Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2014-01-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-81-564/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-01-08
Bylos Nr.
1-81-564/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Nukentėjusysis
T. T., D. M., M. Š., A. T., R. N.
Kaltinamasis
V. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-81-564/2014Proceso Nr.1-03-1-00322-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.7.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.11.; 1.2.4.6.8., 1.2.26.2.1; 2.1.10.1.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Marijampolė,

2014 m. sausio 8 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė,sekretoriaujant G. A.,dalyvaujant prokurorui O. M.,gynėjui advokatui V. Š.,nukentėjusiesiems T. T., D. M., M. Š., A. T., R. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Pakruojo m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 9 klasės, išsituokęs, šiuo metu atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose, Sporto g. 7, Marijampolė, dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., teistas: 1) 1998-09-25 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, pritaikius LR BK 47¹, bausmės vykdymas atidėtas 1 m., 1999-07-30 nutartimi nukreiptas į laisvės atėmimo vietą pritaikius 1999-11-25 įstatymą, galutinė bausmė 9 mėn. laisvės atėmimo; 2) 2002-02-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d., 82 str. 1 d. - 1875 Lt bauda; 3) 2003-10-13 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 149 str. 2 d. - 6 m. laisvės atėmimo bausme; 4) 2006-06-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1, 2 d. – 3 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2003-10-13 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 7 m. 3 mėn. laisvės atėmimo; 5) 2011-07-19 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 253 str. 1 d., 180 str. 3 d., 63 str. 1, 4 d., 5 d., 2 p. - 6 m. laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1d. 138 str. 8 p.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis V. T. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų bei pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2013 m. balandžio 8 d., apie 10.30 val., viešoje vietoje – Marijampolės pataisos namuose, esančiuose adresu Sporto g. 7, Marijampolė, 8-ojo būrio, 2-oje gyvenamojoje patalpoje, iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, vartodamas necenzūrinius žodžius bei elgdamasis įžūliai tyčia kojomis ir rankomis ne mažiau kaip dešimt kartų bandė suduoti D. M. į veidą, tačiau D. M. užsidengus veidą rankomis, sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į kairę ranką, padarydamas nukentėjusiajam D. M. kairės plaštakos III delnakaulio ir kairio stipinkaulio lūžimą, kas vertinama nesunku sveikatos sutrikdymu, tyčia rankomis ir kojomis, ne mažiau kaip tris kartus sudavė M. Š. į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas kairės akies vokuose ir viršutinėje lūpoje, muštinę žaizdą ir kraujosruvą apatinėje lūpoje, nubrozdinimus dešinės alkūnės srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tyčia pastūmė R. N., sukeldamas jam fizinį skausmą, sudavė ne mažiau kaip vieną kartą koja A. T. į nugaros sritį, įspyrė T. T. į petį, dėl ko šis nukrito nuo lovos, tuo savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis V. T. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nusikaltimo nėra padaręs, apšmeižtas tariamų nukentėjusiųjų, kad būtų pašalintas iš būrio. Būryje taip gavosi, kad jeigu būdavo kokios problemos, visi kreipdavosi į jį. Balandžio 5 d. matė, kaip M. Š., pasiėmęs peiliuką, puolė A. K., stengėsi jam įdurti, o A. K. stengėsi apsiginti. A. K. gindamasis sumušė M. Š.. Jis priėjęs pasakė, kad atiduotų pavogtą tabaką, kad nebūtų muštynių. A. K. stipriai neįdūrė, šis bijojo eiti pas gydytojus ir M. Š. su A. K. nuėję pas pareigūnus pasakė, kad vienas kitam jokių pretenzijų neturi. Po to pirmadienį buvo parūkęs narkotinių medžiagų ir jį nuvedė testuoti. Grįžęs į būrį pasakė, kad kiti nepasakotų ką jis daro, o kad patys papasakotų ką daro- D. M. buvo pavogęs jo treningą, M. Š. pavogęs Ipadą. Jie prisiskundė ir jį pašalino iš būrio. Jo vyresniuoju niekas nepaskyrė, būna žmogus, kurio nuomonės daugiau klauso ir jis toks buvo. Dėl ko M. T. ant jo pasakė, nežino, nukentėjusieji su juo bendravo, gal kaip draugas ėmė ir paliudijo. BPK 276 str. 1, 4 d. pagrindu perskaityti V. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ( bl.l. 31), kur jis parodęs, kad 2013-04-08 apie 10 val. gulėjo savo miegamojoje vietoje, gulėjo iki po pietų, po to jį išsikvietė į VTS kabinetą ir prašė, kad parsivestų kitą nuteistąjį, kurio nepažįsta, tas nuteistasis sakė, kad jis norėjo su juo susidoroti, tačiau tai netiesa. Grįžęs atgal į savo būrį pasakė, kad nuteistieji, kurie kažką negero prisidirbę, gali eiti į budėtojų dalį, tada gal kokie du ar trys išėjo. Jis būryje prieš nuteistuosius tą dieną nenaudojo jokio fizinio ar psichinio smurto, nieko nemušė. Perskaičius šiuos parodymus paaiškino, kad jis nenorėjo pasakoti VTS pareigūnams apie balandžio 5d. įvykius, kad M. Š. puolė peiliu ir buvo sumuštas, nenorėjo, kad būtų keliamos bylos.

