Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2023-02-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-19-946/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-13
Bylos Nr.
II-19-946/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01185-2022-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Arūnas Purvainis (pirm.)
Institucija
Lietuvos kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-19-946/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01185-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 21.10.4; 21.11.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Rugilei Gerdvilienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui K. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. A. skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyresniosios specialistės N. D. 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 39-ANR_N-156460-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 22179011840.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios specialistės N. D. 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimu K. A. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 90 Eur bauda.

Šalies argumentai

K. A., nesutikdama su Institucijos vyresniosios specialistės jos atžvilgiu priimtu nutarimu ir jai paskirta nuobauda, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti jos atžvilgiu priimtą nutarimą.

Skunde nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. buvo gautas administracinis nusižengimas dėl vairavimo be privalomojo civilinio draudimo. Ji kreipėsi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), prašydama panaikinti šį nusižengimą, kadangi privalomąjį civilinį draudimą įsigijo tą pačią dieną, tačiau dėl techninių sutrikimų atliekant pavedima, jis sistemoje buvo įskaitytas kelių valandų laikotarpiu. Kadangi nusižengimo padarymo metu automobilį vairavo ne ji, ji pateikė duomenis apie vairavusį asmenį, tačiau 2022 m. lapkričio 17 d. gavo elektroninį laišką su dar didesne nuobauda. Susisiekus su pažeidimą administruojančiu specialistu, pastarasis nurodė, kad taip galėjo nutikti, nes nebuvo pateikti visi duomenys apie administracinio nusižengimo metu automobilį vairavusį asmenį, tačiau niekas jos apie trūkumus neinformavo ir nesuteikė galimybė ištaisyti trūkumus (b. l. 3).

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo K. A. pateiktą skundą palaikė ir prašė tenkinti, vadovaujantis jame išdėstytais argumentais. Papildomai parodė, kad ji automobilio administracinio nusižengimo metu nevairavo, be to, ji įsigijo draudimą ryte, tačiau nežino kodėl jis įsigaliojo po kelių valandų. Draudimą įsigijo internetu, elektroniniu paštu gavo draudimo liudijimą. Automobilis nuosavybės teise priklauso jai, automobilį perdavė kitam žmogui dar iki anksčiau galiojusio draudimo pabaigos. Mano, kad ji pasielgė teisingai, nes draudimą įsigijo tą dieną, kai buvo užfiksuotas pažeidimas. Prašo mažinti

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į K. A. skundą nurodė, kad nesutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentais ir prašo skundo netenkinti bei palikti Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyresniosios specialistės N. D. 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimą nepakeistą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad K. A. 2022 m. rugpjūčio 27 d. Administracinių nusižengimų registre automatiniu būdu suformuotas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl to, kad ji 2022 m. rugpjūčio 22 d. 11 val. 06 min. (duomenys neskelbtini), būdama transporto priemonės „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė, nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę. Tokiais savo veiksmais K. A. nesilaikė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje. Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu išsiųstas naudojantis Administracinių nusižengimų registro funkcionalumu į K. A. valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotą elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teikdama skundą, nurodo minėtą elektroninio pašto adresą kaip kontaktinį.

Per nustatytą terminą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neįvykdė administracinio nurodymo, todėl, vadovaujantis ANK 616 straipsnio nuostatomis, administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Lietuvos kelių policijos tarnybos įgaliotas pareigūnas įsitikinęs, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti ir, vadovaujantis ANK 573 straipsniu, įvertinęs byloje esančius duomenis, K. A. baustumo pažymą, jos pateiktą paaiškinimą, transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės duomenis, 2022 m. lapkričio 17 d. priėmė nutarimą, kuriuo už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, skyrė administracinę nuobaudą - 90 Eur piniginę baudą. K. A., nesutikdama su Lietuvos kelių policijos tarnybos įgalioto pareigūno priimtu nutarimu, nepraleidusi ANK 623 straipsnyje nustatyto termino, 2022 m. lapkričio 25 d. per Elektroninių paslaugų portalą pateikė skundą. Ji, skunde išdėstytais argumentais, prašo panaikinti Lietuvos kelių policijos tarnybos įgalioto pareigūno 2022 m. lapkričio 17 d. priimtą nutarimą, nes administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo. Lietuvos kelių policijos tarnyba su K. A. skunde pateiktais argumentais nesutinka. Visų pirma, K. A. administracinio nusižengimo fiksavimo metu buvo transporto priemonės „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja, ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės duomenimis, transporto priemonė „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nusižengimo padarymo metu, t. y. 2022 m. rugpjūčio 22 d. 11 val. 06 min. neturėjo galiojančio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo.

