Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-1744-816/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05482-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 13.8; 13.6.1.7; 13.7.2; 50.3; 55.1.3

2023 m. balandžio 20 d.

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Romvyga“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei, dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Romvyga“ ( toliau – UAB “Romvyga”), kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. liepos 8 d. sprendimą Nr.18KP-16-482 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ (toliau – ir Vilniaus TM sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. (4.143)BE-5805 (toliau – ir MD sprendimas).

Nurodo, kad 2021 m. lapkričio 25 d. iš Turkijos Respublikos į pareiškėjo – įgaliotojo gavėjo UAB „Romvyga“ muitinės sandėlį atvyko krovinys – 8674,04 kg krovininių automobilių dalių (toliau tekste – Prekė) su Lydinčiuoju dokumentu T1 Nr. 21TR34130003072019 (2021-11-17). Kadangi galutinis Prekės gavėjas yra Baltarusijos Respublikoje registruota ir esanti bendrovė SOOO „AVTOTRAKMOTORS“ (COOO „АВТОТРАКМОТОРС), 2021 m. gruodžio 7 d. pareiškėjas Prekei įformino Sąjungos tranzito procedūrą pagal tranzito deklaraciją. Prekė į paskirties įstaigą – Vilniaus TM Medininkų kelio postą Vilniaus TM pareigūnų buvo išleista neplombuotoje transporto priemonėje. Vilniaus TM duomenimis transporto priemonė su prekė į Medininkų kelio postą neatvyko, dėl ko buvo pradėtas patikrinimas, kurio metu pareiškėjas kreipėsi į Prekės gavėją SOOO „AVTOTRAKMOTORS“ ir gavo pastarojo Baltarusijos Respublikos Minsko teritorinei muitinei 2021-12-10 pateiktą deklaraciją, patvirtinančią, jog Baltarusijos Respublikoje Prekei buvo įforminta importo muitinės procedūra. Nurodytos deklaracijos kopija, patvirtinta importuotojo SOOO „AVTOTRAKMOTORS“ antspaudu buvo pateikta Vilniaus TM.

Nurodo, kad iš Vilniaus TM Sprendimo Nr.18KP-16-482 turinio matyti, kad Vilniaus TM pareiškėjo, kaip aptariamo tranzito procedūros vykdytojo, atsakomybę sieja su 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 233 straipsnio 1 dalies (a) punkto nuostatų pažeidimais, tai yra su UAB „Romvyga“ pareigos pristatyti Prekę ir ją lydinčius dokumentus paskirties muitinės įstaigai, neįvykdymu. Vilniaus TM savo Sprendimą grindžia trejomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis: 1) tranzitu gabenta Prekė ir lydintys dokumentai nebuvo pristatyti paskirties muitinei įstaigai – Vilniaus TM Medininkų kelio postui; 2) Vilniaus TM procedūros vykdytojo jai pateikto dokumento – Baltarusijos Respublikos Minsko teritorinėje muitinėje įformintos importo deklaracijos Nr. 06649/1012210036377 turinys neleidžia identifikuoti joje nurodytų prekių kaip Prekės, gabentos tranzitu pagal deklaraciją MRN 21LTVR500018163D14 (2021-12-07), įformintą prekių pirkimo sąskaitos-faktūros (Invoice) Nr. OSD2021000000327 ir CMR važtaraščio Nr. 2112 pagrindu; 3) Baltarusijos Respublikos Minsko muitinėje įforminta importo deklaracija Nr. 06649/1012210036377 neatitinka reikalavimų, tokiam dokumentui nustatytų Reglamento (ES) Nr. 2015/2447 (toliau tekste - Įgyvendinimo reglamentas) 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Nurodo, jog UAB „Romvyga“ neginčijo pirmosios Vilniaus TM Sprendime nustatytos aplinkybės dėl Prekės nepristatymo į paskirties muitinės įstaigą - Vilniaus TM Medininkų kelio postą,

tačiau šią aplinkybę laikė pagrindu solidariu muitinės skolininku pripažinti Prekės vežėją – Baltarusijos įmonė „KСП автотранс“. Muitinės departamentas 2022 m. spalio 10 d. priimtame Sprendime Nr. (4.143)BE-5805 (toliau – ir MD sprendimas) plačiai motyvuodamas konstatavo, kad neužbaigtoje tranzito procedūroje dalyvavusio vežėjo pripažinimas solidariu skolininku yra muitinės teisė, bet ne pareiga, todėl pritarė Vilniaus TM sprendimui muitinės skolininku laikyti tik UAB „Romvyga“. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kaip TM Spendime ir MD Sprendime buvo išspręstas tranzito procedūros vykdytojo ir vežėjo solidarios atsakomybės klausimas.

