Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei J. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. E. ieškinį atsakovui D. E., trečiajam asmeniui A. D. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad tėvystės nuginčijimas neprieštaraus vaiko interesams, nes A. D. savo tėvystę pripažįsta ir nuginčijus atsakovo tėvystę, trečiasis asmuo galės įregistruoti savąją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

D. E., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tėvais yra nurodyti V. E. ir D. E.. V. E. ir D. E. santuoka sudaryta 2013-12-10 (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.149 straipsnio 1 dalį, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

Kad D. E. nėra biologinis vaiko D. E. tėvas ieškovė žinojo. Kaip nurodė ieškovė jos santuoka buvo formali, ji kartu su atsakovu negyveno, bendro ūkio nevedė. Atsakovas išėjęs iš įkalinimo įstaigos išvyko gyventi į užsienį. Ji su atsakovu jokių ryšių nepalaiko, kur jis yra ji nežino. Todėl gimusi dukra niekaip negali būti atsakovo biologinė dukra.

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad ieškovei su atsakovu būnant santuokoje, ieškovė gyveno savarankišką gyvenimą, vėliau, nuo 2019 m. ėmė gyventi su trečiuoju asmeniu A. D.. Ieškovei būnant santuokoje su atsakovu, ieškovei gimė dukra (duomenys neskelbtini), kurios gimimo įraše tėvu nurodytas atsakovas, nors byloje esantys įrodymai – Gyventojų registro tarnybos išraše nurodyta, kad atsakovas nuo 2017-11-08 deklaravo išvykimą į Vokietiją bei Kaišiadorių seniūnijos 2020-09-03 pažymoje nurodyta, kad ieškovė daugiau nei vienerius metu gyveno su A. D., teismui leidžia daryti išvadą, kad ieškovė iki dukros D. E. gimimo (2020-08-29) su atsakovu D. E. kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, todėl ieškinio motyvai, kad atsakovas nėra ir negali būti D. E. biologinis tėvas vertinami kaip faktiškai pagrįsti.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos atlikta 2021-08-04 ekspertizė (akto Nr. ES 65/2021(01)) nustatė, kad D. E. biologinis tėvas yra A. D..

Kadangi atsakovas D. E. nėra vaiko D. E. biologinis tėvas, vaikas D. E., kaip tėvo, nepažįsta, atsakovas su vaiku jokių santykių nepalaiko, vaiko neaugina ir nesirūpina ja, tarp ieškovo ir vaiko nėra susiklostę jokie tėvui ir vaikui būdingi santykiai.

Yra žinomas mažamečio vaiko D. E. biologinis tėvas, kuris yra trečiasis asmuo A. D., kuris save laiko ir pripažįsta vaiko tėvu, ką patvirtina ne tik byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai bet ir ekspertizės aktas Nr. ES 65/2021(01), kuriuo teismas neturi pagrindo netikėti.

Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės reikalavimą pripažinti, kad atsakovas D. E. nėra D. E. tėvas, patenkina.

Ieškovė prašo, teismo nuginčijus D. E. tėvystę D. E., ištaisyti jos gimimo akto įrašą, išbraukiant duomenis apie tėvą. Toks reikalavimas negali būti tenkinamas, nes teismas gimimo įrašų neatlieka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų, kurios detalizuoja tėvystės nuginčijimo registravimo tvarką, 54 punkte nurodyta, kad Civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įvaikinimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu, o 57 punkte numatyta, kad registruojant tėvystės (motinystės) nuginčijimą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo iš gimimo įrašo išbraukiami duomenys apie tėvą (motiną).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Byloje ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba ir jai suteikta teisinių paslaugų už 340,68 Eur, kurias patvirtina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos Nr. (13.33Mr) PT-3241 ir (13.33Mr) PT-4983.

Nors ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškinį patenkinus visiškai teismas turėtų valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių atsakovė atleista, priteisti iš atsakovo, tačiau nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi CPK 96 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje nedalyvavo, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo buvo pareikštas jam kaip atsakovui, tačiau teismas vertina, kad ieškinio pareiškimo būtinybė kilo ne dėl atsakovo veikimo ar neveikimo, o buvo pačios ieškovės pasyvaus elgesio (esant santuokoje su atsakovu, ieškovė susilaukė vaiko su kitu vyru dėl ko vaiko tėvu gimimo liudijime buvo įrašytas atsakovas) pasekmė. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje byloje susidarė nė dėl atsakovo veiksmų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 394-399 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149-3.153 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinti, kad D. E., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra D. E., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.