Nukentėjusysis D. M. parodė, kad su kaltinamuoju D. M. tame pačiame būryje atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, buvo normalūs santykiai, gal buvo apsipykę, tačiau konfliktų nebuvo, V. T. jo nesumušė, o ranką susilaužė pats sportuodamas. Vadovaujantis BPK 276 str. perkaityti nukentėjusiojo D. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu( bl. l. 18). D. M. 2013-04-10 apklausos metu parodė, kad 2013-04-08 apie 10.20 val. V. T. pradėjo šaukti ant visų sekcijoje esančių nuteistųjų, kad jie „ožiai“, vartojo necenzūrinius žodžius, liepė visiems eiti iš sekcijos ir priėjęs prie jo pradėjo mušti rankomis ir kojomis: pirmą smūgį sudavė koja į galvą, tuomet jis užsidengė rankomis galvą ir V. T. sudavė dar apie 10 smūgių taip pat ir į galvą. Jis rankomis buvo užsidengęs galvą, o V. T., spirdamas jam į galvą, pataikė į ranką. Sudavęs smūgius V. T. pradėjo visus stumti iš gyvenamosios sekcijos, išstūmė ir jį. Išėjęs į lauką pamatė, kad kairės rankos riešas ištinęs ir jį labai skaudėjo, todėl nusprendė eiti į vidaus tyrimų skyrių. Kiek suprato, V. T. buvo supykęs dėl to, kad pareigūnai jį patikrino ir nustatė, kad jis apsvaigęs. Su V. T. anksčiau jokių konfliktų neturėjo, jam nieko neskolingas, už ką jį sumušė- nežino. Perskaičius šiuos parodymus paaiškino, kad jie neteisingi. Gal buvo susipykęs su V. T., tačiau dėl ko, neatsimena, tai smulkmena, ir jis „ant karšto“ pasakė, kad V. T. prieš jį naudojo smurtą. Jis pats į Vidaus tyrimų tarnybą nėjo. Tą pačią dieną sportuodamas nukrito nuo lygiagrečių ir susilaužė ranką, pagalbos kreipėsi tos pačios dienos vakare ir, kai išėjęs iš medicininės dalies vaikščiojo, jį pasikvietė pareigūnai. Jį apžiūrėjusiai gydytojai sakė, kad susižalojo sportuodamas. Atsakydamas į kaltinamojo klausimą parodė, kad apklausiant pareigūnai, kurių pavardžių nežino, liepė parašyti, kad V. T. vartojo smurtą, žadėjo už tai pervesti į kitą būrį, leisti ramiai pasėdėti KTP. Be to M. Š. smarkiai sumušė balandžio 5 dieną ne kaltinamasis V. T., o kitas nuteistasis.

Nukentėjusysis M. Š. parodė, kad balandžio 8 d. miegodamas 8 būrio antroje sekcijoje išgirdo triukšmą, V. T., kuris gyvena 3 sekcijoje, rėkavo necenzūrinius žodžius „ožiai, von iš sekcijos“, kad nei vieno nebus, visus išvaikė. Jis gulėjo užsitraukęs antklodę ir V. T., jį pamatęs, pasakė „ožy, dingsi iš sekcijos“ ir pradėjo mušti- sudavė daug, gal aštuonis, smūgius rankomis ir kojomis į veidą ir kitas kūno vietas, išmetė iš lovos, nuo smūgio į veidą jis nukrito ant žemės. Po to išbėgo į koridorių, o V. T. jį išsivijo ir dar spardė koridoriuje. Kai jis gulėjo koridoriuje, įėjo būrio viršininkas, kuriam pasakė, kad jį muša. Buvo sumuštas, kruvinas veidas, ant kūno mėlynės. Jis nuėjo pas operatyvinius darbuotojus. Ar tuo metu, kai jį mušė, buvo D. M., R. N., nepastebėjo, nes pats buvo išsigandęs. Už ką jį sumušė V. T., nesuprato, tuo metu konfliktų su juo nebuvo. Balandžio 5 dieną buvo žodinis konfliktas su apsistumdymu su nuteistuoju A. K., tačiau sumuštas nebuvo. Pataisos namuose bei prieš vežant į teismą jam buvo daromas spaudimas iš liudytojų, kad pakeistų parodymus, liudytojai tarėsi, ką kalbėti teisme.