Pažymi, kad Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies b) punktas nustato, kad Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, esant valstybės narės muitinės patvirtintam dokumentui arba muitinės dokumentui, kuriuo įrodoma, jog prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

Teigia, kad antroji Vilniaus TM nustatyta faktinė aplinkybė, suponavusį skundžiamo Sprendimo priėmimą, neatitinka tikrovės. Vilniaus TM Sprendime pažymėjo, kad importo deklaracijoje deklaruota 441 pozicija įvairių rūšių prekių su skirtingais KN kodais (virš 30 kodų), tuo tarpu tranzito deklaracijoje deklaruota 1 pozicija – krovininių automobilių dalys (KN kodas 870899), neleidžia sutapatinti prekes nurodytas abejose deklaracijose. Pareiškėja su tokia Vilniaus TM išvada nesutinka, teigdama, kad prekių lydinčių dokumentų, (Pirkimo sąskaita-faktūra (Invoice) Nr. OSD2021000000327 ir CMR važtaraštis Nr. 2112), turinio analizė leidžia visiškai pagrįstai teigti, kad juose yra aprašytos vienos ir tos pačios prekės.

Pažymi, tai, kad importo deklaracijoje deklaruota 441 pozicija įvairių rūšių sunkvežimių atsarginių dalių su skirtingais kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodais, o tranzito deklaracijoje jos deklaruotos viena pozicija, savaime nereiškia, jog tai nėra vienos ir tos pačios prekės. Iš abiejų deklaracijų matyti, jog deklaruojamos krovininių automobilių dalys, o tai, kad importo deklaracijoje kiekviena iš jų aptarta atskirai yra visiškai suprantama, nes nuo to priklauso mokėtino muito dydžiai, kas tranzito atveju, kuomet jokie mokesčiai nesumokami, nėra aktualu.

Nurodo, kad nagrinėjamam prekių sutapatinimo klausimui kur kas aktualiau yra tai, kad importo deklaracijoje deklaruotų pozicijų skaičius visiškai atitinka pirkimo sąskaitoje-faktūroje (Invoice) įvardytų prekių pozicijų skaičių – 441. Invoice ir jo numeris OSD2021000000327 yra nurodytas tiek importo (44 langelis), tiek tranzito deklaracijoje, tiek CMR važtaraštyje, atitinkamai abiejose deklaracijose yra nurodytas ir CMR važtaraščio numeris 2112, kas nepalieka abejonių, jog tiek tranzitas, tiek importas buvo įformintas vadovaujantis vienais ir tais pačiais dokumentais.

Pažymi, kad visuose nurodytuose dokumentuose (CMR, Invoice, abejos deklaracijos) prekę apibūdinančios charakteristikos visiškai sutampa.

Teigia, kad Muitinės departamentas visiškai nevertino pirmiau išdėstytų pareiškėjo argumentų, paneigiančių Vilniaus TM išvada dėl negalimumo sutapatinti tranzitu vežtos Prekės su prekėmis, kurioms Baltarusijos Respublikoje buvo įformintas importas. MD Sprendime yra tiesiog atkartoti Vilniaus TM Sprendimo teiginiai, tame tarpe ir tikrovės neatitinkantys - dėl tariamai nenurodyto Prekės svorio pirkimo sąskaitoje-faktūroje (Invoice) OSD2021000000327.

Pažymi, kad vertinant trečiąją Vilniaus TM Sprendime akcentuotą faktinę aplinkybę dėl Minsko teritorinėje muitinėje įformintos importo deklaracijos Nr. 06649/1012210036377 tariamo neatitikimo Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų ir MD Sprendime šiuo klausimu pateiktus argumentus, tiek atsakovas, tiek tretysis suinteresuotas asmuo netinkamai aiškina ir taiko nurodytas ES teisės akto normas.

Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies c) ir d) punktai nustato, kad Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai tuo atveju, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei pateikia muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra arba trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje.

Nurodo, kad Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies c) ir d) punktuose įtvirtintos teisės normos aiškintinos taip, kad išvykimo valstybės narės muitinei gali būti teikiami dviejų rūšių originalūs dokumentai. Pirma, dokumentas, kuriam netaikomas reikalavimas būti trečiosios šalies muitinės antspauduotu ar kitaip nepatvirtintu, tačiau liudijantis, jog šioje šalyje prekėms yra įforminta muitinės procedūra. Tokiu dokumentu laikoma bet kokios rūšies deklaracija (importo, laikino saugojimo ir t.t.), a priori patvirtinantį, kad prekėms šalyje įforminta muitinės procedūra. Kitu dokumentu, leidžiančiu muitinei pripažinti tranzito procedūra tinkamai užbaigta yra trečiosios šalies muitinės (vienos iš jos įstaigų) išduotas ir šiuo atveju jau antspauduotas arba kitaip muitinės patvirtintas dokumentas, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje.

Pažymi, kad Įgyvendinimo reglamentas nenustato reikalavimo tokio dokumento formai, tačiau aiškiai reglamentuoja jam būtinus rekvizitus bei turinį. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies c) ir d) punktų normų aiškinimą ir taikymą patvirtina to paties straipsnio ir dalies b) punkto nuostatos, kuriose tiesiogiai ir aiškiai atskiriamos „muitinės“ ir „muitinės patvirtintas“ dokumento sąvokos. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalis nustato, kad vietoje pirmiau aptartų dokumentų originalų gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija.

