- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-25
- Bylos Nr.
- 1A-975-172-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pavelas Frolovas (pirm.), Regina Pociene, Jurate Damanskiene
- Nuteistasis
- J. S.
- Kategorijos
Teiseja I. Stefanovic Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.1.; 1.1.8.6.2.;
1.1.8.6.3.; 1.1.8.6.6.;
2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.
NUTARTIS
2010 m. lapkricio 25 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla, pagal nuteistojo J. S. gynejo advokato V. K. apeliacini skunda del Traku rajono apylinkes teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal LR BK 284 str. 1 d. laisves atemimu vieneriems metams; pagal BK 135 str. 1 d. laisves atemimu trejiems metams šešiems menesiams; pagal BK 146 str. 2 d. laisves atemimu vieneriems metams dviems menesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmes subendrintos iš dalies sudedant ir galutine subendrinta J. S. paskirta bausme – laisves atemimas ketveriems metams šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustate:
J. S. nuteistas už tai, kad pažeide viešaja tvarka, padare sunku sveikatos sutrikdyma ir neteisetai ateme žmogui laisve, panaudodamas smurta, t.y. jis, 2007 m. sausio 20 d., apie 23.30 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, kas turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui, ir M. S., veikdami bendrininku grupeje, atejo prie D. Ž. II „Pas Daina“ baro „Karcema“, esancio Vievio g. 1, Semeliškese, Elektrenu sav., kur iš chuliganišku paskatu ižuliai elgdamiesi, grasindami bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarba aplinkiniams ir sutrikde visuomenes rimti ir tvarka, t. y. pažeide viešaja tvarka, kas pasireiške tuo, kad J. S. ir M. S. be priežasties grasino fiziniu susidorojimu baro šeimininkei D. Ž. bei kitiems baro lankytojams, M. S. su savimi turetu nenustatytu šaunamuoju ginklu sudauže baro vieno lango dviguba stikla, tuo metu J. S. su savimi turetu peiliu sudauže baro dvieju langu dvigubus stiklus, bei J. S. ir M. S. bendrais veiksmais apgadino baro iejimo duris, taip iš viso sugadindami D. Ž. priklausanti turta, 1300 Lt vertes, taip pat J. S. tycia be priežasties sudave smugi ranka D. Ž. i skruosta, tuo jai padarydamas kraujosruva kairio skruosto srityje, t.y. nežymu sveikatos sutrikdyma. Šiais savo veiksmais J. S. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 284 str. 1 d.
Taip pat jis, 2007 m. birželio 10 d., vakare, apie 21.30 val., veikdamas kartu su A. D., J. S. priklausanciu automobiliu BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie Daugirdiškiu ežero Semeliškiu sen., Elektrenu sav., kur J. S. tycia sudave smugi koja prie ežero buvusiam Ž. J. i sedmenis, tesdamas nusikalstamus veiksmus J. S. tycia sudave smugi Ž. J. ranka i galva, Ž. J. parkritus ant žemes, tycia sudave pagaliu du smugius Ž. J. i nugaros ir galvos sriti, Ž. J. atsikelus ir pradejus begti bei parkritus, prie jo pribego A. D., kuris tycia du kartus koja sudave smugius Ž. J. i galvos sriti, po ko J. S. su A. D. nusivede Ž. J. prie netoliese stovejusio automobilio BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patalpino Ž. J. i šio automobilio bagažine ir pagal išankstini susitarima su E. K. nuveže i Semeliškese, Traku g. 65 esancio gyvenamojo namo kiema, kur tesiant bendrus nusikalstamus veiksmus, E. K. tycia 5-6 kartus sudave ranka ir koja Ž. J. i liemens ir galvos sritis. J. S., A. D. ir E. K., veikusiu bendrai pagal išankstini susitarima, nusikalstamu veiksmu pasekoje Ž. J. buvo padaryta kaukoles pamato priekines duobes lužis ir galvos smegenu sumušimas, t.y. sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais J. S. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 135 str. 1 d.
