Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-05-05 · Administracinė byla Nr. A-0822-737-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-05
Bylos Nr.
A-0822-737-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijos
Trečiasis asmuo
J. S., M. D., R. P.
Pareiškėjas
G. G.
Advokatai
Raimondas Pakšys, Arūnas Petronis
Kategorijos
  • 70.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A822-737/2009Procesinio sprendimo kategorija 70.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

dalyvaujant atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovei Zitai Malovai,

trečiųjų suinteresuotų asmenų J. S. , M. D. ir R. P. atstovui advokatui Arūnui Petroniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. G. įgalioto atstovo advokato Raimondo Pakšio skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos aktų panaikinimo (tretieji suinteresuotieji asmenys J. S. , M. D. ir R. P. ).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. G. įgaliotas atstovas advokatas Raimondas Pakšys prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-02-08 įsakymo Nr. 2.3-1172-(01) „Dėl leidimo rengti žemės sklypo Smalinės k., Vilniaus mieste (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“ preambulę, 1 ir 3 punktus, taip pat panaikinti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2008-02-26 išduotą leidimą Nr. R20-01 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Paaiškino, kad G. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis su kitais trimis bendraturčiais J. S. , M. D. ir R. P. turi 1,8 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Vilniaus mieste, Smalinės kaime (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)Vilniaus k.v.). Jis nori keisti savo sklypo dalies paskirtį pagal Vilniaus miesto bendrojo sprendinius ir atsidalinti iš bendrosios dalinės sklypo nuosavybės pagal sklypo detaliojo teritorijų planavimo projektą. Tačiau bendraturčiai savo dalių paskirties keisti neketina ir nori atsidalinti pagal jų 2006 m. pabaigoje – 2007 m. pradžioje parengtą atsidalinimo projektą. Ginčas dėl atidalinimo pagal J. S. , M. D. ir R. P. paruoštą projektą yra nagrinėjamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme. Tik 2008-03-26 vykusio parengiamojo posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-752-734/2008 metu tretieji suinteresuoti asmenys pateikė Vilniaus apskrities viršininko 2008-02-08 įsakymą Nr. 2.3-1172-(01) „Dėl leidimo rengti žemės sklypo Smalinės k., Vilniaus mieste, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“ ir šio įsakymo pagrindu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2008-02-26 trims (iš keturių) bendraturčiams J. S. , M. D. ir R. P. išduotą leidimą Nr. R20-01 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Iki tol G. G. apie šį įsakymą ir leidimą žinoma nebuvo, todėl skundas administraciniam teismui buvo paduotas per mėnesį laiko nuo sužinojimo apie skundžiamus aktus. Priimant sprendimą Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA) privalėjo taikyti Civilinio Kodekso nuostatas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės teisę (4.72, 4.75 ir kt. str.). Tai reiškia, kad joks sprendimas dėl valdymo, naudojimo ar disponavimo bendru sklypu negali būti priimtas, jeigu bendraturčio G. G. valia yra nežinoma arba kai yra žinoma, jog tarp sklypo bendraturčių yra kilęs ginčas dėl to, kokio teritorijų planavimo dokumento (specialiojo ar detaliojo) pagrindu reikia atsidalinti iš bendrosios nuosavybės. VAVA, išleisdama skundžiamą įsakymą ir leidimą, pažeidė bendraturčio G. G. teises ir teisėtus interesus. Be to, ginčijamas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d, nes yra nemotyvuotas. Išleisdama įsakymą VAVA patenkino neteisėtą ir nepagrįstą trečiųjų suinteresuotųjų asmenų reikalavimą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-2885-484/2008, kurioje tretieji suinteresuoti asmenys prašo įpareigoti atsakovą VAVA per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą padalijant žemės sklypą. Esant ginčui teisme dėl sklypo pertvarkymo, tokio įsakymo priėmimas nėra galimas. G. G. dėl ginčo sklypo detaliojo teritorijų planavimo projekto kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, kuris jo prašymo nesvarstė. Apskundus teismui šiuos veiksmus Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija 2008-02-07 sprendimu jo skundą patenkino ir administracijos direktorių įpareigojo priimti sprendimą dėl jo prašymo sklypo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008-04-11 raštu informavo, kad remiantis Vilniaus apskrities viršininko įsakymu, kuris yra ginčijamas šioje byloje, yra išduotos planavimo sąlygos vietovės lygmens specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr.A620-68-(10.9-MPD-3). Perduoti planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį atsisakė argumentuodama, kad šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybėje svarstoma galimybė organizuoti teritorijos tarp Sidaronių ir Mozūriškių gatvių teritorijos, į kurią patenka ir ginčo sklypas, detaliojo plano rengimo, todėl teritorijos planavimą tikslinga spręsti kompleksiškai. Rengiant detalųjį planą atliekami sudėtingesni, aukštesnių kvalifikacijų reikalaujantys darbai, atsižvelgiant ir į miesto, ir į gretimų sklypų ypatybes, jie nepaneigia kitų bendratučių teisės į atsidalinimą, tiksliau nustato sklypo dalių vertes ir analizuoja kitas aplinkybes, kurios neanalizuojamos ruošiant sklypo padalinimo projektą, todėl šis sklypų padalinimo būdas yra labiau pagrįstas, (b. 1. 3 - 6).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo būdo, atidalijimo klausimą, vadovaujantis LR civilinio kodekso 4.80 str. 2 d. pagal vieno iš bendraturčių ieškinį sprendžia bendrosios kompetencijos teismas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos raštais 2007-04-25 Nr. 3B-(7.5)-P-455-529, bei 2008-01-04 Nr. 3B-(3.5)-P-l 183-9 pateikė nuomonę dėl žemės sklypo, esančio Smalinės k., Vilniaus m. sav., leidimo padalinti į du žemės sklypus, bei pertvarkymo projekto rengimo tvarkos. Civilinio kodekso 4.80 straipsnyje įtvirtintos žemės sklypo bendraturčio teisės atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios nuosavybės realizavimas siejamas su nustatyta tvarka parengto teisės aktų reikalavimus atitinkančio žemės sklypo projekto parengimu (b. 1. 72 - 73).

