Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-694-238-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-14
Bylos Nr.
1A-694-238-2014
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-01358-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
A. L.
Advokatai
Renas Bradūnas
Kategorijos

Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-694-238-2014;

Teisėjas: Nerijus Brinevičius Proceso Nr. 1-64-1-01358-2012-4;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei, nuteistojo A. L. gynėjui advokatui Renui Bradūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. gynėjo advokato Reno Bradūno apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. L.:

nuteistas (veika epizode dėl Ž. J.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 182 straipsnio 1 dalį) laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 5 (penkiems) mėnesiams; pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį ir LR BK 215 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., prie bausmės, paskirtos pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, iš dalies pridėta subendrinta bausmė ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

nuteistas (veika epizode dėl S. J.) pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį ir LR BK 215 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., prie bausmės, paskirtos pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, iš dalies pridėta subendrinta bausmė ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems ) metams 3 (trims) mėnesiams;

nuteistas (veika epizode dėl V. K.) pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį ir LR BK 215 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., prie bausmės, paskirtos pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, iš dalies pridėta subendrinta bausmė ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., prie paskirtos subendrintos griežčiausios 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtos subendrintos bausmės (veikos epizoduose dėl Ž. J. ir S. J.) ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu UAB „4finance“ civiliniai ieškiniai patenkinti visiškai, iš A. L. civilinio ieškovo naudai priteista 6992,41 Lt nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti, V. K. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš A. L. civilinio ieškovo naudai priteista 1199,40 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei neteisėtai inicijavo finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, ir apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2012 metais liepos 18 d., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, melagingai nurodydamas, jog jam reikalinga pasinaudoti kito asmens banko sąskaita pinigų pervedimui, tiksliai nenustatytoje vietoje iš Ž. J. neteisėtai įgijo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis – AB „DNB banko“ Ž. J. išduotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodus ir slaptažodį, bei 2012 m. liepos 18 d., 10 val. 29 min., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti UAB „4finance“ priklausančius pinigus, savo namuose, (duomenys neskelbtini), naudodamasis kompiuteriu bei kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiu jo motinai D. J., neteisėtai panaudodamas Ž. J. tapatybę patvirtinančius duomenis –Ž. J. banko AB „DNB bankas“ išduotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą bei slaptažodį, prisijungęs prie UAB „4finance“ internetinės svetainės www.vivus.lt, neteisėtai inicijavo finansines operacijas bei Ž. J. vardu užpildė paskolos paraiškas ir sudarė 1500 litų paskolos sutartį Nr. 9947017001 su UAB „4finance“, pagal kurią į Ž. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavus 1500 litų, pervedė 1502 litus į savo sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo UAB „4 finance“ priklausančius 1500 litų.

Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. liepos 18 d., 11 val. 11 min., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti UAB „4finance“ priklausančius pinigus, savo namuose, (duomenys neskelbtini), naudodamasis kompiuteriu bei kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiu jo motinai D. J., neteisėtai panaudodamas Ž. J. tapatybę patvirtinančius duomenis – Ž. J. banko AB „DNB bankas“ išduotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą bei slaptažodį, prisijungęs prie UAB „4finance“ internetinės svetainės „SMScredit“, neteisėtai inicijavo finansines operacijas bei užsiregistravo Ž. J. vardu, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 metais liepos 28 d., 12 val. 33 min., prisijungęs sukurto Ž. J. asmeninio profilio UAB „4finance“ internetinėje svetainėje „smscredit.lt“, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, neteisėtai panaudodamas Ž. J. tapatybę patvirtinančius bei jo AB „DNB bankas“ internetinės bankininkystės duomenis, Ž. J. vardu užpildė paskolos paraiškas ir sudarė paskolos sutartį su UAB „4finance“, Nr. 815992001, 1000 litų sumai, pagal kurią į Ž. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „4finance“ buvo pervesti 1000 litų, kuriuos 2012-08-01 išgryninus bankomate (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 1000 litų.