Nukentėjusysis R. N. parodė, kad jau praėję daug laiko ir jis neatsimena, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas iš karto ir tuo metu atsiminė aplinkybes. Vadovaujantis BPK 276 str.1 d., 4 d. perkaityti nukentėjusiojo R. N. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( bl. l. 22 ). Apklausiamas R. N. parodęs, kad 2013-10-30 apie 10.30 val. atėjęs į gyvenamąją patalpą V. T. pradėjo keiktis, vadinti necenzūriniais žodžiais, kaip suprato, pareigūnai patikrinę nustatė, kad V. T. vartojęs narkotines medžiagas ir jis galvojo, kad kažkas paskundė. Priėjęs prie T. T., V. T. spyrė jam į petį, T. T. nukrito nuo lovos ir atsistojęs pabėgo iš patalpos. Tada V. T. priėjo prie D. M. ir spyrė kelis kartus į galvą, tačiau D. M. užsidengė galvą rankomis ir V. T. pataikė į ranką. D. M. taip pat pabėgo iš patalpos. Tuomet V. T. priėjo prie jo ir pasakė, kad jis dingtų iš patalpos, kad jis „žertva“ ir paėmęs už drabužių nustūmė link durų, jam tuo metu buvo sugipsuota kairė ranka ir jis pajuto skausmą. Po to V. T. priėjo prie lovoje gulinčio M. Š. ir jį mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, M. Š. iškrito iš lovos ir išbėgo iš gyvenamosios patalpos. Jie visi nuėjo pas vidaus tyrimų skyriaus pareigūnus. Jis pretenzijų V. T. neturi. Perskaičius šiuos parodymus paaiškino, kad jie neteisingi- M. Š. prieš tai buvo sumuštas, V. T. buvo atėjęs, tačiau nebuvo įpykęs, pajuokaudamas pasakė. Jam VTT pareigūnai pasakė, kad jeigu pasakys apie V. T., kad jis sumušė, tai pasiliks tame būryje. Visą tiesą jis pasakė akistatos su V. T. metu. Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d., 4 d. perkaitytas akistatos tarp R. N. ir V. T. protokolas (bl.l. 51), kur R. N. parodęs, kad 2013-04-08 10.30 val. atėjęs V. T. pradėjo rėkauti, triukšmauti ir matė, kaip priėjęs prie nuteistojo pravarde “ryžas“, delnais sudavė į petį ar kitą vietą, sudavė smūgius nuteistajam vardu D. bei ištempė iš lovos nuteistąjį, kurį vadina “Šyška“, parėkavęs jį patį išvijo iš sekcijos, smūgių jam nesudavė, „Šyška“ buvo sumuštas prieš kelias dienas kitų nuteistųjų, tačiau kas jį sumušė, nežino. Perskaičius šiuos parodymus patvirtino, kad jie teisingi.

Nukentėjusysis A. T. parodė, kad neprisimena aplinkybių. Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d., 4 d. perkaityti nukentėjusiojo A. T. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( bl. l. 20 ). Apklausos metu parodęs, kad 2013-04-08 10.30 val. V. T. atėjęs į aštunto būrio 2-ąją gyvenamąją patalpą pradėjo rėkti ir keiktis, nes prieš kelias minutes pareigūnai nustatė, kad jis vartojęs narkotines medžiagas. V. T. galvojo, kad jį kažkas paskundė, vadino visus „ožiais“, „gaidžiais“, „žertvomis“, vartojo kitus necenzūrinius žodžius. T. T. spyrė į petį, tuo pačiu koja prabrūkšnomis pataikė ir jam į nugarą. T. T. nukrito nuo lovos ir pabėgo, o jis stovėdamas prie durų matė, kad V. T. spyrė kelis kartus D. M. į galvą, tačiau šis dengėsi rankomis ir V. T. pataikė į ranką. Tada V. T. priėjo prie R. N., rėkė jam „žertva“, liepė eiti iš būrio, tačiau ar jam sudavė smūgius- nematė. Tuomet jis išėjo į lauką ir po kokios minutės į lauką išbėgo kruvinu veidu basas M. Š. ir nubėgo į vidaus tyrimų skyrių, o jis nuėjo iš paskos. Perskaičius šiuos parodymus paaiškino, kad jie neteisingi, kodėl davė neteisingus parodymus-nežino. Atsakydamas į kaltinamojo V. T. klausimą nurodė, kad tokius parodymus liepė duoti pareigūnai, tačiau kurie nežino. Balandžio 8 d. gyveno 2 sekcijoje, ar V. T., D. M. buvo toje patalpoje- nematė, D. M. sužalotos rankos nematė, o M. Š. gavo į galvą nuo kito nuteistojo balandžio 8 ar kitą dieną, nes pavogė tabaką.

Nukentėjusysis T. T. parodė, kad 2013-04-08 atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN. Jam besėdint gyvenamojoje patalpoje ant kito nuteistojo lovos, į patalpą sugrįžęs susinervavęs V. T. nieko nesakęs įspyrė, nuo šio smūgio jis nusivertė per lovą, tačiau jokių sužalojimų nebuvo padaryta. Kas vyko gyvenamojoje patalpoje toliau, jis nematė, nes išėjo į lauką. Kodėl V. T. jam spyrė- nežino, iki tol su juo buvo taikūs santykiai. V. T. jokių pretenzijų neturi, kadangi šis jam nieko blogo nepadarė.

Liudytojas D. B. parodė, kad 2013-04-08 atlikinėjo bausmę kartu su kaltinamuoju V. T. tame pačiame būryje, kas tą dieną įvyko nežino, nieko neaiškins, buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. BPK 276 str. 1, 4 d. pagrindu perskaityti liudytojo D. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( bl. l. 26 ). Liudytojas paaiškinęs, kad 2013-04-18 apie 10-11 val., kai jis su T. T. sėdėjo ant lovos, į patalpą įėjęs V. T. pradėjo vadinti visus “gaidžiais“, „ožiais“ ir liepė visiems eiti iš būrio, vartojo necenzūrinius žodžius, stūmė visus iš gyvenamosios patalpos. V. T. spyrė T. T. į krūtinę ar petį, T. T. nukrito ir po to išbėgo į lauką. Jam pačiam V. T. nieko nedarė. V. T. siautėjo, nes pareigūnai jį patikrino ir nustatė, kad apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, galvojo, kad kažkas jį paskundė. Perskaičius šiuos parodymus patvirtino, kad jie teisingi. Taip pat atsakydamas į kaltinamojo klausimus paaiškino, kad M. Š. buvo sumuštas dar balandžio 5 dieną kito asmens, kurio vardo jis nežino, matėsi sumušimo žymės ant veido, buvo sumušti šonkauliai.