Nurodo, kad kaip įrodymą, jog Baltarusijos Respublikoje Prekei buvo įforminta muitinės procedūra, Vilniaus TM pateikė Prekės gavėjo ir importuotojo SOOO „AVTOTRAKMOTORS“ įformintos ir Minsko teritorinei muitinei pateiktos elektroninės deklaracijos antspaudu patvirtintą kopiją. Taigi šis dokumentas visiškai atitinka reikalavimų, nustatytų Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies c) punkte ir 312 straipsnio 2 dalyje: tai yra muitinės dokumentas, nes patvirtina Prekei įformintą muitinės procedūrą – importą; yra išduotas ir patvirtintas deklaranto - importuotojo SOOO „AVTOTRAKMOTORS“.

Teigia, kad MD Sprendime padaryta išvada, jog šis dokumentas turi būti patvirtintas Baltarusijos muitinės atspaudu ir tik tokiu atveju taps tinkamu įrodymu apie užbaigtą tranzito procedūrą aiškiai prieštarauja Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies c) punkto ir 312 straipsnio 2 dalies nuostatoms ir yra teisiškai nepagrįsta.

Pažymi, kad Muitinės departamentui pateikė Baltarusijos Respublikos Minsko teritorinės muitinės pateiktą originaliu direktoriaus pavaduotojo parašu bei elektroniniu parašu patvirtinta 2022-09-16 raštą Nr. 02/15/29969, kuriame aiškiai nurodoma, jog Prekė yra išleista į laisvą apyvartą Baltarusijoje. Šio dokumento, kuris laikytinas tinkamu užbaigtos tranzito procedūros įrodymu, nes jo turinys bei rekvizitai pilnai atitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies d) punkto reikalavimų, Muitinės departamentas iš viso nevertino ir Sprendime apie jį ir jo reikšmę sprendžiamam ginčui nepasisakė.

Pažymi, kad UAB „Romvyga“ ėmėsi visų objektyviai jai prieinamų veiksmų gauti Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje nurodytus dokumentus, juos gavo ir pateikė muitinės įstaigai, tačiau tiek Vilniaus TM, tiek Muitinės departamentas abejoja dėl pateiktų dokumentų autentiškumo bei šioms abejonėms išsklaidyti nesiima veiksmų kreiptis į Baltarusijos Respublikos muitinę, nors pareiškėjas dar Vilniaus TM pateikė duomenis (elektroninį susirašinėjimą su Prekės gavėjo SOOO „AVTOTRAKMOTORS“ atstovu), patvirtinančius, kad Baltarusijos Respublikos muitinė pateiktų reikiamus duomenis, esant Lietuvos muitinės oficialiam paklausimui.

Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamo ginčo dalyko kontekste tokie muitinės veiksmai (vengimas kreiptis informacijos į Baltarusijos Respublikos muitinę) vertintini kaip piktnaudžiavimas valdžia (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punktas), kas teikia pagrindą skundžiamus Sprendimus laikyti neobjektyviomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 9 p.) ir juos panaikinti.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad krovinys (krovininių automobilių dalys, 8674,04 kg.; Kombinuotosios nomenklatūros kodas - 870899) 2021 m. lapkričio 25 d. iš Turkijos Respublikos į

įgaliotojo gavėjo UAB ,,Romvyga“ muitinės sandėlį atvyko su Lydinčiuoju dokumentu T1 deklaracija Nr. 21TR34130003072019 (2021-11-17). 2021 m. lapkričio 17 d. prekėms buvo įforminta laikinojo saugojimo deklaracija Nr. 21LTVR5000LS06E000. 2021 m. gruodžio 7 d. pareiškėjui, kuriam yra išduotas leidimas naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu, užbaigiant prekių laikinąjį saugojimą pagal minėtą deklaraciją, Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste ,,Paneriai“ prekėms buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal Lydintįjį dokumentą T1 Nr. 21LTVR500018163D14, nurodant paskirties muitinės įstaigą – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą. Prekės paskirties įstaigai turėjo būti pateiktos iki 2021 m. gruodžio 10 d.

Pažymi, kad vadovaujantis 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – Įgyvendinimo reglamentas), 310 straipsnis reglamentuoja Sąjungos/bendrosios tranzito procedūros užbaigimo kontrolę. Pastarojoje teisės normoje yra numatyti veiksmai, kuriuos tyrimo metu privalo atlikti muitinės įstaiga. Pavyzdžiui, jei išvykimo valstybės narės muitinė dar nėra gavusi reikiamos informacijos, kad galėtų Sąjungos tranzito procedūrą pripažinti įvykdyta arba išieškoti skolą muitinei, ji toliau nurodytais atvejais paprašo, kad reikiamos informacijos jai pateiktų procedūros vykdytojas arba, jei paskirties vietoje turima pakankamai duomenų, – paskirties muitinės įstaiga.

Teigia, kad per nustatytą terminą Vilniaus teritorinė muitinė Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – NTKS) priemonėmis negavusi patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, pradėjo tyrimą ir apie tai 2021 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (8.1/16)-2V-17644 informavo procedūros vykdytoją, prašydama pateikti dokumentus, nurodytus Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse. 2022 m. sausio 14 d. procedūros vykdytojas papildomai pateikė Minsko muitinėje įformintos importo deklaracijos Nr. 06649/101221/0036377 (2021-12-10) kopiją, CMR važtaraščio Nr. 2112 (2021-12-07) ir sąskaitos (Invoice) Nr. OSD2021000000327 (2021-11-06) kopijas, bei Baltarusijos Respublikos Minsko regiono muitinės 2022 m. rugsėjo 16 d. rašto kopiją.