Be to, jis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei neteisėtai inicijavo finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, ir apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2012 metais liepos 23 d., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, melagingai nurodydamas, jog jam reikalinga pasinaudoti kito asmens banko sąskaita pinigų pervedimui, tiksliai nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, iš S. J. neteisėtai įgijo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis- AB „Ūkio banko“ jam išduotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodus ir slaptažodį, bei 2012 m. liepos 23 d., 10 val. 39 min., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti UAB „4finance“ priklausančius pinigus, Marijampolės mieste, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, panaudodamas kompiuterinę sistemą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), priklausantis Ž. J., neteisėtai panaudodamas S. J. tapatybę patvirtinančius duomenis –S. J. banko AB „Ūkio bankas“ išduotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą bei slaptažodį, prisijungęs prie UAB „4finance“ internetinės svetainės www.vivus.lt, neteisėtai inicijavo finansines operacijas bei S. J. vardu užpildė paskolos paraiškas ir sudarė 1500 litų paskolos sutartį su UAB „4finance“ Nr. 9946538001, pagal kurią į S. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavus 1500 litų, pervedė 1507 litus į G. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo UAB „4 finance“ priklausančius 1500 litų.

Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2012 m. liepos 23 d., 13 val. 13 min., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti UAB „4finance“ priklausančius pinigus, tiksliai nenustatytoje vietoje, naudodamasis kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiu Ž. J., neteisėtai panaudodamas S. J. tapatybę patvirtinančius duomenis– S. J. banko AB „Ūkio bankas“ išduotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą bei slaptažodį, prisijungęs prie UAB „4finance“ internetinės svetainės „www.smscredit.lt“, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją bei S. J. vardu užpildė paskolos paraišką 1000 Lt kreditui gauti, tačiau UAB „4finance“ pinigų savo naudai neįgijo, kadangi UAB „4finance“ nepasiūlė suteikti kreditą; po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 metais liepos 28 d. 12 val. 34 min., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, paprašęs M. B., kad šis S. J. vardu užpildytų paraišką paskolai gauti, M. B. nežinant, kad vykdoma nusikalstama veika, ir T. S. namuose, (duomenys neskelbtini), Kauno sav., pasinaudojant kompiuteriu, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini) bei prisijungus prie S. J. asmeninio profilio UAB „4finance“ internetinėje svetainėje „smscredit.lt“, jis (A. L.) M. B. nurodydamas S. J. internetinės bankininkystės duomenis, neteisėtai inicijavo finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas S. J. tapatybę patvirtinančius bei jo Ūkio banko internetinės bankininkystės duomenis, S. J. vardu užpildė paskolos paraišką ir sudarė 1000 litų paskolos sutartį su UAB „4finance“ Nr. 815221001, pagal kurią į S. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavus 1000 litų, 2012-07-30 pervedė 995 litus į Ž. J. sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuriuos 2012-08-01 išgryninus bankomate (duomenys neskelbtini), apgaule savo naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 1000 litų.

Be to, jis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei neteisėtai inicijavo finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, ir apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2012 m. liepos 26 d., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, melagingai nurodydamas, jog jam reikalinga pasinaudoti kito asmens banko sąskaita pinigų pervedimui, tiksliai nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, iš V. K. neteisėtai įgijo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis - AB „Swedbank“ V. K. išduotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodus ir slaptažodį, bei 2012 m. liepos 26 d., 13 val. 12 min., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti UAB „4finance“ priklausančius pinigus, nenustatytoje vietoje, panaudodamas kompiuterinę sistemą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), priklausantis R. U., neteisėtai panaudodamas V. K. tapatybę patvirtinančius ir elektroninės bankininkystės duomenis, prisijungęs prie UAB „4finance“ internetinės svetainės www.vivus.lt, neteisėtai inicijavo finansines operacijas bei V. K. vardu užpildė paskolos paraišką 1000 Lt kreditui gauti ir sudarė 1000 litų paskolos sutartį su UAB „4finance“ Nr. 9946145001, pagal kurią į V. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavus 1000 litų, 2012-07-26 pervedė 995,57 litus į A. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2012-07-27 900 Lt išgryninus bankomate (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo UAB „4finance“ priklausančius 1000 litų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo A. L. gynėjas advokatas Renas Bradūnas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino ar neteisingai vertino kai kurias svarbias bylai aplinkybės, t. y. netinkamai taikė BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei jų vertinimą (BPK 20 str.), neteisingai taikė įstatymą bei kitas teisės normas, tokiu būdu grubiai suvaržydamas įstatymų ginamas nuteistojo teises į tinkamą teisminę gynybą į tinkamą ir nešališką teismą. Dėl teismo atliktų grubių procesinių normų pažeidimų priimtas nuosprendis nuteistojo atžvilgiu yra neteisingas, neteisėtas, priimtas neišsamiai ir paviršutiniškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus. Teismas, priimdamas nuteistojo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai atmetė byloje apklaustų svarbių liudytojų parodymus, nesivadovavo jais, nors jie pagrindė bei patvirtino apelianto parodymus dėl faktinių bylos aplinkybių. Nuteistasis teisme neneigė, kad atliko dalį objektyviosios pusės veiksmų, tai yra susitarė dėl banko sąskaitų, paėmė ir naudojo kredito pinigus, tačiau neigė tyčios buvimą aiškindamas, kad patys nukentėjusieji sutiko, jog būtu paimti kreditai, už pinigus buvo tęsiamos išgertuvės, suprato, kad Ž. J., gaudamas V. K. duomenis, šiam paaiškino, kad jie reikalingi paskoloms gauti. Asmenys, kurie buvo įtariami veiką padarę veikiant kartu su A. L., buvo apklausiami liudytojų statusu, jų atsakomybės klausimas teisme nebuvo sprendžiamas, todėl nėra pagrindo manyti ar teigti, kad jie galėjo duoti neteisingus parodymus siekdami išvengti atsakomybės ar dėl kokių nors kitų priežasčių. Priešingai, būtent ikiteisminio tyrimo metu jie buvo apklausiami kaip įtariamieji, todėl siekdami išvengti atsakomybės visą kaltę galėjo versti apeliantui, tokiu būdu siekdami naudos sau. Visgi teisme jiems joks atsakomybės klausimas sprendžiamas nebuvo, todėl galėjo duoti būtent tikslius, teisingus bei objektyvius parodymus, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Šių liudytojų parodymai patvirtino apelianto teiginius, kad pinigai buvo naudojami tam tikslui, kuriam ir buvo gauti – girtavimui, patys nukentėjusieji, prieš imdami kreditus, kalbėjo, kad galbūt grąžins kreditus, o galbūt ir ne. Tai, apelianto nuomone, yra teisingos aplinkybės, kadangi nukentėjusieji yra asocialaus gyvenimo būdo pajamų negaunantys, darbo neturintys, todėl skolų klausimas jiems nėra aktualus, nes jų išieškojimas yra neįmanomas. Vertinant jų potraukį į alkoholį, tokiam žingsniui – kredito paėmimui girtavimui, jie neabejotinai galėjo, juo labiau būdami paveikti alkoholio. Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju kyla esminis klausimas, kuriais parodymais tikėti – nuteistojo bei jo parodymus patvirtinančių A. J. bei M. B., ar nukentėjusiais pripažintų Ž. ir S. J., kadangi kitų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių kaltės klausimą, nėra. Teismo nurodytos aplinkybės, kad kreditai buvo išgryninami ne iškart, o vėliau, nei patvirtina, nei paneigia nukentėjusiųjų dalyvavimo nusikaltime, tai yra įrodomosios vertės neturintys faktai, todėl remdamasis išimtinai nukentėjusiųjų parodymais, teismas pažeidė nešališkumo, objektyvumo, įrodymų vertinimo principus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamąjį nuosprendį, šių nuostatų nepaisė.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Gynėjo advokato Reno Bradūno apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, teisingai įvertino teisminio nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes. Teismas išanalizavo visus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. L. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai), 214 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai), 215 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai). Teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei priėmė motyvuotą ir įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti. A. L. veika buvo tinkamai kvalifikuota ir už šias veikas jis yra nuteistas pagrįstai, nes teisme ištirti įrodymai patvirtina, jog jis padarė jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus.

Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių, todėl mano, kad nuteistasis turėtų būti išteisintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra.

Kolegija pažymi, kad kaltė baudžiamojoje byloje yra vienas iš įrodinėjimo dalykų. Apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas, kai juo įrodyta objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, kaltė, kuri yra bendrų nusikalstamos veikos požymių visuma. Tai yra asmens sąmonės ir valios ryšys su daroma pavojinga veika ir jos pasekmėmis, todėl asmuo negali būti pripažintas kaltu, neatsižvelgus į jo padarytą pavojingą veiką. Kaltė yra susijusi su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais. Dėl kaltės priimant nuosprendį neturi kilti jokių pagrįstų abejonių.

Nuteistasis A. L. neneigė, kad atliko dalį nusikaltimų objektyviosios pusės veiksmų, t. y. susitarė dėl banko sąskaitų, paėmė ir naudojo kredito pinigus, tačiau neigė savo kaltę – tyčios buvimą, nurodydamas, jog patys nukentėjusieji sutiko, jog būtų paimti kreditai, už paimtus pinigus būtų tęsiamos išgertuvės, o nukentėjusieji suprato, jog duomenys yra reikalingi paskoloms gauti. Kolegija konstatuoja, kad ši nuteistojo versija prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, tarp jų ir nukentėjusiųjų parodymams. Nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodami parodymus teisme nukentėjusieji V. K., Ž. J. ir S. J. nurodė, kad jie leido A. L. pasinaudoti savo banko sąskaitomis, kad į jas galėtų būti pervedami pinigai iš užsienio, tačiau jokios kalbos apie kreditų paėmimą jų vardu nebuvo. Nukentėjusieji paneigė A. L. versiją, kad jiems buvo suteikta informacija apie tikruosius A. L. ketinimus paimti kreditus. Apeliantas nurodo, kad teismo argumentai, jog kreditai buvo išgryninami ne iškart, o vėliau, nei patvirtina, nei paneigia nukentėjusiųjų dalyvavimo nusikaltime, tai yra įrodomosios vertės neturintys faktai. Tačiau su šia apelianto nuomone apeliacinės instancijos teismas nesutinka. A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad su nukentėjusiaisiais vartojo alkoholinius gėrimus ir, pasibaigus alkoholiui, nusprendė paimti kreditą bei gautus pinigus pragerti. Teigia iš nukentėjusiojo Ž. J. sąskaitos pinigus pervedęs ir paėmęs kitą dieną, tačiau, kaip matyti iš rašytinių bylos duomenų, pinigai po kreditų gavimo iš visų nukentėjusiųjų sąskaitų buvo nedelsiant pervesti į A. L. bei kitų asmenų sąskaitas. Nuteistasis nesugebėjo paaiškinti šių savo veiksmų, teigė neprisimenantis pinigų pervedimo bei išgryninimo aplinkybių, tačiau šie nuteistojo paaiškinimai neatitinka jo anksčiau nurodytų aplinkybių, kad jis su nukentėjusiaisiais pritrūkęs pinigų nusprendė paimti pinigus ir juos pragerti. Akivaizdu, jog su nukentėjusiaisiais sutarus pinigus panaudoti alkoholiniams gėrimams, kaip teigė nuteistasis, nėra būtina gavus kreditą juos iš karto pervesti į savo bei kitų asmenų sąskaitas – priešingai, nukentėjusiesiems, elektroninės bankininkystės duomenų gavimo metu esant kartu, šie galėjo patys, be A. L. pagalbos, vėliau iš kredito įstaigų gautus pinigus paimti. Nuteistasis nesugebėjo paaiškinti, kodėl pinigų paėmimo ir pervedimo į kitas sąskaitas veiksmus atliko jis pats, taip pat nenurodė jokių priežasčių, kodėl nukentėjusieji to negalėjo padaryti patys. Nuteistasis taip pat nurodė, kad pinigus iš nukentėjusiojo V. K. sąskaitos pervedė todėl, kad nesant V. K. negalėjo išgryninti pinigų, tačiau nenurodė, kodėl V. K. nebuvo ir kodėl, jo manymu, jis negalėjo pinigų išgryninti pats. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistojo pateikta versija neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra laikytina siekiu išvengti savo atžvilgiu baudžiamosios atsakomybės.

Apeliantas nurodo, kad asmenys, kurie buvo įtariami veiką padarę veikiant kartu su A. L., buvo apklausiami liudytojų statusu, jų atsakomybės klausimas teisme nebuvo sprendžiamas, todėl nėra pagrindo manyti ar teigti, kad jie galėjo duoti neteisingus parodymus siekdami išvengti atsakomybės ar dėl kokių nors kitų priežasčių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog liudytojų M. B. ir A. J. parodymai nebuvo nuoseklūs, proceso metu kito, todėl nėra pakankamai patikimi, kad jais būtų galima remtis sprendžiant nuteistojo atsakomybės klausimą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai nurodė, kad apie kreditų paėmimą jokios kalbos nebuvo, tačiau teisme teigė, jog A. L. su nukentėjusiaisiais apie kreditus kalbėjo, vėliau juos paėmė nukentėjusiųjų sutikimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuosprendyje nurodytais motyvais, kad šie liudytojai byloje buvo įtariamieji, galimai yra suinteresuoti pateikti įvykius sau bei nuteistajam naudinga linkme, todėl jų parodymai nelaikytini tokiais įrodymais, dėl kurių kiltų pagrįstų abejonių nukentėjusiųjų parodymų teisingumu bei šių parodymų nepaneigia. Apelianto argumentas, kad liudytojų M. B. ir A. J. atsakomybės klausimas sprendžiamas nebuvo, todėl jie neturi pagrindo duoti neteisingų parodymų, taip pat yra atmestinas, kadangi byloje duodant parodymus prieš nuteistąjį bei galbūt tuo pačiu ir save, jų atsakomybės klausimas gali būti keliamas iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. L. suprato, jog neteisėtai, panaudodamas apgaulę, įgyja elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, juos panaudoja ir apgaule įgyja svetimą turtą – pinigines lėšas, todėl jo veiksmai, esant nustatytam būtinajam nusikalstamos veikos požymiui – kaltei, veikiant tiesiogine tyčia, visiškai pagrįstai kvalifikuoti pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas išnagrinėjo bylą neišsamiai, netinkamai taikė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei jų vertinimą (BPK 20 str.), neteisingai taikė įstatymą bei kitas teisės normas, grubiai suvaržė įstatymų ginamas nuteistojo teises į tinkamą teisminę gynybą į tinkamą ir nešališką teismą. Kolegija konstatuoja, kad šie apelianto argumentai nepagrįsti, nes ta aplinkybė, kad teismas įvertino įrodymus nuteistajam nepalankia linkme, neduoda pagrindo tvirtinti, kad teismas buvo šališkas ar pažeidė BPK normas. Nenustatyta ir teisės į gynybą pažeidimų. Nėra duomenų, kad teismas, priėmęs nuosprendį, buvo šališkas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrindė byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, įrodymus išdėstė nuosekliai, atskleisdamas jų tarpusavio ryšį, motyvuotai nurodydamas, kokiais įrodymais vadovaujasi, o kokius atmeta, kokias bylos aplinkybes jie patvirtina ar paneigia. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis bei konstatuoja, kad šioje byloje nuosprendis priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, yra teisingas ir motyvuotas, jį naikinti ar keisti jokio teisinio pagrindo nėra, todėl nuteistojo gynėjo advokato apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Gynėjo advokato Reno Bradūno apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėKolegijos teisėjai Jūratė JakubonienėOlegas Šibkovas