Liudytojas K. R. parodė, kad jis pirko iš A. T. MP 3 grotuvą ir ausines „Philips“ ir 2013 m. kovo mėnesį būdamas su V. T. vienoje kameroje išsiaiškino, kad tai jo daiktai, kuriuos buvo pavogęs A. T.. Kiek žino, tai nukentėjusysis apšneka V. T., kad nekaltai prie jo lindo. Ikiteisminio tyrimo metu nedavęs parodymų. BPK 276 str. 1, 4 d. pagrindu perskaityti liudytojo K. R. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu, bl.l. 59, kur liudytojas nurodęs, jog iš nuteistojo A. T. nėra pirkęs ar jam pardavęs jokių daiktų, patvirtino, kad tai jo pasirašytas protokolas ir šie parodymai teisingi, nes tuo metu norėjo, kad A. T. nebūtų iškelta byla už vagystę, šio posėdžio metu pasakė teisybę. Ikiteisminio tyrimo metu tiesos sakyti negalėjo, nes VTS darbuotojai būtų jį spaudę, jeigu būtų davęs neparankius parodymus, nes jie užsisėdę ant V. T..

Liudytojas L. V. parodė, kad balandžio mėnesį dingo A. K. tabakas ir tai sužinojęs V. T. atėjo balandžio 5 d. aiškintis, kad atsirastų tabakas Po kiek laiko M. Š. užpuolė A. K. įsmeigdamas šiam į krūtinę, nugarą peilį ir A. K. sužalojo, o A. K. davė atgal M. Š. į galvą ir balandžio 5 d. M. Š. tą pačią dieną nuėjo pas pataisos namų medikus. Praėjus kiek laiko, vėl pradėjo dingti daiktai, gavosi konfliktas. V. T. nebeleido nuteistiesiems vartoti narkotikų, balandžio 8 d. pasakė „Kol neatsiras dingę daiktai, niekas nevogs ir narkotikų nevartosit“. Prieš tai D. M. buvo pavogęs jo treningus, dingdavo maistas. Jiems vadovauja V. T.. Tuo nepatenkinti M. Š., A. T., D. M. sakė, kad reikia kažką daryti, kad V. T. reikia „nurašyti į kitą būrį“. M. Š. nuėjo pas VTT darbuotojus, kurie V. T. išsivedė. A. K. nesigydė.

Liudytojas A. K. parodė, kad balandžio 5 d. M. Š. iš jo pavogė paką tabako, dėl to jis sugavęs M. Š. sudavė vieną kartą, M. Š. jam du kartus dūrė peiliu į nugarą ir į krūtinę, ir po to jis M. Š. sumušė iki kraujų. Atėjusiam V. T. jis paaiškino, kas įvyko ir šis M. Š. liepė nuteiti kitą dieną pas pareigūnus ir viską pasakyti. Balandžio 5 d. jį ir M. Š. išsikvietė VTT darbuotojai, nuvedė į med. dalį. Kalbėdamiesi su VTT pareigūnu susitarė, kad nieko nerašys, kad viską tarpusavyje išsiaiškino. M. Š. prišnekėjo, kad muša kitus kalinius, dėl to jį perkėlė iš 8 būrio į kitą, kur geriau. Vadovaujantis BPK 276 str. 1, 4 d. perskaičius liudytojo A. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ( bl.l. 57), kur jis nurodęs, jog 2013-04-08 jokių konfliktų 8-o būrio nuteistųjų gyvenamosiose patalpose nematė, 2013-04-05 jis nesumušė jokio nuteistojo ir niekam sužalojimų nepadarė, ar tarp jo ir M. Š. buvo koks nors žodinis konfliktas, jis neatsimena, tačiau tikrai žino, jo nemušė, paaiškino, kad šie parodymai neteisingi. Jis apie sužalojimą nesakė, nes nenorėjo nesąmonių, norėjo būti neutralus, dėl sužalojimo peiliu susitarė su M. Š. pas VTT darbuotojus, kad nieko nerašytų, pats į gydytojus nesikreipė, buvo padaryti lengvi sužalojimai.