Nurodo, kad tyrimo metu Vilniaus teritorinė muitinė 2022 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (8.1/16)-1KP-208 užklausė paskirties muitinės įstaigą Medininkų kelio postą dėl prekių, deklaruotų tranzito procedūrai pagal Lydintįjį dokumentą T1 Nr. 21LTVR500018163D14, pateikimo muitiniam tikrinimui. Medininkų kelio posto viršininkas 2022 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 2VK20S-63 informavo, kad krovininio automobilio, vals. Nr. AI49606/A9195A6, vairuotojas pateikė eksporto manifestą MRN Nr. 21LTVK2000MA06F6F7 (2021-12-07), tačiau nei tranzito Lydintysis dokumentas T1 deklaracija Nr. 21LTVR500018163D14, nei prekės muitinei pateikti nebuvo.

Pažymi, kad 2013 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas),

233 straipsnio 1 dalies a ir b punktai numato, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako

už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai

per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, bei už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi; 2 dalis nustato, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai.

Nurodo, kad šiuo atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas muitinės tranzito procedūros vykdytojas, neįvykdė pareigų, kaip to reikalauja aukščiau minėto Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio nuostatos, dėl ko konstatuota, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros, bei kad atsirado importo skola muitinei vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies a punktu. Ši teisės norma reglamentuoja, kad importo skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis importo muitu, atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje.

Nurodo, kad pareiškėjo skundas grindžiamas jo pateikta Baltarusijos Respublikos muitinėje įformintos importo deklaracijos Nr. 06649/101221/0036377 kopija, CMR važtaraščio ir sąskaitos kopijomis, bei Baltarusijos Respublikos Minsko regiono muitinės 2022 m. rugsėjo 16 d. rašto kopija.

Pažymi, kad vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui; valstybės narės muitinės, kuri nustato, kad prekės buvo fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, patvirtintą dokumentą arba išrašą; muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje.

Nurodo, kad Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra išvardinti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir kurių (dokumentų) sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Dėl šios priežasties tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui pagrįsti turi būti gautas Baltarusijos Respublikos muitinės įformintos importo deklaracijos originalas arba šio dokumento kopija, kuri tinkamu įrodymu apie užbaigtą tranzito procedūrą laikoma tik tuo atveju, kai šis dokumentas yra patvirtintas gavėjo šalies muitinės antspaudu. CMR važtaraštis ir sąskaitos nėra muitinės dokumentai, jie neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje keliamų reikalavimų bei, kaip ir Baltarusijos Respublikos muitinės 2022 m. rugsėjo 16 d. raštas, neįrodo, kad prekės, vežtos su Lydinčiuoju dokumentu T1 Nr. 21LTVR500018163D14, buvo išleistos į laisvą apyvartą šioje šalyje.

Pažymi, kad tranzito deklaracijoje deklaruota viena prekių pozicija pagal Kombinuotosios nomenklatūros kodą 870899, o Baltarusijos Respublikos muitinėje įformintos importo deklaracijos Nr. 06649/101221/0036377 kopijos duomenimis deklaruota 441 įvairių rūšių prekių pozicija su skirtingais Kombinuotosios nomenklatūros kodais (virš 30 rūšių kodų), sąskaitoje (Invoice) prekių kodai nenurodyti. Dėl šios priežasties nėra galimybės identifikuoti (sutapatinti) prekių, nurodytų pareiškėjo pateiktuose dokumentuose su prekėmis, deklaruotomis muitinės tranzito deklaracijoje T1 Nr. 21LTVR500018163D14. Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies a punktas numato, kad procedūros vykdytojas privalo nepažeisti muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad už tinkamai neįvykdytą Sąjungos tranzito procedūrą Vilniaus TM 2022 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 18KP-16-482 procedūros vykdytoją UAB „Romvyga“ pripažino skolininke muitinei ir jos atžvilgiu įregistravo 1263 Eur muito, 7843 Eur PVM, 14 Eur muito delspinigių, 492 Eur PVM delspinigių mokestinę prievolę bei už padarytą pažeidimą skyrė 910 Eur baudą, iš viso 10522,00 Eur.

Nurodo, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ne Sąjungos prekės, kurios buvo gabenamos taikant tranzito procedūrą pagal deklaraciją T1 Nr. 21LTVR500018163D14 (2021-12-07), nebuvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra nebuvo užbaigta. Muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemones, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms. Todėl laikytina, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu atsirado importo skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį.

Pažymi, kad kai skola muitinei atsiranda pagal SMK 79 str. 1 dalį, skolininku laikomas vienas iš asmenų arba keli asmenys, nurodyti SMK 79 str. 3 dalies a), b), c) punktuose. Atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, kurie turėtų būti skolininkais muitinei pagal SMK 79 straipsnio 3 dalies b, c punktus, o yra nustatytas asmuo, kuris turėjo vykdyti pareigas, susijusias su prekei įformintos muitinės procedūros taikymu. Šis asmuo yra tranzito procedūros vykdytojas UAB „Romvyga“, turėjęs vykdyti pareigas, numatytas SMK 233 str. 1 dalies a punkte, ir yra laikomas skolininku muitinei.

Pažymi, kad nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad muitinės institucijos nepagrįstai nepripažino tinkamais jo pateiktų alternatyvių rašytinių įrodymų dėl Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo.

Pažymi, kad pareiškėjas tranzito procedūros užbaigimą grindė Baltarusijos Minsko regioninės muitinės deklaracijos Nr. 06649/10122/0036377 kompiuterine kopija, pagal kurią nėra galimybės identifikuoti tranzito deklaracijoje T1 Nr. 21LTVR500018163D14 deklaruotų prekių ir kuri nėra patvirtinta tos šalies kompetentingos muitinės institucijos. Vėliau pareiškėjas pateikė Minsko regioninės muitinės 2022 m. rugsėjo 16 d. rašto Nr. 22-15/29909, skirto Baltarusijos įmonei VED SOOO „Avtotrakmotors“, kopiją dėl patvirtinimo, kad pagal laikmenų duomenis prekės, deklaruotos 2021 m. gruodžio 10 d. yra išleistos vidaus vartojimui. Akivaizdu, kad šie pareiškėjo pateikti įrodymai neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio nuostatų.

Pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl solidarios pareiškėjo su kitais dalyviais atsakomybės, reikėtų atsižvelgti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (ESTT 2017 m. gegužės 18 d. sprendimas byloje Nr. C-154/16, 2010 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Nr. C-234/09), kur pasisakyta, jog iš solidarumo mechanizmo pobūdžio išplaukia, kad muitinė turi teisę, bet ne pareigą pripažinti solidariąją vežėjo atsakomybę.

Dėl pareiškėjo argumento, kad mokesčių administratorius priėmė sprendimą, nesiėmęs atitinkamų veiksmų kreiptis į trečiosios šalies kompetentingą instituciją dėl papildomų įrodymų gavimo, Vilniaus TM pritarė Muitinės departamento ginčijamame sprendime išsakytai nuomonei, jog tai yra muitinės teisė, o ne pareiga. Vilniaus TM, priėmusi skundžiamą sprendimą, pirmiausiai rėmėsi turima informacija ir tyrimo eigoje sprendė, ar ta informacija yra pakankama.

Byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento ir Vilniaus TM sprendimų, kuriais buvo pripažinta, kad, pareiškėjai, už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – NTKS) priemonėmis įformintą tranzito deklaraciją T1 MRN21LTVR500018163D14, atsirado mokestinė prievolė Vilniaus teritorinei muitinei, teisėtumo ir pagrįstumo.

2021 m. lapkričio 25 d. krovinys (krovininių automobilių dalys, 8674,04 kg; Kombinuotosios nomenklatūros kodas – 870899) iš Turkijos Respublikos į įgaliotojo gavėjo UAB „Romvyga“ muitinės sandėlį (VV0060) atvyko su lydinčiuoju dokumentu T1 Nr. 21TR34130003072019. 2021 m. lapkričio 17 d. prekėms buvo įforminta laikinojo saugojimo deklaracija LSD Nr. 21LTVR5000LS06E000. 2021 m. gruodžio 7 d. Pareiškėjui, kuriam yra išduotas leidimas naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu, užbaigiant prekių laikinąjį saugojimą pagal minėtą deklaraciją, Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Paneriai“ prekėms buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal Lydintįjį dokumentą T1 Nr. 21LTVR500018163D14, nurodant paskirties muitinės įstaigą - Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą. Prekės paskirties įstaigai turėjo būti pateiktos iki 2021 m. gruodžio 10 d. Sąjungos tranzito procedūra buvo įforminta pagal pateiktus dokumentus: CMR važtaraštis Nr. 2112 (2021-12-07) ir sąskaita Invoice Nr. OSD2021000000327 (2021-11-06). Prekės į paskirties įstaigą buvo išleistos neplombuotoje transporto priemonėje.

CMR važtaraštyje Nr. 2112 (2021-12-07) 11 laukelyje įrašytas Prekės bruto svoris 8674,040 kg ir 5 laukelyje kaip pridedamas dokumentas nurodoma sąskaita Invoice Nr. OSD2021000000327 (e. b. 1 t., 33-36). Važtaraščio 6-9 laukeliuose nurodoma, kad gabenamos 33 vietų atsarinės dalys K/S (aprašymą, kodus, svorius žiūrėti priede), o 24 laukelyje nurodoma, kad Prekės gautos Baltarusijoje 2021-12-11. Pridedamoje sąskaitoje (vertimas) nurodytas 25 pozicijų Prekių skirtingais kodais sąrašas, vietų skaičius nurodomas 33.

Per nustatytą terminą Vilniaus teritorinė muitinė Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – NTKS) priemonėmis negavusi patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, pradėjo tyrimą ir apie tai 2021 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (8.1/16)-2V-17644 informavo procedūros vykdytoją, prašydama pateikti dokumentus, nurodytus Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

2022 m. sausio 14 d. procedūros vykdytojas papildomai pateikė Minsko muitinėje įformintos importo deklaracijos Nr. 06649/101221/0036377 (2021-12-10) kopiją, CMR važtaraščio Nr. 2112 (2021-12-07) ir sąskaitos (Invoice) Nr. OSD2021000000327 (2021-11-06) kopijas, bei Baltarusijos Respublikos Minsko regiono muitinės 2022 m. rugsėjo 16 d. rašto kopiją.

Tyrimo metu gautas paskirties muitinės įstaigos Medininkų kelio posto atsakymas dėl prekių, deklaruotų tranzito procedūrai pagal Lydintįjį dokumentą T1 Nr. 21LTVR500018163D14, pateikimo muitiniam tikrinimui. 2022 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 2VK20S-63 paskirties muitinės postas informavo, kad krovininio automobilio, vals. Nr. AI49606/A9195A6, vairuotojas pateikė eksporto manifestą MRN Nr. 21LTVK2000MA06F6F7 (2021-12-07, Prekės - vynas), tačiau nei tranzito Lydintysis dokumentas T1 deklaracija Nr. 21LTVR500018163D14, nei prekės muitinei pateikti nebuvo. Iš tarnybinio rašto 2022-05-17 matyti, kad nurodoma transporto priemonė išvyko per postą 2021-12-08 (e. b. 2 t., 31-34).

Vilniaus teritorinė muitinė 2022 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 18KP-16-482 „DĖL MOKESTINĖS PRIEVOLĖS MUITINEI ATSIRADIMO“ pripažino, kad už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal tranzito deklaraciją MRN 21LTVR500018163D14 (2021-12-07), atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis: 1263 EUR muito ir 7843 EUR PVM. Skolos muitinei atsiradimo data – 2021-12-11. Skolos atsiradimo vieta – Vilniaus TM veiklos zona. Skolininkas – UAB “Romvyga”, įm . k . LT124260192, adresas: Kirtimų g 57B, Vilnius. Sprendimu skolininkui taip pat skirta 910 EUR bauda. Sprendimas priimtas vadovaujantis SMK 79 str. 1 d. a punktu, 2a, 3a punktais, 87 str. 2 dalimi, 215 str. 2 dalimi, 233 str. 1-2 dalimis, 42 str. 1, 2a punktais, Įgyvendinimo reglamento 77 a įtrauka.

Pareiškėja, nesutikdama su teritorinės muitinės sprendimu, pateikė skundą centriniam mokesčių administratoriui. Muitinės departamentas 2022 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 1AE-127 (pastaba: pareiškėjas dėl rašymo apsirikimo klaidos yra nurodęs ne skundžiamo Muitinės departamento sprendimo datą ir numerį, o 2022 m. spalio 10 d. lydraščio Nr. (4.14)3BE-5805, su kuriuo buvo įteiktas sprendimas, datą ir numerį) UAB „Romvyga “ skundą atmetė ir nurodytą Vilniaus TM sprendimą patvirtino.

UAB „Romvyga“ neginčija aplinkybės dėl Prekės nepristatymo į paskirties muitinės įstaigą - Vilniaus TM Medininkų kelio postą (LTVK2000), kad muitinės įstaiga prarado galimybę tinkamai atlikti muitinės priežiūrą (pvz., fizinę patikrą), tačiau pareiškėjas nesutinka su skundžiamais sprendimais, iš esmės nurodydamas, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, kad prekės buvo išvežtos Europos Sąjungos muitų teritorijos, o atsakovas nepagrįstai jų nepripažino tinkamais įrodymais muitinės tranzito procedūros užbaigimui įrodyti. Taip pat skunde nurodoma, kad turėjo būti sprendžiamas bendraskolio muitinei klausimas. Pareikšto skundo ribose teismas atlieka skundžiamų administracinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimą.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - SMK), 233 straipsnio 2 dalis nustato, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Prekės paskirties įstaigai turėjo būti pateiktos iki 2021 m. gruodžio 10 d. Per nustatytą terminą Vilniaus teritorinė muitinė NTKS priemonėmis negavo patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, todėl teisėtai pradėjo tyrimą ir apie tai 2021 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (8.1/16)-2V-17644 tinkamai informavo procedūros vykdytoją, prašydama pateikti dokumentus, nurodytus 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių (toliau - Įgyvendinimo reglamentas) 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

SMK 233 straipsnio, reglamentuojančio Sąjungos tranzito procedūros vykdytojo ir įforminus Sąjungos tranzito procedūrą gabenamų prekių vežėjo bei gavėjo pareigas, 1 dalis nustato, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių (a punktas); už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi (b punktas). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra buvo įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Nurodytojo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Iš pacituotų SMK nuostatų yra akivaizdu, jog už tinkamą Sąjungos tranzito procedūros vykdymą, visų pirma, atsakingas yra šios procedūros vykdytojas, o jo pareigos laikomos įvykdytomis ir tranzito procedūra užbaigta, kai tiek prekės, kurioms buvo įforminta tranzito procedūra, tiek ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad muitinės įstaigai prekės nebuvo prieinamos, nes jos nebuvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą per nustatytą terminą ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra nebuvo užbaigta.

Be to, remiantis SMK 215 str. 2 dalimi, muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdyta, kai palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali nustatyti, kad procedūra užbaigta teisingai. Nagrinėjamu atveju prekių pateikimas paskirties muitinės įstaigai nebuvo patvirtintas ir paskirties įstaigoje nėra duomenų apie Prekių, kurioms įforminta tranzito deklaracija, išvykimą iš muitų teritorijos. Pagal paskirties muitinės atsakymus, tarnybinius pranešimus matyti, kad CMR nurodytos transporto priemonės vairuotojas pateikė muitinei eksporto deklaraciją vyno prekėms.

SMK 134 straipsnio 1 dalis numato, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti tikrinamos. Ne Sąjungos prekės muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos. Pagal SMK muitinės priežiūra – tai veiksmai, kurių paprastai imasi muitinė siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų ir, atitinkamais atvejais, kitų nuostatų, taikomų prekėms, kurių atžvilgiu imamasi tokių veiksmų (SMK 5 str. 27 p.); o prekių pateikimas muitinei suprantamas kaip pranešimas muitinei apie prekių pristatymą į muitinės įstaigą arba bet kurią kitą muitinės nustatytą arba muitinei priimtiną vietą ir galimybę atlikti šių prekių muitinį tikrinimą (SMK 5 str. 33 p.). Muitinės prekių priežiūra pasireiškia iš esmės trijų pagrindinių prekių charakteristikų priežiūra: prekės pavadinimas, prekės KN kodas ir prekės kiekis. Šie elementai nurodomi muitinės deklaracijose, transportavimo dokumentuose ir kituose prekes lydinčiuose dokumentuose, pagal kuriuos galimas prekių judėjimo grandinės atsekamumo patikrinimas.

Vadovaujantis SMK 79 straipsnio 1 dalies (a) punktu, skola muitinei atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje.

Pagal SMK 79 straipsnio 2 dalies a punktą skolos muitinei atsiradimo laiku laikomas vienas iš momentų, kai neįvykdoma arba nustojama vykdyti pareiga, kurios neįvykdymas nulemia skolos muitinei atsiradimą.

Atitinkamai, pareiškėjos argumentai, kad skolininku muitinei pagal aptariamą tranzito deklaraciją turėtų ar galėtų būti ir kiti asmenys (pavyzdžiui, vežėjas), niekaip nešalina pareiškėjos, kaip tranzito procedūros vykdytojos, atsakomybės už tinkamai neužbaigtą muitinės procedūrą. Vien tai, kad muitinė skundžiamais sprendimais papildomai nesprendė dėl kitų asmenų galimos solidarios atsakomybės muitinės taikymo, nedaro skundžiamų pareiškėjos atžvilgiu priimtų sprendimų neteisėtais ir nepagrįstais. Pareiškėja neįrodė tokios pareigos teisės aktuose muitinei egzistavimo. Pažymėtina, kad iš paties solidariosios atsakomybės pobūdžio išplaukia, kad kiekvienas skolininkas atsako už visą skolos sumą ir iš principo kreditorius gali savo pasirinkimu reikalauti vieno ar kelių skolininkų sumokėti tą skolą, todėl iš esmės skolininkų daugetas pareiškėjos prievolės dydžio niekaip nesumažintų.

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad šio kodekso 213 straipsnyje numatytas solidarumo mechanizmas yra nacionalinėms valdžios institucijoms suteikta papildoma teisinė priemonė siekiant padidinti jų veiksmų išieškant skolą muitinei ir apsaugant Sąjungos nuosavus išteklius efektyvumą (2011 m. vasario 17 d. Sprendimo Berel ir kt., C‑78/10, EU:C:2011:93, 48 punktas). Atitinkamai, muitinės teisė taikyti solidarios atsakomybės institutą ar jo netaikyti, įvertinus išieškojimo veiksmų perspektyvumą, nepanaikina pareiškėjos skolos muitinei atsiradimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgdama į Sąjungos muitinės kodekso nuostatas, įtvirtinančias asmenų atsakomybę muitinei, nurodytąją ESTT praktiką, aiškinančią šiam ginčui aktualias nuostatas, darytina išvada, jog Vilniaus teritorinė muitinė teisingai konstatavo (MD pagrįstai patvirtino šį sprendimą) Pareiškėjo, kaip tranzito procedūros vykdytojo, atsakomybę ir pagrįstai įregistravo jai skolą muitinei.

Dėl alternatyvių dokumentų pateikimo

Mokesčių mokėtojo skundas šiame ginče grindžiamas ir Pareiškėjo pateikta Baltarusijos Respublikos muitinėje įformintos importo deklaracijos Nr. 06649/101221/0036377 kopija, kurioje nurodytas tos pačios sąskaitos Nr., kaip ir tranzito deklaracijoje, ir CMR. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės:

a) paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui;

b) valstybės narės muitinės, kuri nustato, kad prekės buvo fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, patvirtintą dokumentą arba išrašą;

c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra;

d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje.

Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra išvardinti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir kurių (dokumentų) sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Dėl šios priežasties tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui pagrįsti turi būti gautas Baltarusijos Respublikos muitinės įformintos importo deklaracijos originalas arba šio dokumento kopija, kuri tinkamu įrodymu apie užbaigtą tranzito procedūrą laikoma tik tuo atveju, kai šis dokumentas yra patvirtintas gavėjo šalies muitinės antspaudu.

