Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. N. a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1987-01-14 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d., 146 str. 3 d. 3 m. laisvės atėmimo; 1990-04-24 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 3 d. 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 1995-03-24 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 250 str. 1 d., 146 str. 3 d., 148 str. 1 d., 148 str. 2 d. 7 m. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu; 1995-05-04 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 16 str. 2 d., 272 str. 2 d., 16str. 2d., 118 str. 1 d., 16 str. 2 d., 105 str. 3 p. ir 16 str. 2 d. 105 str. 7 p. 14 m. laisvės atėmimo; 1995-08-29 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 2 m. laisvės atėmimo, subendrinus su 1995-05-04 nuosprendžiu paskirta 14 m. laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 2 p., 9 p., 22 str. 1d. ir 187 str. 2 d., 286 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Č. N. 2009 m. lapkričio 14 d. apie 3 val. Raseinių rajono (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl savanaudiškų paskatų, t. y. turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į S. E. priklausantį gyvenamąjį namą, kur, tyčia sudavęs ne mažiau kaip keturis smūgius medine rinte S. E., gim. (duomenys neskelbtini), kuri dėl savo amžiaus buvo bejėgiškos būklės, į galvą, tuo padarydamas jai muštines žaizdas kaktoje – kairiame smilkinyje, viršugalvyje, pakaušyje, atvirus skeveldrinius įspaustinius kaktikaulio, momenkaulių, pakaušio lūžimus, kraujo išsiliejimą po padangte, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų kairio pusrutulio smilkininės skilties sumušimą, kas komplikavosi galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu, dėl ko nukentėjusioji S. E. mirė, po ko pagrobė S. E. priklausančius 300 litų, mobiliojo ryšio telefoną „Motorola W 156“ su SIM kortele ir įkrovikliu, bendros 100 litų vertės, butelį trauktinės „Trejos devynerios“ 19,99 Lt vertės bei 8 vnt. nenustatytos rūšies, talpos ir vertės alkoholių gėrimų suvenyrinių buteliukų, taip tyčia, dėl savanaudiškų, paskatų nužudė S. E., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 2 p., 9 p.

Be to, 2009 m. lapkričio 14 d. apie 3 val. Raseinių rajono (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą nuslėpti savo padarytą labai sunkų nusikaltimą – S. E. tyčinį nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, pasikėsino visuotinai pavojingu būdu sunaikinti S. E. 6313 Lt vertės gyvenamąjį namą: padegė kambaryje prie lovos buvusią spintelę, lango užuolaidą, popierinius sienų apmušalus virš durų iš kambario į virtuvę ir prieškambaryje stovėjusios spintelės užuolaidėles, o išeidamas iš namo atidarė virtuvėje stovėjusios dujinės viryklės čiaupus, tačiau gaisras ir dujų sprogimas nekilo dėl priežasčių, nepriklausančio nuo jo valios, nes liepsna užgeso savaime, tai yra padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d.

Be to, 2010 m. sausio 14 d. apie 00 val. 05 min. Raseinių rajono (duomenys neskelbtini), neįsileido į gyvenamąjį namą už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą jo ieškojusių policijos pareigūnų, o jiems prievarta patekus į gyvenamojo namo patalpas, siekdamas išvengti sulaikymo, užsimodamas kirviu, pasipriešino Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos tyrėjams A. K., T. K. ir A. J., tačiau policijos pareigūnams panaudojus kovinių imtynių veiksmus buvo sulaikytas, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 286 str.