Liudytojas R. A. parodė, kad 2013 metų, mėnesio nežino, 5 dieną, M. Š. buvo susiginčijęs su A. K., M. Š. puolė jį peiliu, o tas gynėsi- mušė į veidą. M. Š. buvo sužalotas- buvo ištinęs visas veidas. Atėjęs M. Š. pas jį prašė paliudyti, kad jį sumušė V. T.. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams sakė vienaip, dabar keičia parodymus. Per apklausą pareigūnai darė jam spaudimą, sakė viską „varyti“ ant V. T., kad šis liepė išeiti iš būrio. Kuris pareigūnams taip liepė sakyti, neatsimena. BPK 276 str. 1, 4 d. pagrindu perskaityti liudytojo R. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( bl.l. 58 ), kur jis nurodęs, kad 2013-04-05 M. Š. ant veido matėsi mėlynės, kur konkrečiai jos matėsi, neatsimena, iš kitų nuteistųjų, kurių neatsimena, sužinojo, kad jį sumušė kažkoks kitas nuteistasis. 2013-04-08 apie 10.30 val. 8-o būrio gyvenamosiose patalpose nuteistasis V. T., užpykęs ant kitų nuteistųjų iš 2-osios gyvenamosios patalpos, pradėjo varyti M. Š., D. M., R. N. iš patalpos sakydamas, kad jie yra „ožiai“ ir vartodamas jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Nematė, kad V. T. būtų ką nors mušęs, nes tuo metu jis buvo koridoriuje ir kas vyksta gyvenamojoje patalpoje nesimatė. Perskaičius šiuos parodymus paaiškino, kad jie neteisingi, kažkuris iš pareigūnų liepė taip sakyti.

Liudytojas S. N. parodė, kad konfliktas prasidėjo balandžio 5 dieną. M. Š. buvo pavogęs kito nuteistojo tabaką, kilo konfliktas, M. Š. paėmė peilį ir sudavė peiliu į krūtinę ir į nugaros pusę nuteistajam A. K.. Jį buvo nuvedę į med. dalį ir sugrįžęs A. K. sumušė M. Š.. Priėjęs V. T. M. Š. pasakė, kad viską grąžintų, o šis pradėjo grasinti V. T., kad nesikištų į ne savo reikalus, kad jį „nurašys“. Kitą dieną M. Š. jo klausė ar padės V. T. „nurašyti“, sakė, kad kalbėjo su keliais žmonėmis, kurie paliudys, kad V. T. mušė. Taip pat girdėjo, kad vienas nuteistasis parašė, kad V. T. sulaužė jam ranką, bet taip nebuvo, jis pats matė, kad G. nukrito nuo lygiagrečių ir susilaužė ranką kitą dieną po to, kai buvo įvykis su M. Š. ir A. K.. BPK 276 str. 1, 4 d. pagrindu perskaityti liudytojo S. N. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( bl. l. 56 ), kur liudytojas parodęs, kad 2013-04-05 jokių konfliktų tarp nuteistųjų nematė, taip pat niekada nematė, kad kas nors iš nuteistųjų būtų sumušęs M. Š.. 2013-04-08 apie 10 ar 11 val. girdėjo, kaip V. T. rėkė ant kitų nuteistųjų, vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau ar ką nors mušė, nematė. Perskaičius šiuos parodymus paaiškino, kad jie teisingi. V. T. prižiūrėjo būrį, niekas jo nepaskyrė prižiūrėti, o M. Š. nepatinka. Su V. T. buvo ramiau gyventi būryje.

Liudytojas D. D. parodė, kad V. T. yra jo 8 būrio nuteistasis. 2013-04-08 išgirdęs koridoriuje triukšmą, nuėjo į koridorių ir pamatė ant grindų sėdintį M. Š., kuris šaukė, kad jį kažkas muša, minėjo V. T., iš gyvenamosios patalpos išėjęs V. T. buvo susierzinęs reiškė nepasitenkinimą, rėkė ‚ožiai“, kas pagal nuteistųjų supratimą reiškia, kad kažkas įskundė. Ką konkrečiai dar sakė M. Š., jis neatsimena, tik suprato, kad reiškia nepasitenkinimą, todėl nurodė jam kreiptis į vidaus tyrimų tarnybą. Su savo būrio nuteistaisiais matosi kiekvieną dieną ir nepastebėjo, kad M. Š. iki 2013-04-08 būtų sužalotas.

Liudytoja S. S. parodė, kad ji dirba gydytoja terapeute Marijampolės pataisos namuose. Asmens sveikatos kortelėje daro įrašus apie įvykio aplinkybes pagal tai, ką pasako ligonis. Ji padariusi įrašus dėl D. M., tačiau šiuo metu konkrečių aplinkybių neatsimena. BPK 276 str. 1 d., 4 d. pagrindu perskaityti liudytojos S. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( bl.l. 69), kur liudytoja nurodžiusi, jog 2013-04-08 į sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi nuteistasis D. M., kuris skundėsi kairės rankos skausmu, apžiūrėjus ranką buvo konstatuota kairės rankos delnakaulio lūžimas, D. M. pasakė, kad prieš 15-20 min. būryje jam ranką sužalojo kitas nuteistasis, patvirtino kad šie parodymai teisingi.

Liudytojas L. S. parodė, kad jis atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Apklausos vyko kaip visada, buvo pateikiami apklausos protokolai susipažinimui, nei vienas pastabų, kad neteisingai surašytas protokolas neišsakė, jokių pykčių ar priešpriešų nebuvo. Nei vienam iš nukentėjusiųjų dėl duodamų parodymų nieko nežadėjo, jis jokių lengvatų negali suteikti. Pas jį tarnybą atbėgę M. Š., D. M., R. N. ir A. T., sakė, kad V. T. būryje siautėja, visus keikia, muša. Ant M. Š. veido matėsi mušimo žymės- lūpa lyg ir kruvina buvo, D. M. skundėsi, kad skauda ranką, sakė, kad V. T. spyrė į veidą, o jis dengėsi ranka ir jam pataikė į ranką. Su V. T. yra tik darbiniai santykiai.

Iš Marijampolės pataisos namų vidaus tyrimų skyriaus inspektoriaus L. S. tarnybinio pranešimo seka, kad 2013-04-08 apie 10.30 val. į vidaus tyrimų skyrių atėjo 8-o būrio nuteistieji A. T., D. M., V. N. , M. Š., kurie pranešė, kad 8-o būrio nuteistasis V. T. juos išvijo iš sekcijos, mušė, vartojo necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu( b. l. 3).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad apžiūros metu Marijampolės pataisos namų 8-o būrio nuteistųjų 2-oje gyvenamojoje patalpoje grumtynių bei kraujo pėdsakų neužfiksuota ( b. l. 4-5).

Iš Marijampolės PN medicininio pažymėjimo Nr. 23 seka, kad 2013-04-08 D. M. konstatuota kairės rankos III delnakaulio ir kairio stipinkaulio lūžimai ( b. l. 9).

Iš specialisto išvados Nr. G 307/13 (09) seka, kad nukentėjusiajam D. M. klinikiniais duomenimis konstatuotas kairės plaštakos III delnakaulio ir kairio stipinkaulio lūžimas. D. M. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant kietu buku daiktu ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. D. M. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-04-08, vienu poveikiu. D. M. konstatuotus sužalojimus galėjo pasidaryti kad ir pats besigindamas (b.l. 8).

Iš specialisto išvados Nr. 308/13 (09) seka, kad nukentėjusiajam R. N. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. R. N. 2013-04-08 įvykusio įvykio metu galėjo jausti fizinį skausmą. Tiriamojoje išvados dalyje nurodoma, jog R. N. paaiškino, kad vieną kartą įspyrė į kairę ranką, po ko skaudėjo kairę ranką, med. pagalbos nesikreipė (b.l. 11).

Iš specialisto išvados Nr. G 306/13 (09) seka, kad A. T. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. A. T. 2013-04-08 įvykusio įvykio metu galėjo jausti fizinį skausmą. Tiriamojoje išvados dalyje nurodyta, jog A. T. paaiškino, kad vieną kartą spyrė į nugarą, po ko skaudėjo sužalotoje vietoje, med. pagalbos nesikreipė (b.l. 13).

Iš specialisto išvados Nr. G 309/13 (09) seka, kad nukentėjusiajam M. Š. konstatuota kraujosruva kairės akies vokuose ir viršutinėje lūpoje, muštinė žaizda ir kraujosruva apatinėje lūpoje, nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje. M. Š. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-04-08, trimis poveikiais (b.l. 15).

Iš tarnybinio pranešimo ir M. Š. asmens sveikatos istorijos seka, kad M. Š. asmens sveikatos istorijoje įrašų apie tai, kad jis būtų lankęsis pas gydytojus 2013-04-05 nėra ( b. l. 61-63).

Iš 2013-04-08 Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 96/153 seka, kad 2013-04-08 10.05-10.15 val. buvo atlikta kaltinamojo V. T. apžiūra ir jo testo rezultatas – teigiamas opiatams (b.l. 66-67).

Nors kaltinamasis V. T. kaltu neprisipažino, aiškindamas, kad 2013-04-08 jis prieš kitus nuteistuosius fizinio smurto nenaudojo, necenzūrinių žodžių neišsakė ir nekonfliktavo, tik grįžęs po patikrinimo pasakė, kad kiti nepasakotų ką jis daro, o kalbėtų apie save, nuteistieji buvo juo nepatenkinti ir pašalino iš būrio, teismas, aptartų įrodymų pagrindu sprendžia, kad jo kaltė įrodyta visiškai. Teismas, spręsdamas kaltinamojo kaltės klausimą, vertina ne tik teisiamajame posėdyje gautus įrodymus, bet ir duomenis surinktus ikiteisminio bylos tyrimo metu. Siekiant patikrinti teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo bei nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, BPK 276 str. 4 d. pagrindu buvo perskaityti ir ištirti tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiųjų ir liudytojų D. B., K. R., A. K., R. A., S. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu buvo patvirtinę, kad būtent kaltinamasis V. T. jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, buvo įpykęs, be jokios priežasties naudojo fizinį smurtą- spyrė nukentėjusiajam T. T. ir nuo smūgio šis nukrito nuo lovos, bespirdamas T. T. taip pat pataikė į nugarą A. T., sudavė smūgius rankomis ir kojomis D. M., kuriam besidengiant ranka galvą pataikė į ranką, ir šiam skaudėjo ranką, sudavė smūgius rankomis ir kojomis M. Š., po smūgių sudavimo šio veidas buvo kruvinas, tyčia stipriai stūmė R. N., norėdamas išstumti iš patalpos ir šis pajuto skausmą. Nei vienas iš nukentėjusiųjų nebuvo nurodęs, jog M. Š. buvo sužalotas ankstesnio konflikto su kitu nuteistuoju metu, o D. M. susižalojo sportuodamas. Aiškinantis prieštaravimus tarp parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir duotų teisiamajame posėdyje, nukentėjusieji vienareikšmės parodymų skirtingumo priežasties nenurodė. Nukentėjusysis D. M. iš pradžių paaiškino, kad dėl nesutarimų, kurių jis įvardinti negalėjo, buvo supykęs ant V. T., todėl davė tokius parodymus, o atsakydamas į kaltinamojo klausimą jau nurodė, kad tokius parodymus davė dėl pareigūnų, taip pat neįvardijo kurių, daryto poveikio. Nukentėjusysis R. N. parodė, kad ikiteisminiame tyrime liudytojo apklausos metu neteisingus parodymus davė dėl vidaus tyrimų tarnybos pareigūnų poveikio, o visą tiesą pasakė akistatos su V. T. metu, o kaip seka iš perskaityto LR BPK 276 str. 4d. pagrindu akistatos protokolo, R. N. šio veiksmo metu patvirtinęs, kad V. T. 2013-04-08 8-o būrio patalpose keikėsi, vijo iš būrio, naudojo fizinį smurtą kitų nuteistųjų ( nukentėjusiųjų ) atžvilgiu. Nukentėjusysis A. T. iš pradžių parodė, kad kodėl ikiteisminio tyrimo pareigūnui aiškino neteisingai, nežino, o jau atsakydamas į kaltinamojo klausimą nurodė, kad tokius parodymus liepė duoti pareigūnai, tačiau kurie- nežino. Be to jis nurodė, kad nemoka skaityti, tačiau kaip seka iš byloje esančių asmens duomenų, jo išsilavinimas- 9 klasės, o apklausos protokolas rašytas kompiuteriu, todėl jis turėjo sugebėti jį perskaityti. . Liudytojai K. R., A. K., R. A., S. N., kurie teisiamojo posėdžio metu nurodė aplinkybes apie ankstesnį M. Š. sužalojimą ir paties D. M. susižalojimą, apie V. T. grotuvo ir ausinių vagystę, parodymų keitimą motyvuoja ne nenoru ikiteisminio tyrimo metu sakyti tiesą ar galimu vidaus tyrimo tarnybos pareigūnų poveikiu, tačiau jų parodymai netgi teisiamojo posėdžio metu nėra sutampantys ( liudytojas S. N. parodęs, kad A. K. M. Š. sužalojo grįžęs iš medicininės dalies, kiti, kad iš karto besigindamas nuo M. Š. užpuolimo peiliu. Nei vienas iš apklaustų asmenų nenurodė, kuris konkrečiai pareigūnas ir kokio pobūdžio spaudimą naudojo ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausas atlikęs Marijampolės PN vidaus tyrimo skyriaus inspektorius L. S.. parodė, kad nukentėjusieji patys atėjo į vidaus tyrimo skyrių pranešdami, kad V. T. juos vijo iš būrio, keikėsi, naudojo fizinį smurtą ir ant M. Š. ir D. matėsi sužalojimų požymiai, apklausiami asmenys parodymus davė laisvanoriškai, joks spaudimas nebuvo daromas, šie asmenys jokių skundų dėl kokių nors kitų pareigūnų daromo spaudimo nepareiškė, jis pats jokių galimybių palengvinti nuteistųjų padėtį dėl jų duodamų parodymų neturi. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų ir liudytojų nurodyti duomenys apie kaltinamojo V. T. veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu laikytini įrodymais ( BPK 20 str. ). ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Vertinant nukentėjusiųjų D. M. , A. T., R. N. bei liudytojų K. R., L. V., A. K. R. A. S. N. parodymus teisiamojo posėdžio metu, teismas atsižvelgia ir į tai, kad jie atlieka laisvės atėmimo bausmę toje pačioje pataisos įstaigoje kaip ir kaltinamasis V. T., be to tiek iš šių asmenų parodymų, tiek iš paties V. T. parodymų seka, kad jis buvo neoficialus lyderis tarp nuteistųjų ir tai yra priežastis duoti neteisingus parodymus, palankius kaltinamajam, kaltinamojo charakteristikoje nurodoma, jog jis ne visada sugeba valdyti savo jausmus ir emocijas, netolygiai vertina save ir aplinkinius. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis T. T., kuris šiuo metu jau paleistas iš Marijampolės PN , parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu , teisiamojo posėdžio metu nekeitė ir patvirtino, kad V. T. buvo įpykęs ir be jokios priežasties jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. nukentėjusieji apie tai, kad buvo jų atžvilgiu naudotas fizinis smurtas, patvirtinę ne tik vidaus tyrimo skyriaus pareigūnams , bet ir kitiems tyrimo veiksmų galutiniu rezultatu nesuinteresuotiems pareigūnams. Kaip seka iš teismo medicinos specialisto išvadų, nukentėjusieji R. N., A. T., apie tai, kad buvo jų atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas, paaiškinę apžiūros metu ir teismo medicinos specialistui, kuris yra visiškai bešališkas pareigūnas. Iš liudytojos S. S. ( Marijampolės PN gydytojos) parodymų bei D. M. medicininio pažymėjimo, teismo medicinos specialisto išvados seka, kad jis iš karto po konflikto su V. T. ( 2013-04-08 11 val. ) kreipėsi į Marijampolės pataisos namų medicinos tarnybą ir jį apžiūrėjusiai gydytojai taip pat nurodė, kad jį sumušė kitas nuteitasis, o pats D. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog susižalojo sportuodamas ir pagalbos kreipėsi vakare. Nukentėjusysis M. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad V. T. tiek jo, tiek kitų nuteistųjų atžvilgiu 2013-04-08, būdamas įpykęs dėl to, kad pareigūnai testo metu nustatė jo apsvaigimą, jo ir kitų nuteistųjų atžvilgiu išsakė necenzūrinius žodžius, vartojo fizinį smurtą, padarė jam kūno sužalojimus. Liudytojas D. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jo parodymai, jog V. T. vartojo necenzūrinius žodžius, vijo iš būrio, spyrė T. T. teisingi. Nors kaltinamasis ir liudytojai nurodė, kad M. Š. buvo sužalotas balandžio 5d. įvykusio konflikto tarp jo ir A. K. metu, kad M. Š. dėl sužalojimų kreipėsi į medikus, tačiau iš byloje esančio tarnybinio pranešimo ir M. Š. asmens sveikatos istorijos seka, kad nurodytą dieną jis į medikus nesikreipęs, liudytojas būrio viršininkas D. D. taip pat patvirtino, kad su savo būrio nuteistaisiais matosi kiekvieną dieną ir nepastebėjo, kad M. Š. iki 2013-04-08 būtų sužalotas, liudytojas L. S. patvirtino, kad būtent 2013-04-08, kai į jį kreipėsi nuteistieji, ant M. Š. veido matėsi sumušimo žymės, matėsi kruvina lūpa. teismo medicinos specialisto išvadomis konstatuoti nukentėjusiesiems D. M. ir M. Š. sužalojimai atitinka jų nurodytas aplinkybes apie V. T. pavartoto fizinio smurto pobūdį, lokalizaciją. Aptartų įrodymų ir motyvų pagrindu, įvertindamas ir ikiteisminio tyrimo metu gautus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus duomenis, teismas sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. T. 2013-04-08 Marijampolės PN aštunto būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje pavartojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų D. M., M. Š., T. T., A. T., R. N. atžvilgiu, dėl jo veiksmų D. M. buvo padarytas nesunkus, o M. Š. nežymus sveikatos sutrikdymas, R. N. buvo sukeltas fizinis skausmas. Aptartais įrodymais ir motyvais taip pat nustatyta, kad V. T. šiuos veiksmus atliko viešoje vietoje, be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų. Vieša vieta pripažintina ir laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje esančios bendrojo naudojimosi vietos, tarp jų ir nuteistųjų gyvenamosios patalpos, kadangi ji yra vieša vietinei bendruomenės daliai -nuteistiesiems, prižiūrėtojams, administracijos darbuotojams. Viešoji tvarka - tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis apima normalią gyvenimo eigą, bendravimą, teisėtus kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo smurto įgyvendinant savo interesus. Laisvės atėmimo vietose nuteistieji taip pat privalo laikytis šių elgesio taisyklių. Bausmių atlikimo vietose tarp nuteistųjų taip pat egzistuoja viešosios tvarkos santykiai, kurie šiuo atveju ir buvo pažeisti BK 284 str. 1 d. nurodytais būdais. BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. T. smurtą vartojo be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, t. y. būdamas įpykęs, kad jį patikrinę pareigūnai nustatė apsvaigimą, smurtą vartojo prieš asmenis, kurie prieš jį niekuo nebuvo nusikaltę ir jokios dingsties tam nedavė, smurtą panaudojo keleto nukentėjusiųjų atžvilgiu, suduodamas smūgius tiek kojomis, tiek rankomis, o tai rodo, kad kaltinamojo V. T. veiksmai atitinka aukščiau nurodytus veikos chuliganiškų paskatų požymius. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta normali nurodyto būrio nuteistųjų gyvenimo eiga, buvo kviečiami pareigūnai, buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. T. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. l d. 138 str. 2d. 8 p., kadangi nustatyta, jog jis suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, tai, kad veikia viešoje vietoje, esant pašaliniams asmenims, įžūliais veiksmais, panaudodamas smurtą, iš chuliganiškų paskatų sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir vienam iš nukentėjusiųjų padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta,