Be to, Įgyvendinimo reglamento 312 str. 2 dalyje numatyta, kad vietoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų kaip įrodymas gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija.

Pareiškėjas skundą argumentuoja tuo, kad dokumentuose užfiksuoti duomenys leidžia sutapatinti prekes nurodytas abiejuose deklaracijose ir tai sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad į Baltarusijos Respubliką importuotos prekės nesiskiria nuo tų, kurios buvo vežamos tranzitu pagal MRN Nr. 21LTVR500018163D14 deklaraciją. Tačiau nei importo deklaracijos Nr. 06649/101221/0036377, nei sąskaitos (Invoice) Nr. OSD2021000000327 duomenų analizė bei palyginimas su tranzito deklaracijoje Nr. 21LTVR500018163D14 esančiais duomenimis, neleidžia vienareikšmiai identifikuoti (sutapatinti) prekių, nes importo į Baltarusiją deklaracijoje deklaruota 441 įvairių rūšių prekių pozicija su skirtingais Kombinuotosios nomenklatūros kodais (virš 30 rūšių kodų), o tranzito deklaracijoje deklaruota viena pozicija pagal Kombinuotosios nomenklatūros kodą 870899, o sąskaitoje (Invoice) nenurodyti nei prekių kodai, nei jų svoriai. Juo labiau, sąskaita (Invoice) nėra muitinės dokumentas, o importo deklaracija Nr. 06649/101221/0036377 neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalyje reikalavimų, keliamų tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimo įrodymui. Vien tai, kad nurodytuose dokumentuose sutampa palečių (vietų) skaičius (33), 441 prekių pozicija, svoris (8674,04 kg), kaina, neduoda pagrindo, atėmus iš muitinės galimybę atlikti realius priežiūros veiksmus, patikimai identifikuoti, kad tranzito procedūrai įformintos prekės neplombuotoje transporto priemonėje buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos ir pareiškėja, kaip procedūros vykdytoja, tinkamai įvykdė savo prievoles muitinei. Papildomai pareiškėjo pateikta Baltarusijos muitinės vadovo pavaduotojo 2022 m. rugsėjo 16 d. rašto šviesokopija nėra tinkamas dokumentas, galintis patvirtinti, jog pareiškėjo prievolės muitinei pagal tranzito deklaraciją buvo tinkamai įvykdytos ir būtent į sąjungos muitų erdvę įvežtos prekės buvo išgabentos iš muitų teritorijos.

Pareiškėjas teigia, kad muitinei gali būti teikiami dviejų rūšių dokumentai: bet kokios rūšies deklaracija (Įgyvendinimo reglamento 312 str. 1 d. c punktas), trečiosios šalies išduotas ir antspauduotas ar kitaip patvirtintas muitinės dokumentas, kuriuo įrodoma, kad prekės išleistos į apyvartą (Įgyvendinimo reglamento 312 str. 1 d. d punktas).

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, taip pat į aukščiau nurodytas dėl prekių pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 21LTVR500018163D14 nepateikimo paskirties muitinės įstaigai aplinkybes (alternatyvių dokumentų (įrodymų), tinkamų įrodyti Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą, nepateikimas), darytina išvada, kad tranzito procedūros vykdytojas tinkamai neįvykdė pareigų, susijusių su tranzito procedūros taikymu, kaip to reikalauja Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnis. Be to, pareiškėjas pateikė prekės gavėjo ir importuotojo SOOO „AVTOTRAKMOTORS“ įformintos ir Minsko teritorinei muitinei pateiktos el. deklaracijos antspaudu patvirtintą kopiją, kuri nėra muitinės išduotas dokumentas ir muitinės įstaigos nėra patvirtinta.

Atitinkamai konstatavus prekių paėmimą iš muitinės priežiūros, atsiranda pagrindas atsirasti importo skolai muitinei (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 24 d. 1 p.). vadovaujantis PVM įstatymo 94 str. 3 dalies nuostatomis, importo PVM moka importuotojas, t. y. šiuo atveju pareiškėjas (PVMĮ 2 str. 25 d.). Kadangi pareiškėjas nepateikė nesutikimo argumentų dėl prekių muitinės vertės nustatymo ar mokesčių ir susijusių sumų apskaičiavimo, teismas neišeina už pareikšto skundo ribų.

Dėl Pareiškėjo argumentų, jog teritorinė muitinė priėmė skundžiamą sprendimą nesiėmus atitinkamų veiksmų, t. y. pažeisdama pareigą kreiptis į trečiosios šalies kompetentingą instituciją dėl papildomų įrodymų gavimo, vertintinas kritiškai, nes būtent procedūros vykdytojas turi pareigą įrodyti savo pareigų muitinei tinkamą įvykdymą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skundo argumentų kontekste panaikinti ar pakeisti teisėtus skundžiamus sprendimus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad tiek teritorinė muitinė, tiek Muitinės departamentas, priimdami ginčijamus sprendimus, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, kurių naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos UAB „Romvyga“ skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.