Atsiliepimu į skundą tretieji suinteresuotieji asmenys prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo nuostatų 2.3 punktu, tretieji suinteresuotieji asmenys pageidauja nekilnojamojo turto registre įregistruotą ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą atidalinti į dvi dalis. Dėl šios priežasties 2007-02-05 pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui ieškinį, nurodant, kad padalinus turtą ir nustačius žemės sklypų ribas, G. G. teisės nenukentėtų, kadangi žemės sklypui liktų ta pati tikslinė žemės naudojimo (žemės ūkio) paskirtis, vienodas žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis, žemės sklypų gamtinės ir ūkinės savybės yra tos pačios. Vadovaudamiesi 2007-11-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi 2007-11-29 su prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką dėl žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašydami išduoti leidimą dėl žemės sklypo atidalijimo į dvi dalis. Šis leidimas buvo išduotas 2008-02-26. Mano, kad Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir Žemės įstatymų nuostatos suteikia jiems galimybę žemės sklypą naudoti, valdyti ir atsidalinti nuo bendrasavininkio G. G. , nerengiant detalaus plano, kurį jis pageidauja rengti, neatsižvelgdamas į tai, kad tretieji suinteresuotieji asmenys – trys bendrasavininkiai jam sutikimo nedavė (b. 1. 26 - 31).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad ginčas yra kilęs dėl žemės ūkio paskirties sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Konstatavo, kad pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų apsisprendimas atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, paliekant G. G. jo turimą turto – žemės – dalį atskirai suformuotu žemės sklypu, yra pagrįstas įstatymu. Šiuo atveju pagrindiniame įstatyme, reglamentuojančiame turtinius santykius – Civiliniame kodekse, nėra įvirtinta nuostata, kad pradedant atsidalijimo iš turto procedūrą reikėtų visų bendratučių raštiško sutikimo. Įstatymu akcentuojama vieno (ar kelių) bendraturčių teisė atsidalinti iš bendro turto. Jei bendraturtis, nuo kurio dalies yra atsidalijama, nesutinka atsidalinti ar nesutinka dėl atsidalijimo iš turto būdo, ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Šiuo atveju yra atsidalijama iš specifinio nekilnojamojo turto – žemės sklypo. Todėl norint atsidalinti iš bendro turto, siekiantis atsidalinti bendraturtis turi laikytis ne tik CK nustatytų normų, bet ir specialaus įstatymo, reglamentuojančio žemės teritorijų režimą reikalavimų – Teritorijų planavimo įstatymo normų. Teritorijų planavimo įstatymas yra nustatęs procedūras, kurių reikia laikytis, norint atsidalinti iš bendro turto žemės sklypą (šio įstatymo 15, 22 str.), tačiau šiame įstatyme bendraturčiams dėl sklypų padalijimo siekiant atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra keliama daugiau reikalavimų, nei įtvirtinta Civiliniame kodekse. Taigi siekiant atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nors bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, ir pradedant procedūrą dėl atidalijimo, bendraturčio, nuo kurio atsidalijama, raštiškas sutikimas nėra reikalaujamas. Jei bendraturtis nesutinka atsidalinti ar nesutariama dėl atsidalijimo būdo ar turto konkrečios dalies, ginčas sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Todėl pareiškėjo argumentas, kad Vilniaus apskrities viršininkas išduoti leidimą dėl žemės sklypo padalijimo pagal bendratučių dalis galėjo tik gavęs visų bendratučių sutikimą, nepagrįstas. Toks sutikimas reikalingas ne dėl atsidalijimo iš turto, tačiau dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto valdymo (CK 4.75 str). Jei atsidalinant iš bendro turto tretieji suinteresuoti asmenys būtų siekę pakeisti ir žemės paskirtį ir planuoti joje statybas ar kitą veiklą, tai yra vykdyti turto disponavimo veiksmus, tuomet toks visų bendratučių sutikimas būtų reikalaujamas. Tačiau tretieji suinteresuoti asmenys žemės sklypo paskirties pakeitimo nesiekė, todėl sprendžiant vien savo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą išankstinis bendraturčio sutikimas, kuris priešinasi tokiam atidalijimui ar nesutaria dėl atidalijamos dalies vietos natūra, procedūrų padėjimui, nereikalaujamas. Bendraturčio nesutikimo atsidalinti priežastys ar atidalinamos dalies atitikimas turimai nuosavybės teise daliai, turi būti nagrinėjamas sprendžiant ginčą dėl atidalinimo bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas, išanalizavęs jungtinės veiklos sutartis (b.1. 