Taip pat jis, 2007 m. birželio 10 d., vakare, apie 21.30 val., veikdamas kartu su A. D., J. S. priklausanciu automobiliu BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie Daugirdiškiu ežero Semeliškiu sen., Elektrenu sav., kur J. S. su A. D. panaudojo smurta nukentejusiojo Ž. J. atžvilgiu, po ko tesdami nusikalstama veika J. S. su A. D. nusivede Ž. J. prieš jo valia prie netoliese stovejusio automobilio BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patalpino Ž. J. i šio automobilio bagažine ir nuveže i Semeliškese, Traku g. 65 esancio gyvenamojo namo kiema. Šiais savo veiksmais J. S. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 146 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo J. S. gynejas prašo pakeisti Traku rajono apylinkes teismo 2010-06-23 nuosprendi: pripažinti J. S. atsakomybe lengvinanciomis aplinkybes, numatytas LR BK 59 str. 1 d. 2, 3, 6 p.; pagal BK 284 str. 1 d. skirti bausme, artima sankcijoje numatytai minimaliai bausmei, nesusijusiai su laisves atemimu; išteisinti J. S. pagal BK 146 str. 2 d. nesant nusikaltimo sudeties; byla dalyje del Valstybines ligoniu kasos ieškinio nutraukti tarp šaliu sudarytos taikos sutarties pagrindu; nustacius, kad J. S. skirtina bausme, susijusi su realiu laisves atemimu, skirti švelnesne, nei istatymo numatyta, bausme ir jos vykdyma atideti.
Gynejo teigimu, teismas nepagristai nustate, kad J. S. epizode del viešosios tvarkos pažeidimo D. Ž. bare kaltas prisipažino iš dalies. Gynejas mano, jog J. S. iš esmes kaltas prisipažino visiškai, del padaryto nuoširdžiai gailisi, iki bylos nagrinejimo teisme vienas atlygino didžiaja dali – 1 100 Lt D. Ž. padarytos žalos, atsipraše nukentejusiosios. Gynejas teigia, jog J. S. iš esmes nuo jo sulaikymo momento prisipažino, kad pažeide viešaja tvarka prie D. Ž. baro. Tai, kad J. S. parodymai, duoti ji sulaikius, atliekant ikiteismini tyrima ir nagrinejant byla teisme, nera identiški, negali buti vertinami kaip jo pasirinkta gynybine pozicija. Tiek J. S. parodymu visuma, tiek liudytoju parodymai iš esmes patvirtina, kad faktiškai jau vien J. S. parodymu pakako, kad nuo itarimo pareiškimo momento itariamojo nusikalstama veika butu kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d. Gynejo manymu, tai, kad teismas nustate J. S. atsakomybe sunkinancias aplinkybes ir nenustate atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, kurios objektyviai ivertinus bylos medžiaga yra akivaizdžios, leidžia daryti prielaida, kad teismas, nagrinedamas byla šiame epizode turejo išankstini nusistatyma ir prieme šališka nuosprendi.
Skunde teigiama, jog nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas nepagristai nepasisake del tos aplinkybes, kad i nukentejusiosios D. Ž. bara (kaip bylos nagrinejimo teisme metu parode J. S. ir pati D. Ž.) neileidžiami romu tautybes asmenys ir neivertino, ar toks nukentejusiosios D. Ž. elgesys, vertintinas kaip tautine ir rasine diskriminacija, nelaikytinas provokuojanciu, turejusiu itakos J. S. nusikalstamos veikos padarymui.
Taip pat teismas nepagristai nurode, kad J. S. ir M. S. veike bendrininku grupeje. Teismas nenustate, kad J. S. ir M. S. buvo iš anksto susitare daryti nusikalstama veika – viešosios tvarkos pažeidima prie D. Ž. baro, sugadinant nukentejusiosios turta.
Gynejo nuomone, teismas, objektyviai ivertines bylos medžiaga, kaltinamojo, nukentejusiosios ir liudytoju parodymus, tinkamai taikydamas LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p., 6 p., turejo pagrinda nustatyti J. S. atsakomybe lengvinancias aplinkybes ir, spresdamas del bausmes už nusikalstama veika, kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d. skirti J. S. bausme, artima šios normos sankcijoje nustatytai minimaliai bausmei, nesusijusiai su laisves atemimu.
Taip pat gynejas skunde teigia, jog teismas nepagristai J. S. veiksmus nukentejusiojo Ž. J. atžvilgiu kvalifikavo pagal LR BK 146 str. 2 d. Teismas, nustatydamas, kad J. S. padare šia nusikalstama veika, iš esmes vadovavosi tik Ž. J. parodymais, kad jis per prievarta buvo vežamas automobilio bagažineje. Gynejo manymu, kvalifikuoti nusikalstama J. S. veika kaip neteiseta laisves atemima teismas neturejo pagrindo, kadangi, net darant prielaida, jog Ž. J. namo buvo vežamas automobilio bagažineje, J. S. veiksmai šiame epizode nesudaro LR BK 146 str. numatyto nusikaltimo sudeties. Todel, objektyviai ivertines bylos medžiaga, teismas dalyje del kaltinimo pagal LR BK 146 str. 2 d. turejo pagrinda J. S. išteisinti nenustacius nusikaltimo sudeties.
Be to, skunde teigiama, jog teismas nuosprendyje nenurode, kokie irodymai patvirtina, kad butent J. S. sudave Ž. J. smugius, sukelusius sunku nukentejusiojo sveikatos sutrikdyma. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentejusiajam padarytas sužalojimais nuo trauminiu poveikiu kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais – i kaires akiduobes vidines sieneles sriti bei kaire smilkinine sriti. Teismas nenustate, kad J. S. sudave Ž. J. smugius i šia kuno dali. Priešingai, iš teismo ivertintu irodymu, nustatant kiek ir kokiu smugiu J. S. sudave Ž. J., darytina išvada, kad J. S. nepadare Ž. J. trauminiu poveikiu, sukelusiu sunku sveikatos sutrikdyma. Gynyba bylos nagrinejimo teisme metu praše teismo iškviesti teismo medicinos specialista, kuriam butu užduoti klausimai, siekiant išsiaiškinti, kuriu kaltinamuju padaryti trauminiai poveikiai Ž. J. sukele sunku sveikatos sutrikdyma. Teismas nepagristai atmete gynybos prašyma motyvuodamas tuo, kad prašymas yra paveluotas, kadangi butu pažeistos specialisto teises – dalyvauti bylos nagrinejimo teisminiame procese nuo jo pradžios, užduoti klausimus proceso dalyviams. Gynejas mano, kad teismo atsisakymas iškviesti i teismo posedi specialista grubiai pažeide kaltinamuju teises i objektyvios tiesos nustatyma byloje. Taip pat, gynejo nuomone, teismas nepagristai nustate, kad J. S. veike bendrininku grupeje. Nenustatyta, kad J. S. ir kiti nuteistieji Ž. J. atžvilgiu veike iš anksto susitare. Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog J. S. su Ž. J. nusikaltimo padarymo diena susitiko atsitiktinai, tarp ju kiles konfliktas nesusijes su kažkokiais išankstiniais nusistatymais. Gynejo teigimu, J. S. nusikalstamoje veikoje nera LR BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudeties ir J. S. veika del Ž. J. sveikatos sutrikdymo turejo buti kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d. Be to, skiriant bausme J. S. už Ž. J. sumušima, teismas nepagristai ignoravo ta aplinkybe, kad yra pagrindai, nustatyti LR BK 62 str. 2 d. 2 p., ir tuo pagrindu nepagristai neskyre J. S. švelnesnes, negu istatymo numatyta bausmes.
Gynejas nurodo, jog J. S. yra nevedes, taciau gyvena su sugyventine, turi ir išlaiko mažameti sunu. Sprendžiant del bausmes skyrimo, teismas turejo atsižvelgti i šia aplinkybe, o jei tai buvo reikalinga pagristi rašytiniais irodymais, teismas turejo tuos irodymus išreikalauti.
Priteisdamas iš J. S. žalos atlyginima Valstybinei ligoniu kasai, teismas pažeide LR BPK 113 str. 2 d. nuostata del civilinio proceso normu taikymo baudžiamajame procese. Ieškovas Valstybine ligoniu kasa, sudariusi žalos atlyginimo sutarti su J. S., civilinio ieškinio byloje neatsieme. Taciau teismas, nedalyvaujant ir nepasisakant civilinio ieškovo atstovui, turejo taikyti dalyje del šio civilinio ieškinio civilinio proceso normas, reglamentuojancias bylos nutraukima esant tarp šaliu sudarytai taikos sutarciai.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistojo J. S. gynejas ir nuteistasis J. S. praše apeliacini skunda patenkinti, prokurore praše skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. S. gynejo apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir visapusiškai ištirtais irodymais, prieme teiseta ir pagrista nuosprendi, teisingai kvalifikavo J. S. padarytas veikas bei paskyre jam tinkama bausme.
J. S. kalte, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, irodyta byloje esanciais nukentejusiuju, liudytoju parodymais, specialisto išvada.
Del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d.
J. S. gynejas skunde nepagristai teigia, jog nuteistasis del šios nusikalstamos veikos padarymo iš esmes savo kalte pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailejosi.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo ir teisme metu J. S. savo kalte del jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymo pripažino iš dalies. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme J. S. neprisipažino trenkes nukentejusiajai D. Ž., o teige ja tik pastumes. Iš J. S. parodymu matyti, jog jis savo veiksmus linkes pateisinti. Aplinkybe, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 2 p., pripažistama atsakomybe lengvinancia tuomet, kai kaltininkas pilnai prisipažista padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi. Apeliacines instancijos teismas pažymi, kad nuoširdus gailejimasis del nusikalstamos veikos padarymo, kaip atsakomybe lengvinanti aplinkybe, paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi del padarytu veiksmu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. S. savo kalte pripažino dalinai, dalies savo veiksmu nepripažino, stengesi savo veiksmus pateisinti. Iš bylos aplinkybiu visumos nera pagrindo teigti, jog J. S. gailejimasis del nusikalstamos veikos padarymo yra nuoširdus. Todel Traku rajono apylinkes teismas pagristai nepripažino jo atsakomybe lengvinancia aplinkybes, numatytos LR BK 59 str. 1 d. 2 p.
Taip pat apylinkes teismas pagristai nenustate ir kitu J. S. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu. Nustatyta, jog J. S. atlygino nukentejusiajai D. Ž. didesniaja dali padarytos turtines žalos. Kolegija pažymi, jog pripažinti tam tikra aplinkybe kaltinamojo atsakomybe lengvinancia, yra teismo teise, bet ne pareiga. Tai teismas daro atsižvelgdamas i bylos aplinkybiu visuma. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d. padarymo, iki turtines žalos nukentejusiajai atlyginimo momento praejo ilgas laiko tarpas, žala atlygino ne pats J. S., o jo motina, žala buvo atlyginta tik perdavus byla nagrineti teisme, todel kolegijos nuomone, nera pagrindo laikyti, jog kaltinamasis J. S. nukentejusiajai padaryta žala atlygino savo noru, o ne verciamas aplinkybiu ir siekdamas sušvelninti savo atsakomybe.
Vadovaujantis BK 59 str. 1 d. 6 p. gali buti pripažistama atsakomybe lengvinancia aplinkybe, kai nusikalstamos veikos padarymui itakos turejo provokuojantis ar rizikingas nukentejusiojo asmens elgesys. Tokiais atvejais kaltininko nusikalstama veika buna atsakomoji reakcija i provokuojancius ar rizikingus nukentejusiojo veiksmus, kurie gali pasireikšti kaltininko skatinimu pradeti nusikalstama veika prieš nukentejusiji. J. S. gynejo nuomone, aplinkybe, jog i nukentejusiosios D. Ž. bara neileidžiami romu tautybes asmenys, vertintina kaip tautine ir rasine diskriminacija, ir toks nukentejusiosios elgesys laikytinas provokuojanciu, turejusiu itakos J. S. nusikalstamos veikos padarymui. Šis teiginys nepagristas. Byloje nera jokiu objektyviu aplinkybiu, leidžianciu teigti, jog nukentejusiosios veiksmuose galejo buti tautines ar rasines diskriminacijos požymiu. Priešingai, nukentejusioji apylinkes teisme nurode, jog „i bara apskritai neileidžiami „chuliganai“, nepaisant ju rases, t.y. ne tik cigonai, bet ir kiti prasta reputacija turintys asmenys, kadangi jie ardo kavines inventoriu. Akivaizdu, jog nukentejusioji tokiu budu stengiasi apsaugoti savo turta, o ne ižeisti bei diskriminuoti žmones del ju rases ar kilmes, todel toks jos elgesys negali buti laikomas provokuojanciu nusikalstamos veikos padaryma.
Atmestinas J. S. gynejo skundo argumentas, jog teismas nepagristai nurode, kad J. S. ir M. S. veike bendrininku grupeje. Bendrininkavimas yra tycines nusikalstamos veikos padarymo forma, kai nusikalstama veika padaroma bendromis keliu tarpusavyje susitarusiu asmenu pastangomis. Asmenu susitarimas bendrai veikti galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais – gestu, mimika ir pan. Kaip matyti iš nukentejusiosios bei liudytoju parodymu, J. S. ir M. S. prie D. Ž. „Karcema“, esancio Vievio g. 1, Semeliškese, Elektrenu sav. atejo kartu, rankose turejo ginklus, bendrais veiksmais grasino nukentejusiajai D. Ž. bei baro lankytojams, sugadino nukentejusiajai priklausanti turta. Taigi akivaizdu, jog J. S. ir M. S. turejo bendra tycia sutrikdyti viešaja tvarka, todel pirmosios instancijos teismas pagristai nurode, kad J. S. ir M. S. veike bendrininku grupeje.
Kolegija konstatuoja, jog vadovaudamasis LR BK 41 ir 54 str. nuostatomis, esant J. S. atsakomybe sunkinanciai aplinkybei ir nesant jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, pirmosios instancijos teismas pagristai už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., padaryma J. S. skyre laisves atemimo bausme, jos dydi nustatydamas mažesni už baudžiamojo istatymo sankcijoje numatyta šios bausmes rušies vidurki.
Del nusikalstamos veikos,, numatytos LR BK 135 str. 1 d.
Nuteistojo gynejo teigimu, J. S. nepadare Ž. J. trauminiu poveikiu, sukelusiu sunku sveikatos sutrikdyma, nenustatyta, kad J. S. veike bendrininku grupeje, todel jo veiksmai turejo buti kvalifikuoti pagal BK 138 str. 1 d. Šie J. S. gynejo teiginiai nepagristi.
J. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neneige sudaves smugius nukentejusiajam Ž. J.. Remiantis nuteistuju J. S., A. D. ir E. K., taip pat nukentejusiuju bei liudytoju parodymais byloje nustatyta, kad J. S. spyre Ž. J. i sedmenis, sudave per galva, po to trenke Ž. J. pagaliu i galva ir i nugara 2 kartus, A. D. du kartus koja sudave smugius Ž. J. i galvos sriti, E. K. 5-6 kartus sudave ranka ir koja Ž. J. i liemens ir galvos sritis.
2007-12-17 specialisto išvadoje Nr. G 3925/07(01) nurodyta, jog Ž. J. nustatyta poodines kraujosruvos abieju akiu vokuose, kaires akiduobes vidines sienos lužis, pereinantis i akytkaulio lasteles (priekine kaukoles pamato duobe), kairio smilkinkaulio ir pleištakaulio lužis, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenu dangalo kaireje momenineje-smilkinineke srityje, galvos smegenu sumušimas. Sužalojimai padaryti nuo traukiniu poveikiu kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais – i kaires akiduobes vidines sieneles sriti bei kaire smilkinine sriti. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu del kaukoles pamato priekines duobes lužio ir galvos smegenu sumušimo. Papildomoje 2008-10-07 teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog Ž. J. nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 3 smugiais: i kairio skruosto sriti – padarant kairio skruosto sumušima, pasireiškusi minkštuju audiniu patinimu ir kraujo susikaupimu kairiame viršutiniame žandiniame antyje, šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; i kaires akiduobes – tarpunosio sriti, padarant poodines kraujosruvas abieju akiu vokuose, kaires akiduobes vidines sieneles, akytkaulio lasteliu bei kaukoles pamato priekines daubos lužius, šie sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu; i kaire smilkinine sriti – padarant poodine kraujosruva kaireje smilkinineje srityje, kairio smilkinkaulio žvyno – kairio pleištikaulio ir kaukoles vidurines daubos lužius, kraujo išsiliejimus virš kietojo galvos smegenu dangalo kaireje smilkinineje srityje, galvos smegenu sumušima. Ž. J. nustatyti kuno sužalojimai yra budingi smugiu sudavimui ir nera budingi griuvimui.
Apylinkes teismas pagristai konstatavo, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentejusiajam buvo padarytas bendru J. S., A. D. ir E. K. veiksmu pasekoje, t.y. jie veike kaip bendrininkai. Kaip mineta aukšciau, bendrininkaujant nusikalstama veika padaroma bendromis keliu tarpusavyje susitarusiu asmenu pastangomis. Teismu praktikoje galioja nuostata, kad bendrininku susitarimas gali buti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todel irodinejant susitarimo buvima nera butina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptare nusikalstamos veikos detales (kasacines bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Susitarimas gali buti tiek išankstinis, tiek kilti nusikalstamos veikos darymo metu. Tiek J. S., tiek A. D. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu parode, jog 2007 m. birželio 10 d., vakare, apie 21.30 val., atvyko prie Daugirdiškiu ežero Semeliškiu sen., Elektrenu sav., kadangi J. S. norejo pasikalbeti su Ž. J. del ankstesniu ivykiu Semeliškiu bare. Tai patvirtino ir liudytojas G. K.. Iš liudytoju G. K., G. S., G. M. parodymu seka, jog J. S. kartu su A. D. atvyke prie ežero ir iš karto priejo prie Ž. J. ir pradejo kažka aiškintis, veliau ji muše. Taigi, šiu duomenu visuma paneigia J. S. versija, kad 2007-06-10 vakare jis su A. D. nuvyko prie ežero švesti, o Ž. J. susitiko atsitiktinai.
Byloje nustatyta, kad nukentejusiji Ž. J. muše ir smugius i galvos sriti sudave visi trys nuteistieji. J. S., matydamas, kad A. D. muša Ž. J., tokiems veiksmams nesipriešino, priešingai, liepe ji pagauti. Po to Ž. J. J. S. nuveže i Semeliškes, netoli E. K. gyvenamosios vietos, kur ji dar muše E. K.. Taigi akivaizdu, jog tarp J. S., A. D. ir E. K. buvo tiek išankstinis, tiek nusikaltimo darymo metu kiles susitarimas veikti kartu. Kolegija konstatuoja, jog J. S., A. D. ir E. K. veiksmuose yra visi butini bendrininkavimo požymiai. Jie visi, tame tarpe ir J. S., suvoke, jog daro nusikalstama veika ne vieni, o su kitais asmenimis. Del bendrais veiksmais nukentejusiajam Ž. J. padarytu sužalojimu buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata, todel visi nuteistieji yra atsakingi už sukeltus padarinius – sunku nukentejusiojo sveikatos sužalojima. Suduodamas smugius nukentejusiajam Ž. J., J. S. suvoke, kad del jo ir kitu bendrininku veiksmu gali atsirasti pavojingi padariniai ir, nors ir nesieke sunkiai sutrikdyti nukentejusiajam sveikata, taciau samoningai leido šiems padariniams atsirasti.
Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagristai netaike J. S. atžvilgiu LR BK 62 str. 2 d. nuostatu, kadangi nera istatymo reikalaujamu salygu visumos, norint skirti nuteistajam švelnesne, nei numatyta istatymo, bausme.
Del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 146 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybe asmeniui, kuris tycia neteisetai žmogui ateme laisve. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padaryma atsako asmuo, kuris neteisetai ateme žmogui laisve panaudodamas smurta. Šia nusikalstama veika darantis asmuo suvokia, jog panaudodamas smurta kitam žmogui laisve jis atima neteisetai, ir to siekia.
LR BK 146 str. numatytas neteisetas laisves atemimas gali buti smurtinis, atviras arba slaptas ar apgaules budu gyvo žmogaus pagrobimas kaip daikto paimant ji ir perkeliant iš jo buvimo vietos ir laikant kitoje vietoje prieš jo valia, apribojant žmogaus laisve judeti erdveje, pasirinkti savo buvimo vieta. Tai gali buti padaroma tiek naudojant fizine jega, grasinimus, tiek apgaules budu. Nusikaltimas laikomas baigtu faktiškai pagrobus žmogu perkeliant ji i kita vieta arba sulaikant ji esamoje vietoje prieš jo valia ir nukentejusiajam tai suvokus.
Nukentejusysis Ž. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teige, jog 2007-06-10 apie 21.30 val. prie Daugirdiškiu ežero Semeliškiu sen., Elektrenu sav., ji sumuše J. S. ir A. D. igrudo i baltos spalvos automobilio bagažine ir išveže i Semeliškes, kur išmete iš automobilio. Ten ji sumuše E. K., po to jis vel buvo isodintas i automobili ir nuvežtas i Aukštadvari.
Kad Ž. J. buvo prieš savo valia nuvestas i automobili, isodintas ir išvežtas patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu bei apylinkes teisme apklausti liudytojai. Liudytoja G. K. parode, kad J. S. ir A. D. sumuše Ž. J., po to jis buvo nuvestas prie baltos spalvos automobilio ir išvežtas. Teisme ši liudytoja teige, jog Ž. J. vede per prievarta, ji mate, kad jis nenorejo eiti.
Liudytojas G. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parode, jog J. S. sudave smugius Ž. J. i galva ir nugara, po ko Ž. J. parkrito, galimai buvo prarades samone. Po smugiu, J. S. padejo Ž. J. atsikelti ir liepe eiti link ju automobilio. Ž. J. ejo priekyje, iš paskos ejo J. S., o kiti vaikinai ejo priekyje ju. Beeinant Ž. J. pradejo begti i šona, ji nusivijo J. S. su A. D.. Ž. J. begdamas užsikabino už žoliu ir parkrito. Pirmas prie jo pribego A. D., kur sakydamas „ar dar begsi“, spyre Ž. J. iš kojos i galva, po to dar sudave i kažkuria vieta. Tada A. D. pakele nuo žemes Ž. J. ir nuvede link automobilio, imete ji i BMW automobilio bagažine, J. S., G. K., A. D. ir V. N. susedo i automobili ir visi išvažiavo. Šiuos savo parodymus liudytojas G. S. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 92-99) bei apklausiamas apylinkes teisme.
Kad mušamas Ž. J. bande begti, o A. D. ji pagavo ir nuvedes isodino i mašina, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai V. N. ir G. K., kuriu parodymai buvo pagarsinti apylinkes teisme.
Aukšciau nurodyti liudytoju parodymai yra nuoseklus ir logiški, jie atitinka vieni kitus bei nukentejusiojo parodymus. Kolegija neturi pagrindo jais netiketi.
Taigi nukentejusiojo ir liudytoju parodymai visiškai patvirtina, jog Ž. J. buvo J. S. ir A. D. sumuštas bei per prievarta isodintas i automobili ir išvežtas. J. S. suvoke, kad veikdamas kartu su A. D., naudojant smurta Ž. J. atžvilgiu, isodinant ji i automobili ir išvežant, elgesi neteisetai, prieš Ž. J. valia, ir norejo taip veikti. Taigi jo veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 146 str. 2 d., požymiai.
Del kitu apeliacinio skundo argumentu
Nuteistojo J. S. gynejas apeliaciniame skunde nepagristai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprende Valstybes ligoniu kasos civilini ieškini, kadangi nedalyvaujant ir nepasisakant civilinio ieškovo atstovui, turejo taikyti dalyje del šio civilinio ieškinio civilinio proceso normas, reglamentuojancias bylos nutraukima esant tarp šaliu sudarytai taikos sutarciai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2009-10-08 Valstybines ligoniu kasa sudare žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutarti su J. S., pagal kuria J. S. isipareigojo PSDF biudžetui padaryta 1841,04 Lt žala atlyginti per 24 menesius nuo 2009-10-04. Traku rajono apylinkes teismo 2010-06-23 nuosprendžio priemimo dienai J. S. buvo atlygines Valstybinei ligoniu kasai 375 Lt padarytos turtines žalos. Lietuvos Respublikos CK 6.985 str. 1 d. nurodyta, jog teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galia. Pagal šio straipsnio antra dali tik teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2009-10-08 sutartis del žalos atlyginimo tarp Valstybines ligoniu kasos ir J. S. teismo patvirtinta kaip taikos sutartis nebuvo. Kadangi Valstybine ligoniu kasa savo ieškinio baudžiamojoje byloje neatsieme, apylinkes teismas priimdamas nuosprendi, vadovaujantis LR BPK 115 str., privalejo priimti sprendima del civilinio ieškinio. Kadangi byloje esanti 2009-10-08 žalos atlyginimo sutartis teismo sprendimo galios neturi, kolegijos nuomone, apylinkes teismas tenkindamas Valstybines ligoniu kasos ieškini dalyje del likusios neatlygintinos 1466,04 Lt turtines žalos sumos ir priteisdamas šia suma solidariai iš visu triju nuteistuju, tokiu budu užtikrino civilinio ieškovo interesus ir baudžiamojo bei civilinio proceso istatymo nuostatu nepažeide.
Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, kolegija daro išvada, jog Traku rajono apylinkes teismo 2010-06-23 nuosprendis teisetas ir pagristas, nuteistojo J. S. gynejo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti apylinkes teismo nuosprendi.
Rezoliucinė dalis
nutare:
atmesti nuteistojo J. S. gynejo V. K. apeliacini skunda.