Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 18 d., 16.49 val., nustatyta, kad A. M. raštu nepranešė asmens gyvenamosios vietos Lietuvoje (miesto arba rajono) migracijos tarnybai arba Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, arba Lietuvos Respublikos diplomatinei (konsulinei) įstaigai užsienyje apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 str. 2 d., t.y. A. M. 2014 metais įgijęs Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę, privalėjo per du mėnesius raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos konsulinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, tačiau to nepadarė.

Kadangi bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, teismo posėdžio protokolas nerašomas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. 1 d., byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailisi. Paaiškinime nurodė, kad bestudijuodamas Amerikoje įgijo Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę. Kadangi nežinojo, kokie yra Lietuvos įstatymai, jam nekilo mintis susisiekti su Lietuvos Respublikos pasų poskyriu, manė, kad gavus Amerikos pasą, Lietuvos Respublikos pasas automatiškai anuliuojasi. Po kurio laiko sužinojo, kad privalo asmeniškai nutraukti Lietuvos Respublikos paso galiojimą. Teigia, jog yra neįgalus, todėl neturėjo geresnio supratimo ir galimybės gauti informacijos apie Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymus. Lietuvos Respublikos ambasada yra toli nuo jo gyvenamosios vietos, todėl neturėjo galimybės nuvykti ir pranešti apie įgytą Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę (b. 1. 6).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 str. numatyto pažeidimo faktą ir A. M. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės (b. l. 1), tarnybinis pranešimas dėl A. M. nepranešimo raštu apie įgytą kitos valstybės pilietybę (b. l. 2, 3), 2015 m. birželio 18 d. pranešimas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (b. l. 4, 5), A. M. paaiškinimas (b. l. 6), asmens dokumentų kopijos (b. l. 7-23), prašymas pakeisti/išduoti asmens pasą (b. 1. 24), prašymas išduoti asmens tapatybės kortelę (b. 1. 25, 26), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. 1. 27).

Motyvuojamoji dalis

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad A. M., Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 str. 2 d. nustatyta tvarka nepranešęs apie įgytą kitos valstybės pilietybę, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 str., todėl yra baustinas.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 202 str. nurodoma, kad nepranešimas raštu asmens gyvenamosios vietos Lietuvoje (miesto arba rajono) migracijos tarnybai arba Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, arba Lietuvos Respublikos diplomatinei (konsulinei) įstaigai užsienyje apie kitos valstybės pilietybės įgijimą užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų.

A. M. administracine tvarka nebaustas, pažeidimą padarė pirmą kartą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), taip pat nurodė, kad turi klausos negalią, nors tai patvirtinančių dokumentų byloje nėra. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina minimali nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 str. sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 31 str., 202 str., 286-288 str.,

nutarė:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 str., ir skirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.