Dėl S. E. nužudymo ir pasikėsinimo sunaikinti turtą

Kaltinamasis Č. N. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. 28 d., atlikęs 14 metų laisvės atėmimo bausmę, grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini), jo tėvams priklausiusiame name, kuriame taip pat gyveno ir jo brolis G. T. su žmona A. T.. 2009 m. lapkričio 16 d. jis su broliu G. T. šventė pastarojo gimtadienį. Būdamas jau gerokai išgėręs, broliui užmigus, išėjo pasivaikščioti. Kaip jis atsidūrė prie nukentėjusiosios namų, gerai nepamena. Būdamas prie ten esančios sodybos, sugalvojo, kad reikia patekti į gyvenamąjį namą ir pasivogti pinigų. Kas gyveno toje sodyboje, nežinojo. Namo viduje šviesa nedegė, tačiau matėsi televizoriaus ekrano šviesa. Priėjęs prie kiemo pusėje esančio lango, jis ranka išdaužė stiklą ir įlipo į vidų. Tarpduryje iš virtuvės į kambarį, kur matėsi televizoriaus ekrano šviesa, pamatė žmogaus siluetą. Pastebėjęs šviečiantį mobiliojo ryšio telefono ekraną, jis suprato, kad žmogus bando kažkam prisiskambinti, todėl sugriebė už rankos ir atėmė telefoną. Išėmęs bateriją, telefoną įsikišo į kišenę, po to pastūmė priešais jį stovintį žmogų. Kai pastarasis nugriuvo ant grindų, jis suprato, kad tai senyvo amžiaus moteris. Liepė jai sėsti ant kambaryje esančios lovos ir tylėti. Moteriai taip ir padarius, jis pradėjo kambaryje ieškoti pinigų. Paklausus, kur pinigai, moteris pasakė, kad pinigai yra rankinuke. Paėmęs šalia lovos buvusį rankinuką, jame rado tris kupiūras po 100 litų. Pinigus pasiėmė. Jis paklausė tos moters, kur yra kiti jos pinigai, tačiau ji atsakė, kad pinigų daugiau neturi, tačiau jis nepatikėjo ir dar ieškojo pinigų. Kai nukentėjusioji bandė pasikelti nuo lovos, jis, paėmęs kažkokį ilgą medžiaginį daiktą, ją surišo. Jis spintelėje rado aštuonis suvenyrinius buteliukus, kuriuose buvo kažkokia degtinė. Ant lovos sėdėjusi moteris kažką pradėjo kalbėti ir norėjo atsikelti, tada jis užkišo jai burną, surišo rankas. Apžiūrėjęs kambarį jis nuėjo į virtuvę, kur šaldytuve rado 0,5 l talpos butelį degtinės. Nugėręs degtinės, jis butelį įsikišo į vidinę striukės kišenę. Name radęs kažkokį įrankį ir pagalvojęs, kad namo šeimininkė vėliau galėtų jį atpažinti, minėtu įrankiu sudavė jai apie 4 smūgius į galvą. Šiuos smūgius sudavė turėdamas tikslą ją nužudyti, kad vėliau ji jo neatpažintų. Po to sugalvojo, kad išeinant reikia padegti namą, kadangi gaisro metu bus sunaikinti visi pėdsakai. Jis padegė spintelę kambaryje prie lovos, lango užuolaidą, virtuvėje ir prieangyje bandė padegti užuolaidas ir dar kažkokius daiktus. Be to, atsuko virtuvėje buvusį buitinį dujų balioną ir viryklės čiaupus, tikėdamasis, kad patalpai prisipildžius dujų, įvyks sprogimas. Išeidamas, pamatė ant į durų staktą įkaltos vinies pakabintą durų raktą, todėl juo iš vidaus atsirakino duris ir išėjo į kiemą. Duris užrakino ir nuėjo namo. Išeidamas iš namo, išsinešė minėtą mobiliojo ryšio telefoną „Motorola“, jo kroviklį, kurį buvo radęs kambaryje ant stalo, visus tuščius suvenyrinius buteliukus, kurių turinį buvo išgėręs, butelį degtinės, visus nudegusius degtukus, kuriais buvo bandęs sukelti gaisrą, ir minėtus 300 litų. Vėliau pinigus išleido degtinei, visus kitus minėtus daiktus išmetė (duomenys neskelbtini) miestelyje į šiukšlių konteinerį, o pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną, praėjus maždaug pusantro mėnesio, už 30 litų pardavė savo brolio žmonai A. T.. Jis gerai matė, kad moteris yra bejėgiškos būklės dėl seno amžiaus.