2022 m. rugsėjo 27 d. K. A. per Elektroninių paslaugų portalą pateikė nusižengimo padarymo metu vairavusio asmens duomenis, todėl nurodytam asmeniui buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK 22184708349 už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 22 d. 11 val. 06 min. vairavo transporto priemonę „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Transporto priemonės, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas.

Transporto priemonės savininko atsakomybė atsiranda ne dėl transporto priemonės vairavimo, bet dėl to, kad jis neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų, t. y. dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintos pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymo ir leidimo (galimybės sudarymo) neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims.

Atsiliepimas

Remiantis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, Institucija atsiliepime į skundą nurodo, kad Institucijos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti K. A. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje administracinę nuobaudą - 90 Eur piniginę baudą, kurios naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. K. A. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus (b. l. 21-23).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų.

Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, jog tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamu atveju, skundą padavęs asmuo K. A. kategoriškai neigia savo kaltę ir apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinė nuobauda jai buvo paskirta nepagrįstai, kadangi ji automobilio draudimą įsigijo tą pačią dieną, kai buvo užfiksuotas administracinio nusižengimas, be to, ji automobilio nevairavo ir šiuos duomenis (kas vairavo automobilį administracinio nusižengimo metu) nurodė policijos pareigūnams elektroniniu paštu.

Nagrinėjamu atveju, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje nėra ginčo, jog automobilis „BMW“ nuosavybės teise priklauso K. A., šią aplinkybę ji patvirtino teismo posėdžio metu. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

Pažymėtina, jog kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, administracinis nusižengimas (nevykdymas pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones) užfiksuotas 2022 m. rugpjūčio 22 d. 11 val. 06 min. (b. l. 4-6), tuo tarpu draudimo sutartis sudaryta 2022 m. rugpjūčio 22 d. ir įsigaliojo 13 val. 44 min., todėl akivaizdu, kad administracinio nusižengimo užfiksavimo metu transporto priemonė „BMW“ galiojančio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo neturėjo. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai buvo konstatuotas administracinio nusižengimo padarymo faktas.

Šioje byloje skundą padavęs asmuo K. A. nurodo, kad administracinio nusižengimo nepadarė dar ir dėl tos priežasties, jog ji administracinio nusižengimo padarymo automobilio „BMW“ nevairavo, automobilio vairavusį asmenį ji nurodė pareigūnams. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip matyti iš Institucijos atsiliepimo į skundą, K. A. nurodytam asmeniui pradėta administracinio nusižengimo teisena už tai, jog jis vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuo tarpu K. A. administracinėn atsakomybėn patraukta kaip transporto priemonės „BMW“ savininkė, kadangi, kaip jau minėta, negalima naudotis ir leisti naudotis kitam asmeniui neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemone.

Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, byloje nustatyta pakankamai skundą padavusio asmens kaltumą pagrindžiančių įrodymų, t. y., jog K. A. veiksmuose buvo ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma.

Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, bei kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju, nenustatyta K. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir jai paskirta baudos vidurkį atitinkanti nuobauda, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog K. A. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 415 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuotas teisingai, administracinė nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyresniosios specialistės N. D. 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimas Nr. 39-ANR_N-156460-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 22179011840 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o K. A. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

palikti 2022 m. lapkričio 17 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyresniosios specialistės N. D. nutarimą Nr. 39-ANR_N-156460-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 22179011840 nepakeistą ir K. A. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis