Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. e2S-412-123/2015

2015 m. sausio 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Ūkio banko lizingas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ūkio banko lizingas“ ieškinį atsakovei S. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atsisakyta priimti ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo, kaip neteismingą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, yra pagrįsta ir teisėta.

Pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). CK 2.16 straipsnyje nustatyta, jog fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąją vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.). Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje taip nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena, ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta gali būti tik vienu iš jos gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, nurodytų CK 2.17 straipsnyje, ir tikrai ne vieninteliu, nulemiančiu atsakovo gyvenamosios vietos konstatavimą, o tuo pačiu ir bylos teismingumą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą pagal atsakovės faktinę gyvenamąją vietą, kurią pati atsakovė nurodė šalims sudarant 2008-12-15 vartojimo kredito sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai ieškinyje nurodoma ne deklaruota fizinio asmens gyvenamoji vieta, o kitas adresas, kuriuo fizinis asmuo faktiškai gyvena, tai negali būti laikoma ieškinio trūkumu. <...> Ieškinyje, kuriame atsakovas yra fizinis asmuo, turi būti nurodyta nebūtinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet gali būti nurodyta ir ta vieta, kurioje šis asmuo faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).

Nustatyta, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 8.1.4 p. nustato, jog kredito gavėjas (atsakovė) įsipareigoja per 5 kalendorines dienas informuoti kreditorių, jei pasikeičia kredito gavėjo adresas. Byloje nėra duomenų, kad kreditorė būtų informuota apie pasikeitusią atsakovės gyvenamąją vietą, nurodytą vartojimo kredito sutartyje (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindo manyti, jog atsakovės faktinė gyvenamoji vieta nepasikeitė, ir byla teisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Pažymėtina, kad CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos nustato atvejus, kai teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Dėl to skundžiama nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.