Savo parodymus Č. N. patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, kur jis nurodė, kaip pateko į nukentėjusios namą ir įvykdė nusikalstamas veikas – nužudė S. E. ir pasikėsino sunaikinti nukentėjusios gyvenamąjį namą ( t.2., b.l. 9-21).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė tyčia, dėl savanaudiškų paskatų nužudžius S. E. ir pasikėsinus sunaikinti turtą, įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji D. T. parodė, kad S. E. gyveno sodyboje, esančioje šalia (duomenys neskelbtini) kapinių. Paskutinį kartą ją gyvą matė 2009-11-08, kai buvo pas ją atvažiavusi. Po to, ji S. E. skambino, 2009-11-15 ji keletą kartų skambino nukentėjusiajai, tačiau niekas neatsiliepė. 2009-11-16 10.09 val. dar kartą jai paskambino ir vėl neprisiskambino. Tada ji paskambino V. M. ir paprašė, kad ši nuvažiuotų pasižiūrėti, kas nutiko S. E.. Netrukus V. M. paskambino ir pasakė, kad išdaužtas S. E. namo langas, durys užrakintos. Tuomet ji paskambino policijai. Atvykus policijai paaiškėjo, kad S. E. nužudyta savo namuose. Praėjus keletui dienų po S. E. nužudymo, jai paskambino kriminalinės policijos darbuotojai, kurie nurodė, kad S. E. namuose gali būti likęs nusikaltimo įrankis, t.y. medinė rintė. Su kriminalinės policijos darbuotojais nuvykusi į S. E. namą, atrakino duris, viduje rado minėtą rintę ir jiems padavė. S. E. jai užrašė kaip palikimą savo namą, ji savo lėšomis S. E. palaidojo. Prašo priteisti 3494 Lt., nors laidojimui be šios sumos ji išleido dar 1800 Lt.

Liudytoja V. M. parodė, kad S. E. yra jos giminaitė, kuri gyveno viena. 2009-11-13 ji buvo užėjusi pas S. E., su ja bendravo. 2009-11-16 jai paskambino giminaitė D. T. ir pasakė, kad niekaip negali prisiskambinti S. E., paprašė nuvažiuoti pas ją pasižiūrėti. Privažiavus S. E. sodybą jai kilo įtarimas, kad kažkas ne taip, nes buvo užtrauktos langų užuolaidos, o 10 val. taip niekada nebūdavo. Įvažiavusi į kiemą pamatė išdaužtą langą, ėmė šaukti, tačiau niekas neatsiliepė. Iškvietus policijos pareigūnus paaiškėjo, kad S. E. nužudyta.

Iš 2009-11-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Raseinių r. (duomenys neskelbtini) esantis S. E. gyvenamasis namas. Išdaužtas šio namo virtuvės lango stiklas. Lauko durys užrakintos įleidžiama spyna. Virtuvėje tarp krosnies ir dujinės viryklės guli moteriškos lyties lavonas. Matyti, kad prieangyje apdegusios spintelės užuolaidos, apdegę sienų apmušalai praėjime iš virtuvės į kambarį, apdegusi spintelė kambaryje šalia lovos, apdegusios kambario lango užuolaidos (1 t., b.l. 4-18).

Iš 2005-10-26 M. Romerio universiteto Tesimo medicinos instituto Jurbarko poskyrio specialisto išvados Nr. M 136/09(10) matyti, kad S. E. mirtis įvyko nuo muštinių žaizdų kaktoje – kairiame smilkinyje, viršugalvyje, pakaušyje, atvirų skeveldrinių įspaustinių kaktikaulio, momenkaulių, pakaušio lūžimų, kraujo išsiliejimo po padangte, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų kairio pusrutulio smilkininės skilties sumušimo, kas komplikavosi galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu ( 1 t., b.l. 24-29).

Iš 2009-12-03 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad M. Romerio universiteto Tesimo medicinos instituto Jurbarko poskyrio specialistas ikiteisminiam tyrimui pateikė S. E. galvos žaizdas ir kaukolės kaulų dalis (1 t., b.l. 67).

Iš 2009-11-27 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad D. T. ikiteisminiam tyrimui pateikė gelsvos spalvos medinę rintę , kuri prijungta prie bylos (1 t., b.l. 68).

2010-03-02 specialisto išvados Nr. MK-U 82/09 (01) matyti, jog tikėtina, kad tirti S. E. kaktikaulio-kairio momenkaulio srities ir viršugalvio srities odos muštinės žaizdos ir jų projekcijoje esantys kaktikaulio-kairio momenkaulio ir momenkaulio lūžiai yra padaryti tirti pateikta rantuota lentele – rinte, jos laisvojo galo dešiniuoju kampu ( 1 t., b.l. 73-83).

Iš 2010-01-13 policijos tyrėjo A. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus iš S. E. pagrobto telefono „Motorolla“ IMEI kontrolę nustatyta, jog į šį telefoną įdėta SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad į šį telefoną buvo skambinta iš telefono, kurio numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi V. P. (1 t., b.l. 147).

Iš 2010-01-14 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. T. ikiteisminiam tyrimui pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Motorola W 156“ su SIM kortele ir pakrovėju. (1 t., b.l. 160), kurie 2010-01-18 apžiūrėti ir pridėti prie bylos (t.1, b.l. 73-83, 161-164).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis Č. N. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas – dėl savanaudiškų paskartų nužudė S. E. ir pasikėsino visuotinai pavojingu būdu sunaikinti S. E. gyvenamąjį namą. Jo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. , 9 p . 22 str. 1d.. ir 187 str. 2 d.

Spręsdama kaltinamojo Č. N. kaltės klausimą, kolegija remiasi paties kaltinamojo visišku prisipažinimu padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo Č. N. teigimu, kaltinime nurodytu laiku bei vietoje jis kažkokiu įrankiu sudavė nukentėjusiajai S. E. apie 4 smūgius į galvos sritį. Šiuos smūgius sudavė turėdamas tikslą ją nužudyti. Toks kaltinamojo nurodytas S. E. sužalojimo būdas sutampa su S. E. sužalojimo mechanizmu, nurodytu teismo medicinos specialisto išvadoje, kurioje teigiama, kad S. E. mirtis įvyko nuo muštinių žaizdų kaktoje – kairiame smilkinyje, viršugalvyje, pakaušyje, atvirų skeveldrinių įspaustinių kaktikaulio, momenkaulių, pakaušio lūžimų, kraujo išsiliejimo po padangte, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų kairio pusrutulio smilkininės skilties sumušimo, kas komplikavosi galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu. Šie sužalojimai yra padaryti tirti pateikta rantuota lentele – rinte, jos laisvojo galo dešiniuoju kampu

Be jau minėtos specialisto išvados apie S. E. sužalojimo mechanizmą bei įrankį, kaltinamojo nurodytas esmines įvykio aplinkybes, bei tuo pačiu ir kaltinamojo kaltę mirtinai sužalojus S. E., patvirtina įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys apie lavono radimo vietą, padėtį, kraujo dėmes bei pateiktu nusikaltimo įrankiu – gelsvos spalvos medine rinte.

Įvertinus visete šiuos bylos duomenis, kolegijai nekyla abejonių, kad būtent kaltinamasis Č. N. padarė S. E. kaltinime nurodytą sužalojimą, dėl ko S. E. mirė. Tai rodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamojo padarytos veikos ir S. E. mirties.

Pripažindamas savo kaltę dėl S. E. nužudymo, kaltinamasis Č. N. nurodė, jog jis norėjo ir siekė S. E. mirties. Kad kaltinamasis siekė nukentėjusios mirties, rodo ir tolimesni kaltinamojo veiksmai – spintelės ir užuolaidų padegimas bei dujų viryklės čiaupų atsukimas.