55) nustatė, kad 2006-11-16 žemės sklypo Smalinės k., Vilniaus mieste, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai J. S. , M. D. ir R. P. susitarė dėl savo dalių atsidalijimo nuo kito bendraturčio – G. G. dalies. 2007-02-06 Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu Nr.2.3-1166-01 leido nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, padalinant sklypą į keturias dalis suformuoti atskirus žemės sklypus. 2007-02-19 buvo išduotas leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (b.1.56). Nesutinkant dėl atidalijimo, Vilniaus miesto pirmajame apylinkės teisme tretieji suinteresuoti asmenys iškėlė civilinę bylą. Civilinės bylos nagrinėjimo metu tretieji suinteresuoti asmenys pakeitė valią dėl atidalijimo sklypų skaičiaus ir 2007-07-24 kreipėsi į apskrities viršininką gauti leidimą sklypą dalinti ne į 4, o į dvi dalis (b.1.57). Sprendimas leisti dalinti sklypą į dvi dalis buvo priimtas 2008-02-08 (b.1.12). Pagal tuo metu galiojusią Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies redakciją žemės ūkio paskirties žemės sklypai atidalijami, išskyrus atvejus, kai jų dalinti dalimis neleidžiama, vietoj detaliųjų planų rengiant žemėvaldų planus (projektus). Kadangi tretieji suinteresuoti asmenys siekė atidalinti žemės ūkio paskirties žemę nekeičiant jos paskirties, tokia atidalijimo procedūra buvo nustatyta įstatymo ir išleisdamas įsakymą bei išduodamas leidimą Vilniaus apskrities viršininkas įstatymo nepažeidė. Pareiškėjo argumentas, kad procedūra yra neužtikrinamas teisingas žemės padalijimas, teismo manymu, nepagrįsta, kadangi pareiškėjas taip pat turi teisę rengti žemės padalijimo projektus ir siūlyti teisingus žemės padalijimo variantus. Teismas mano, kad aplinkybė, kad nuo 2008-03-01 pasikeitė žemės ūkio paskirties žemės miestų teritorijose padalijimo procedūros (iš žemėvaldų planų (projektų) rengimo į detaliųjų planų rengimą), nedaro negaliojančiu pradėto vykdyti Vilniaus apskrities viršininko sprendimo leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Pabrėžė, kad remiantis CK 4.75 straipsnio nuostatomis, rengiant detalųjį planą, kaip, kaip pageidautų pareiškėjas, trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės daliai paskirties pakeitimas, kuris priskiriamas prie disponavimo turtu, be jų sutikimo, nėra galimas. Teisė rengti detalųjį planą ir keisti savo dalies sklypo paskirtį pareiškėjui išlieka po sklypo padalijimo be buvusių bendratučių sutikimo.

III.

Pareiškėjo G. G. įgaliotas atstovas advokatas Raimondas Pakšys pateikė teismui apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo.

2009 m. gegužės 4 d. gautas apelianto G. G. įgalioto atstovo advokato Raimondo Pakšio pateiktas atsisakymas nuo apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo. Pareiškime dėl apeliacinio skundo atsisakymo nurodyta, kad atsisakymo pasekmės apeliantui žinomos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnis suteikia teisę apeliacinį skundą pateikusiam asmeniui jo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų, ir tai yra pagrindas teismui nutraukti apeliacinį procesą (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Iš pateikto teismui 2009 m. gegužės 4 d. G. G. įgalioto atstovo Raimondo Pakšio pareiškimo, pateikto teismui, matyti, jog pareiškėjas minėta įstatymo suteikta galimybe pasinaudojo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo kiti proceso dalyviai apskundę nebuvo, atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas, o apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje nutraukiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį procesą byloje pagal pareiškėjo G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė