-12-08 turto arešto aktu areštuota transporto priemonė - automobilis ,,Kia Sportage“ (v. b. l. 22), yra utilizuotas, dėl to teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad 2011-12-08 turto arešto aktas šioje dalyje buvo neteisėtas ir naikintinas.
Apeliantas teisus sakydamas, kad turto arešto aktuose nėra nurodyta areštuoto turto vertė. Tačiau vien tuo pagrindu turto arešto aktai nėra naikintini. Apeliantas nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2SA-235-567/2012, kadangi toje byloje turto arešto aktu buvo areštuotas įmonės turtas ir jokios skolininkui priklausančios turto dalies nustatinėti nereikėjo. Nagrinėjamoje byloje areštuotas skolininkui su kitais asmenimis priklausantis turtas, kur skolininko dalis nenustatyta. Tokiu atveju įstatymas leidžia antstoliui areštuoti visą bendrą turtą (CPK 667 str.). Dėl to apelianto argumentai, kad turto arešto aktai turėtų būti panaikinti vien tuo pagrindu, kad juose nenurodyta areštuoto turto vertė, atmestini kaip nepagrįsti.
Remiantis minėtais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.