Kartu, atskleisdamas jo tyčios turinį ir veiksmų subjektyviąją pusę, teismas pažymi, kad kaltinamasis Č. N. pavojingos ir draudžiamos veikos padarymo metu buvo subrendęs ir sąmoningas asmuo, nes jo girtumo laipsnis nebuvo toks sunkus, kad galėtų atimti ir apriboti jam galimybę suprasti savo veiksmų esmę ir turinį, turintis užtektinai informacijos ir žinių apie dorovines, socialines ir teisės normas, pakankamai asmeninės patirties tam, kad atlikdamas aprašytus veiksmus aiškiai suvoktų savo elgesio galimus padarinius.

Byloje nustatytos įvykio aplinkybės – smūgių sudavimas medine rinte nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbius organus - galvą, rodo, kad kaltinamasis, kaip ir bet kuris kitas panašią gyvenimišką patirtį turintis žmogus, suprato, jog savo veika kelia pavojų nukentėjusiosios gyvybei, numatė, kad gali atimti jai gyvybę, ir to norėjo. Todėl kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis Č. N. nužudė S. E. veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia (BK 15 str. 2 d.).

Kaltinamasis Č. N. paaiškino, jog pas nukentėjusiąją įsibrovė turėdamas tikslą pagrobti nukentėjusios S. E. turtą ir pagrobė 3 kupiūras po 100 Lt, alkoholinių gėrimų bei mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele ir pakrovėju. Kad moteris yra bejėgiškos būklės ir dėl senyvo amžiaus ji negalės jam pasipriešinti, jis suprato įsibrovęs į nukentėjusios namą (S. E. gim. 1928 m. t.1., b.l.20 ). Kaltinamojo prisipažinimą, kad jis į S. E. namą įsibrovė savanaudiškais tikslais, patvirtina ir ta aplinkybė, kad iš A. T. buvo paimtas mobilusis telefonas „ Motorolla W 156 „ su SIM kortele ir įkrovikliu, kuris kaip buvo nustatyta, buvo pagrobtas iš S. E..

Kolegija atsižvelgdama į šiuos kaltinamojo S. N. paaiškinimus apie nusikaltimo padarymo motyvą, bei įvertinusi bylos aplinkybių visumą, mano, kad kaltinamojo nusikalstama veika, prieš nusenusį ir negalintį jam pasipriešinti dėl savo amžiaus asmenį, buvo padaryta siekiant savanaudiškų tikslų – užvaldyti nukentėjusios turtą, tai yra siekiant turėti turtinės naudos. Tokia išvada darytina įvertinus ištirtus byloje įrodymus bei faktinius kaltininko veiksmus. Byloje ištirti ir teismo nuosprendyje aprašyti įrodymai liudija apie tai, kad S. E. mirtis buvo smurtinė ir įvyko nuo tiesioginio fizinio poveikio į jos gyvybiškai svarbius organus – galvą.

Šie įrodymai patvirtina kaltinamojo Č. N. veikos faktines aplinkybes, turinį – tiesioginę tyčią ir veikos juridinę kvalifikaciją pagal BK 129 str. 2d. 2 p., 9 p.

Kad kaltinamasis Č. N. pasikėsino sunaikinti nukentėjusios S. E. gyvenamąjį namą pripažino pats kaltinamasis Č. N. nurodydamas, kad jis padegė užuolaidas, spintelę, atsuko dujų čiaupus, norėdamas, kad įvyktų sprogimas. Šie jo parodymai sutampa su įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis - apdegusi spintelė su indais ir spintelė prie lovos, apdegęs praėjimas iš virtuvės į kambarį ( t.1., b.l. 4-18).

Toks kaltinamojo pasirinktas S. E. priklausančio turto – namo sunaikinimo būdas laikomas visuotinai pavojingas, nes dėl dujų sprogimo name, būtų panaudota didelė griaunamoji jėga, ir galėjo sukelti pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai, nes nukentėjusios namas stovi prie kapinių, kur lankosi daug žmonių t.y. visuomenei prieinamoje vietoje.

Todėl kaltinamojo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. ir 187 str. 2d.

Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams

Kaltinamasis Č. N. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2010 m. sausio mėnesį, dienos neatsimena, kai jis girtas miegojo namuose, vidurnaktį jį pabudino smūgiai į duris. Girdėjo, kaip kažkokie vyrai šaukia: „atidaryk duris, čia policija“. Jis nepatikėjo, kad tai policija. Manė, kad kvailioja kokie nors jaunuoliai. Liepė dingti nuo durų ir pasakė, kad neatidarys. Tuomet jis pamatė, kad lauko durys nuo smūgių įlėkė vidun, o į vidų įpuolė neuniformuoti vyrai. Jis čiupo kirvį ir puolė link jų. Nors jie šaukė, kad yra iš policijos, jis jais netikėjo. Jį parvertė ant grindų ir uždėjo antrankius. Tik vėliau jis suprato, kad čia tikrai policija, kai ant vieno iš jų liemenės pamatė šviečiantį užrašą „policija“.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2010-01-14 00.05 val., kartu su Kauno apskrities VPK Raseinių r. PK KPS tyrėjais A. J., T. K., A. R., VTS tyrėju A. P., OVP postiniu G. M., nuvyko daryti kratos į (duomenys neskelbtinti). Gyvenamosiose patalpose degė šviesa. Beldžiant iš vidaus atsiliepė vyriškis, kuriam jie garsiai ir aiškiai prisistatė, kad yra policijos pareigūnai. Uniformas dėvintys G. M. ir A. P. atsistojo prieš langus, kad būtų aiškiai matomi. Viduje buvęs vyriškis atidaryti atsisakė. Jie lauko duris išlaužė ir taip pateko vidun. Vyriškis juos puolė su kirviu rankose, užsimojo. Smūgio kirviu jam pavyko išvengti, vyriškio atžvilgiu buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, ir kirvis buvo atimtas. Vyriškis priešinosi, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Vyriškis, tai yra Č. N., buvo pristatytas į policiją.

Liudytojas T. K. parodė, kad 2010-01-14 00.05 val. kartu su Raseinių r. PK pareigūnais A. K., A. J., A. R., A. P. ir G. M. nuvyko prie (duomenys neskelbtini) esančio namo. Ten jie turėjo atlikti kratą. Buvęs name vyriškis nepakluso reikalavimui atidaryti duris, todėl į patalpas buvo patekta jėga. Įėjus į patalpas vyriškis, kaip vėliau sužinojo, Č. N., puolė juos su kirviu rankose. Jie vyriškio atžvilgiu panaudojo kovinius imtynių veiksmus ir kirvį atėmė, uždėjo antrankius. Vyriškis buvo pristatytas į policijos komisariatą .

Liudytojas A. J., A. R., G. M. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojai A. K. ir T. K., nurodydami, kad 2010-01-14 apie 00.05 val. jie kaip policijos darbuotojai nuvyko į kaltinamojo namus daryti kratos. Beldė į duris, sakė, kad policija, tačiau niekas durų neatidarė. Apsirengę policijos apranga, stovėjo prie lango, kad viduje esantys žmonės galėtų tai matyti. Kadangi į namą niekas neįsileido, tai išlaužė kambario duris. Lįsdami į vidų, jie taip pat šaukė, kad policija. Patekus į kambario vidų, pamatė kaltinamąjį užsimojusį kirviu, tuomet buvo panaudoti koviniai veiksmai, ir kaltinamasis buvo sulaikytas.

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Spręsdama kaltinamojo Č. N. kaltės klausimą, kolegija remiasi paties kaltinamojo parodymais, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo Č. N. teigimu, kaltinime nurodytu laiku bei vietoje, jis kirviu puolė asmenis įsibrovusius į jo butą, tačiau tik vėliau suprato, kad tai policijos darbuotojai.

Kaltinamasis iš esmės pripažindamas, kad jis pasipriešino policijos pareigūnams, nurodė, kad jis pradžioje nesuprato, kad tai policijos darbuotojai. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia policijos darbuotojai A. K., T. K., A. J., A. R. ir G. M.. Šie liudytojai parodė, kad kai kurie iš jų buvo apsirengę policijos apranga, prisistatė policijos darbuotojais. Apsirengę policijos darbuotojų apranga, stovėjo prie lango, kad kaltinamasis gerai matytų, kad tai policijos pareigūnai, ir jis tai turėjo matyti, nes gerai matėsi skiriamieji ženklai.

Nustatyta, kad policijos darbuotojai vykdė savo teisėtas pareigas. Jie atvyko į kaltinamojo namus, kuris buvo įtariamas nužudymu, daryti kratos. Policijos darbuotojai prisistatė policijos darbuotojais, atsistojo po kaltinamojo namo langais, kad šis juos matytų. Tačiau kaltinamasis į teisėtus policijos darbuotojų reikalavimus įsileisti juos į kambarį, nereagavo, o, išlaužus duris, jis policijos darbuotojus puolė kirviu. Ir tik panaudojus kovinius imtynių veiksmus, kaltinamasis buvo sulaikytas.

Iš 2010-02-12 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. K. pateikė iš Č. N. paimtą kirvį (1 t., b.l. 190, 191-193) tai patvirtina kaltinamojo ir liudytojų parodymus, kad kaltinamasis Č. N. pasipriešino policijos pareigūnams.

Kolegija įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis Č. N. atsisakė vykdyti – t. y. įsileisti į kambarį, teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus ir pasipriešino jiems kirviu, ir tuo padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Kaltinamojo Č. N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas ( S. E. nužudymą ir ir pasikėsinimą sunaikinti turtą ) jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Tokią išvadą kolegija daro remdamasi paties kaltinamojo aiškinimu, jog įvykio metu jis buvo girtas, o blaivus taip nebūtų pasielgęs. Nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad kaltinamasis Č. N. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas tik po jo sulaikymo ir verčiamas objektyvių įrodymų.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad Č. N. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenos ir galėjo pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti. Č. N. šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu ir gali pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti, gali būti apklausiamas, dalyvauti teismo posėdyje (t. 2, b. l. 83-85).

Esant tokiai išvadai, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis Č. N. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinamumo būsenos, todėl turi būti baustinas už padarytą veiką.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant šios bylos aplinkybes, kolegija atsižvelgia ne tik į tai, kad kaltinamajam skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgia ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdama bausmę kaltinamajam Č. N., kolegija vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., kuris reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasi minėto įstatymo nuostatomis, kolegija vertina ne tik kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą.

Taigi, skiriant bausmę kaltinamajam Č. N., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pavojingumo laipsnį, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, kaltininko asmenybę. Šiuo požiūriu teismas laiko, kad kaltininko asmenybės bruožuose, gyvenimo būde iki šio nusikaltimo padarymo, jau buvo aiškiai susiformavusios antivisuomeniškos apraiškos, kito asmens gyvybės nevertinimas, žiaurumas, o jo pasirinktas elgesys, gyvenimo būdas, moralinės, intelektualinės ir socialinės nuostatos buvo viena iš sąlygų šių nusikaltimų įvykdymui. Kaltinamasis jau anksčiau teistas už pasikėsinimą padaryti tyčinį nužudymą kvalifikuojančiomis aplinkybėmis ir neišnykus teistumui, vėl padarė tris nusikaltimus, kurių vienas labai sunkus, sukėlęs neatstatomus padarinius.

Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas jam skiriama maksimali, už tokias veikas, numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Tokios bausmės paskyrimą sąlygoja veikos padarymo aplinkybės paskatos ir motyvas, kaltininko padarytos veikos tyčios turinys ir jo asmenybės bruožai. Tik tokia bausme galima pasiekti bausmei keliamų tikslų.

Dėl Č. N. pripažinimo pavojingu recidyvistu

Č. N. Klaipėdos apygardos teismo 1995-05-04 nuosprendžiu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 str. 2d. 272 straipsnio 2 dalį, 118 str. 1 d., 16 str. 2 d., 105 straipsnio 3, 7 p., laisvės atėmimu 14 ( keturiolikai) metų. Vienas jo padarytų nusikaltimų už kuriuos jis buvo nuteistas yra labai sunkus, todėl svarstant jo pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą, kolegija atsižvelgia ne tik į padarytų nusikaltimų labai sunkų pobūdį, bet ir į pačias faktines šių nusikalimų aplinkybes, taip pat kaltininko asmenybės bruožus, jo gyvenimo būdą, bei į tai, kad antras labai sunkus nusikaltimas buvo padarytas neišnykus teistumui ir po labai trumpo laiko po bausmės atlikimo. Nauja padaryta nusikalstama veika ir jos padarymo faktinės aplinkybės byloja apie kaltininko piktybišką nenorą pasitaisyti, todėl atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, jis pripažintinas pavojingu recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, civilinio ieškinio klausimą išsprendžia remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio.

Nukentėjusioji ir civilinė D. T. pareiškė 3500 litų civilinį ieškinį. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė patikslino civilinį ieškinį, prašydama priteisti 3494 Lt. Nukentėjusioji nurodė, kad į 3494 Lt. sumą neįeina 1040 Lt dydžio vienkartinė laidojimo pašalpa ir nurodė, kad laidojant nukentėjusiąją išleido dar apie 1800 Lt, tačiau jokių dokumentų pateikti negalėjo.

Remiantis anksčiau aptartais bylos duomenimis, yra nustatytas teisės pažeidimas, šį pažeidimą padariusio asmens kaltė, priešingas teisei kaltinamojo Č. N. elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei kaltinamojo veiksmų ir atsiradusios žalos, t. y. nustatytos visos civilinės atsakomybės dėl atimtos S. E. gyvybės sąlygos, todėl kolegija sprendžia, kad civilinis ieškinys dėl laidojimo išlaidų atlyginimo turi būti patenkintas (BPK 115 str.), nes yra pagrįstas.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalį, daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Nukentėjusieji ir civilinė ieškovė teisiamojo posėdžio metu prašė jai perduoti mobiliojo ryšio telefoną „Motorolla W 159“, įkroviklį, bateriją, SIM kortelę perduoti jai. Toks nukentėjusios ir civilinės ieškovės D. T. prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas. Kitus daiktinius įrodymus: stiklo šukę, S. E. daktiloskopinę kortelę, 4 tamponus, piniginę, aplanką, S. E. kraujo pavyzdį, voką su apdegusiais marškiniais ir kartono gabalą, medinę rintę, kirvį – sunaikinti

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Č. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129str. 2 d.2 p., 9 p., 22 str. 1d. ir 187 str. 2 d. ir 286 str. ir nuteisti:

pagal LR BK 129 str. 2 d.2 p., 9 p., laisvės atėmimu 20 ( dvidešimčiai ) metų.

pagal LR BK 22 str. 1 d ir 187 str. laisvės atėmimu 3 ( trejiems ) metams ir 6 mėn.

pagal LR BK 286 str. laisvės atėmimu 2 ( dvejiems ) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. ir 5 d. 2, 3 p. , bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 20 (dvidešimčiai ) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką Č. N. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. sausio 14 d. iki 2010 m. birželio 23 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2010 – 06 - 23.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą.

Č. N. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu pripažinti pavojingu recidyvistu.

Priteisti iš Č. N. 3494 Lt. laidojimo išlaidų D. T. naudai.

Daiktinius įrodymus: stiklo šukę, S. E. daktiloskopinę kortelę, 4 tamponus, piniginę, aplanką, S. E. kraujo pavyzdį, voką su apdegusiais marškiniais ir kartono gabalais, medinę rintę, kirvį – sunaikinti. Mobiliojo ryšio telefoną „Motorolla W 159“, įkroviklį, bateriją, SIM kortelę perduoti D. T..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniams teismui per šį teismą.