V. T. anksčiau teistas, šią nusikalstamą veiką įvykdė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tai yra aplinkybė jį charakterizuojanti kaip linkusį nusikalsti, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, bausmės atlikimo metu daug kartų pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, 30 kartų baustas drausmine tvarka, neskatintas. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad LR BK 41 str. 2d. numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus už įvykdytą veiką griežčiausias sankcijose numatytas bausmes -laisvės atėmimą, artimas sankcijos vidurkiui. Nustatydamas galutinės subendrintos bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimą padarė atlikdamas bausmę, laisvės atėmimo vietoje, į neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, į veiką apibūdinančias aplinkybes, todėl bendrinant bausmes taikomas dalinis, tačiau artimas visiškam, bausmių sudėjimo principas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 284 str. l d. ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti laisvės atėmimą 2 ( dvejiems ) metams ir 6 ( šešiems ) mėnesiams. LR BK 63 str. 1d., 2d., 5d. 1 p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 2 ( dvejiems ) metams ir 6 ( šešiems ) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. l d., 3d. prie šios bausmės pridėti dalį 2011-07-19 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ( šio nuosprendžio priėmimo dienai-2014-01-08 ) ir galutinę subendrintą bausmę V. T. paskirti laisvės atėmimą 4 ( ketveriems ) metams ir 5 ( penkiems ) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2014-01-08).

Skirti kardomąją priemonę suėmimą ir suimti teismo salėje iš karto po nuosprendžio paskelbimo

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė