Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1407-929/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-25
Bylos Nr.
1-1407-929/2013
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01914-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
J. V.
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1407-929/2013Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01914-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. P.,sekretoriaujant J. P., A. G.,dalyvaujant prokurorei L. G.,kaltinamajai J. V.,kaltinamosios gynėjui advokato padėjėjui V. K.,

civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovėms advokato padėjėjoms V. B., J. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

J.V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, -

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V., būdama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos G. V. g. 2, Vilniuje, parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios PC „Panorama“ Vilniuje, Saltoniškių g. 9, vedėjos pavaduotoja, pasirašiusi 2009-01-05 darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutarties priedą Nr. 1 ir būdama materialiai atsakinga už parduotuvėje priimtas, gautas ir saugomas materialines vertybes, pinigines lėšas, tęstiniais veiksmais pasisavino jos žinioje buvusį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, t.y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš minėtos įmonės parduotuvės „Salamander“ pasisavino 1 porą batų HOG 7103930 – 459,99 litų vertės, 1 porą batų LOY 19950-1 – 359,99 litų vertės, 1 porą batų (duomenys neskelbtini) – 159,99 litų vertės bei pinigines lėšas, t.y. laikotarpyje nuo 2008-11-30 iki 2009-07-28, iš parduotuvės „Salamander“, esančios Saltoniškių g. 9, kasos, imituodama batų grąžinimą, pasisavino 9808,69 Lt; o būtent ji 2008-11-29, 21:57:52 val., imituodama batų HOG6102624 grąžinimą, iš kasos išėmė 499,99 Lt; 2008 m. lapkričio 30 d., 22:02:00 val., imituodama batų PKA80403 grąžinimą, iš kasos išėmė 499,99 Lt; 2008 m. gruodžio 15 d., 21:53:00 val., imituodama batų K+S26580 grąžinimą, iš kasos išėmė 559,99 Lt; 2008 m. gruodžio 16 d., 21:49:00 val., imituodama batų GAB34915L grąžinimą, iš kasos išėmė 199,99 Lt; 2008 m. gruodžio 22 d., 22:56:47 val., imituodama batų JOM56988 grąžinimą, iš kasos išėmė 359,99 Lt; 2008 m. gruodžio 29 d., 22:02:28 val., imituodama batų ECC42053 grąžinimą, iš kasos išėmė 359,99 Lt; 2009 m. sausio 10 d. 20:25:04 val., imituodama batų RIE35622 grąžinimą, iš kasos išėmė 239,99 Lt; 2009 m. sausio 11 d. 21:56:30 val., imituodama batų ARA41402 grąžinimą, iš kasos išėmė 399,99 Lt; 2009 m. sausio 19 d. 21:58:35 val., imituodama batų RIEL7152 grąžinimą, iš kasos išėmė 229,99 Lt; 2009 m. vasario 2 d. 18:50:36 val., imituodama batų GEOJ8329T grąžinimą, iš kasos išėmė 159,99 Lt; 2009 m. vasario 23 d. 18:37:01 val., imituodama batų PKA74603 grąžinimą, iš kasos išėmė 359,99 Lt; 2009 m. vasario 24 d. 21:51:38 val., imituodama batų LOY2702410 grąžinimą, iš kasos išėmė 319,99 Lt; 2009 m. kovo 3 d., 21:34:42 val., imituodama batų GEOJ8339Q_C99 grąžinimą, iš kasos išėmė 119,99 Lt; 2009 m. kovo 9 d., 21:57:00 val., imituodama batų RIEZ3576L grąžinimą, iš kasos išėmė 159,99 Lt; 2009 m. kovo 11 d., 21:44:14 val., imituodama batų KEL3928 grąžinimą, iš kasos išėmė 199,99 Lt; 2009 m. kovo 21 d., 18:55:32 val., imituodama batų ECC74022 grąžinimą, iš kasos išėmė 203,99 Lt; 2009 m. kovo 26 d., 21:52:55 val., imituodama batų CLA20317731/09 grąžinimą, iš kasos išėmė 359,99 Lt; 2009 m. kovo 28 d., 20:39:18 val., imituodama batų GAB85281 grąžinimą, iš kasos išėmė 359,99 Lt; 2009 m. balandžio 4 d., 21:09:46 val., imituodama batų GAB82605 grąžinimą, iš kasos išėmė 339,99 Lt; 2009 m. balandžio 6 d., 17:25:04 val., imituodama batų GAB84280 grąžinimą, iš kasos išėmė 299,99 Lt; 2009 m. balandžio 11 d., 20:47:26 val., imituodama batų (duomenys neskelbtini) grąžinimą, iš kasos išėmė 475,99 Lt; 2009 m. balandžio 16 d., 19:43:00 val., imituodama batų GAB82169 grąžinimą, iš kasos išėmė 279,99 Lt; 2009 m. balandžio 21 d., 20:57:15 val., imituodama batų LRD679830 grąžinimą, iš kasos išėmė 259,99 Lt; 2009 m. balandžio 22 d., 18:13:03 val., imituodama batų HOG7101024 grąžinimą, iš kasos išėmė 321,99 Lt; 2009 m. balandžio 26 d., 21:07:33 val., imituodama batų ECC69813 grąžinimą, iš kasos išėmė 296,99 Lt; 2009 m. gegužės 5 d., 21:04:18 val., imituodama batų LCTPROTECTLA grąžinimą, iš kasos išėmė 359,99 Lt; 2009 m. gegužės 9 d., 21:06:01 val., imituodama batų GEOU9139F_C99 grąžinimą, iš kasos išėmė 349,99 Lt; 2009 m. gegužės 20 d., 21:02:23 val., imituodama batų RIE49466 grąžinimą, iš kasos išėmė 229,99 Lt; 2009 m. gegužės 31 d., 20:59:06 val., imituodama batų K+S77200 grąžinimą, iš kasos išėmė 499,99 Lt; 2009 m. birželio 30 d., 22:07:53 val., imituodama batų GEOU9159P_C99 grąžinimą, iš kasos išėmė 299,99 Lt; 2009 m. liepos 28 d., 21:07:22 val., imituodama batų CLA20317615 grąžinimą, iš kasos išėmė 199,99 Lt, tokiu būdu J. V. pasisavino jos žinioje buvusį svetimą - UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, viso 10788,66 Lt vertės turtą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. V. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „Salamander“, esančioje Saltoniškių gatvėje, „Panoramoje“ dirbo nuo 2008 metų lapkričio mėnesio. Iš pradžių dirbo pardavėja, o kovo mėnesį tapo vedėjos pavaduotoja. Į jos pareigas įėjo prekių priėmimas ir klientų aptarnavimas, be to, papildomai turėjo pildyti ataskaitas. Parduotuvėje dirbdavo dvi arba trys pardavėjos. Darbo laikas parduotuvėje nuo 10.00 val. iki 22.00 val., gruodžio mėnesį dirbdavo iki 23.00 val. Pardavėjoms buvo privaloma nešioti tik parduotuvėje parduodamą avalynę. Kai gaudavo naujas prekes, pasirinkdavo sau patinkančius batus ir atsidėdavo ant lentynos atskirai. Užsirašydavo savo vardą, pavardę. Pardavėjos galėjo tuos batus avėti darbo metu, su jais eidavo namo arba persiaudavo. Kai būdavo didesnės nuolaidos, jos už batus susimokėdavo. Galėjo sumokėti ir po pusmečio, ir anksčiau. Vedėja D. ateidavo ir pasakydavo, kad šiandien yra išpardavimas ir tavo batams yra nuolaida, gali dabar nusipirkti Susimokėjusios čekį atnešdavo vedėjai. Taip darė visos jos kolegės su vedėjos leidimu ir niekas neprieštaravo. Prieš įdarbinimą buvo pasakyta, kad turės avėti tik tais batais, kuriais prekiauja. Jeigu batų neketindavo pirkti, tai jų nenešiodavo. Kadangi ją atleido ir turėjo išmokėti darbo užmokestį, bet nesumokėjo beveik 800 litų, davė tik pasirašyti orderį, todėl laiko, kad iš dalies už batus atsiskaitė. Už tuos batus buvo išskaičiuota iš jos atlyginimo. Batai buvo nešiojami, todėl atgal nepadėsi į prekybą. Batų kaina 959 litai. Jie viską rašė pardavimo kaina. Galėjo pasinaudoti 50 procentų nuolaida. Vieni batai buvo palikti jos vyrui. Nebuvo nurodyta, kad gali imti tik moteriškus batus.

Fiktyvių batų grąžinimų ji neatliko. Jų darbo vietoje buvo viena kasa - kompiuteris, kuriame yra įdiegta programa, su kuria dirbo. Kiekviena pardavėja turėjo savo kodą, su kuriuo parduodavo batus klientams. Jos numeris buvo 02, o vedėjos 01. Kiekviena pardavėja galėjo šmušti parduotą prekę į bet kurios iš jų skyrių. Atskiro prisijungimo kodo nebuvo. Turėjo didelį konfliktą su vadove, kuri rinkdavo pinigus trūkumams pašalinti, bet jų niekas nepadengdavo. Pastebėjus batų trūkumą, turėdavo jų ieškoti. Parduotuvėje nebuvo vykdoma inventorizacija, o be inventorizacijos suskaičiuoti ko ir kiek trūksta labai sudėtinga. Batai dingo dėl netvarkingos apskaitos. Pas vedėją darbo vietoje buvo didelė betvarkė, dokumentai gulėdavo ir po stalu, ir ant stalo. Vedėja darbo vietoje irgi retai būdavo, o po to kaltindavo kitus, kad kažkas nepadaryta. Nesutinka, kad tuos gražinimus darė, nesutinka nei su vienu grąžinimu. Inventorizacija buvo tik tada, kai keitėsi vedėjos. Inventorizacijoje nedalyvavo, bet jos parašas yra. Tą dieną dirbo, bet inventorizacijos neatlikinėjo. Visos pardavėjos atlikdavo batų grąžinimo operacijas. Bet kas galėjo daryti grąžinimą arba parduoti avalynę kito kasininko vardu, nes visos žinojo viena kitos kodus. Pardavimai vykdavo taip, kad atsistojus prie kasos reikia pasirenkamas kasininkas - 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, o 8 būdavo grąžinimas. Pasirinkus savo numeriuką, matosi pardavėjos vardas ir pavardė, po to nuskenuojami batai, įvedama sumą, kokią klientas duoda ir kokią grąžą reikia atiduoti. Galima įvesti bet kokį numeriuką, kad ir kito pardavėjo, nes nėra jokios apsaugos. Atliekant grąžinimą nereikia savo pavardės įvesti, įvedama tik dėl ko grąžina batus. Grąžinimas yra bendras, neįmanoma nustatyti, kas padarė grąžinimą, nes pardavėjos pavardės nesimato, tai matosi tik parduodant avalynę. Jeigu būtų kamera, tai matytųsi, kas tuo laiku buvo prie kasos. Kad pinigai grąžinti klientui kasoje neatsispindi, tiesiog išlenda kvitukas su minusiuku. Vykdant grąžinimus buvo pildomas aktas ir prisegamas čekis. Tada aktas padedamas vedėjai ant stalo. Pardavėja neprivalo pasirašyti ant akto, ji nepasirašinėdavo niekur. Jokie gražinimų žurnalai nebuvo pildomi. Nei karto nebuvo atliekamas grąžinamų batų tikrinimas. Grąžinti batai būdavo dedami atgal į lentyną, o jei tai būdavo brokas, tai padėdavo sandėlyje, specialioje lentynoje brokuotiems batams iš kurio vėliau grąžindavo į centrinį sandėlį Ž. P.. Sudėdavo į dėžę ir atiduodavo vairuotojui, kuris atveža prekes. Tekdavo pačiai priimti grąžinimus, būdavo, kad ir per dieną tris batų poras grąžindavo - ir ryte, ir vakare, ir per pietus. Būdavo, kad koleges anksčiau išleisdavo iš darbo, bet retai. D. R., S. prašė. Pati nesiūlydavo joms anksčiau išeiti. Būdavo, kad pati paprašydavo kokių 15 minučių anksčiau išeiti. Gal buvo vienas atvejis, kad buvo grąžinti batai, apie 22 val, kai darbe ji buvo viena, aplinkybių neprisimena. Jos su vedėja pietauti eidavo pakaitomis. Grįžusi kelis kartus matė, kad buvo darytas grąžinimas, tačiau nekreipė į tai dėmesio. Būdavo, kad klientas nusipirkdavo tik batų tepalo. Iš jų reikalaudavo 100 procentinio tepalų pardavimo. Jeigu parduoda 1 porą avalynės, tai turi parduoti 1 batų tepalą. Darbo užmokestį skaičiuodavo procentas nuo parduotos avalynės. Buvo atvejis, kad kasoje trūko 12 litų. Tą trūkumą jos su vedėja padengė. Perkant batų tepalus ji naudojosi brolio Egidijaus nuolaidų kortele, nes pardavėjos negalėjo turėti savo nuolaidų kortelės. Kortelės numeris 1565, kuris yra suvestinėje. Banko kortelę ji naudojo savo.

Jei buvo liepta grąžinti pasisavintus pinigus, buvo paskaičiuoti ir batų grąžinimai, viso liepė sumokėti 10500 litų. Buvo liepta parašyti, kad padarė fiktyvius grąžinimus, pasiėmė batus. Ji atsisakė, tada pradėjo grasinti, kad iškvies policiją, kad ją išsiveš. Išsigando, nes turėjo mažą vaiką. Ant jos buvo rėkiama, tai girdėjo ir klientai ir pačios pardavėjos. Prašė, kad duotų laiko atsiskaityti, išėjo parūkyti, o grįžus davė naują lapą ir liepė rašyti iš naujo. Parašė, gal kokius 5-6 paaiškinimus. Jie visi suplėšyti ir išmesti. Jos paaiškinimai joms nepatiko. Prašė, kad leistų susimokėti po algos. Nesutiko, pasakė, kad atneštų pinigus rytoj. Tada pasakė rašyti dar vieną pareiškimą, kad rytoj atneš pinigus už tuos grąžinimus, ji ir parašė. Turėjo nedarbingumą, kurį nutraukė po pusės metų. Išsiuntė registruotu laišku savo nedarbingumo pažymėjimą su prašymu išeiti iš darbo savo noru. Po pusantro mėnesio, jai paskambino Monika ir paprašė atvykti bei parašyti prašymą. Sakė, kad tiek laiko nedirbo, todėl savo noru nebus atleista, o bus atleista už pravaikštas. Paskambino pardavimų vadovei ir pasakė, kad tokių pinigų neturi ir tikrai neatneš. Vedėja D. pasakė, kad jai ir jos šeimai bus blogai, sekančią dieną paskambino jos vyrui ir pasakė, kad ruoštų pinigus, nes bus blogai. Kitą dieną ją išsikvietė ateiti pasirašyti likusius dokumentus dėl darbo sutarties nutraukimo. Monika davė orderį pasirašyti, bet pinigai nebuvo išmokėti. Sakė, kad perves į banko sąskaitą. Atlygį privalo išmokėti buhalterija ir pervesti į jos sąskaitą. Daugiau toje parduotuvėje nedirbo, laukė atleidimo. Žino, kad personalo vadybininkė Monika sumokėjo, kai išėjo iš darbo. Neprašė advokato paskambinti parduotuvės atstovei ir susitarti dėl žalos atlyginimo. Į advokatą kreipėsi, kai gavo pirmą šaukimą į Finansinių nusikaltimų tyrimo skyrių. Nežino, kas galėjo skambinti ir tartis dėl žalos atlyginimo, jokių pažįstamų teisininkų neturi.

Teisiamajame posėdyje liudytoja D. R. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo pat atidarymo, iš pradžių buvo viskas gerai, po to atsirado trūkumai. Pastebėjo, kad darbo pabaigos metu atsirasdavo batų priežiūros priemonių įmušimai į kasą. Prieš tai buvo daromas batų grąžinimas. Kiek teko dirbti su Jolanta, tai būdavo, kad ji išleisdavo pardavėjas iš darbo 10-15 minučių anksčiau. J. V. pasiūlydavo išeiti iš darbo anksčiau, sakydama, kad ji susitvarkys viena, po to atsirasdavo trūkumai maždaug 7-10 litų. Ateidavo ryte ir pamatydavo, kad išmuštas batų priežiūros priemonės pardavimas, kurios vertė apie keturis litus. Visą laiką nesuprasdavo kodėl taip yra. Jas labai spausdavo dėl priemonių pardavimo. Visą laiką sakydavo, kad lygiuotųsi į pavaduotoją J. V., kaip ji sugeba parduoti, o jos nesugeba. Po to taip ir pastebėjo trukumą. Prieš kaltinamosios išėjimą darė inventorizaciją. Dirbo pardavėja. Visą laiką, kai ryte skaičiuodavo kasą, pamatydavo trūkumą. Pastebėjo, kad prieš tai buvo daromas grąžinimas, o po jo, kad matyt nesimatytų, išmuštas avalynės šaukštelis. Tie grąžinimai buvo kažkur nusimetę, nes gražinimus darydavo tik su pavaduotojos ar vedėjos leidimu. Vedėja ar pavaduotoja pačios pasižiūrėdavo ir tada ar leisdavo ar neleisdavo daryti grąžinimą. Vedėja visada šaukdavo, kad pačios savo nuožiūra grąžinimų nedarytų. Reikalaudavo, kad nebūtų kažkokių nesusipratimų, turi apžiūrėti keli žmonės, pasirašyti ir tada galima daryti grąžinimą. Pas juos parduotuvėje buvo betvarkė. Tie grąžinimai būdavo numesti bet kur. Grąžinimas daromas taip: į kasą įmuši batą su minusine, išimi iš kasos pinigus, priklijuoji čekį prie grąžinimo lapo. Ant to lapo žmogus parašo dėl kokių priežasčių grąžina batus. Tuomet tuos batus nuneši pavaduotojai, vedėjai. Žmogui grąžini pinigus, o batus palieki parduotuvėje. Viską nunešdavo ir dėdavo ant vedėjos stalo. Pas jas nebūdavo taip kaip kitose parduotuvėse, kad įsivedi savo kodą į kasą. Tiesiog ant to grąžinimo lapo parašai. Grąžinimą galėjo padaryti bet kas. Kai darė inventorizaciją, tai vedėja pasigedo batų. Bėgiojo ir klausinėjo kas padarė grąžinimą. Kaip tik tą dieną dirbo J. V. ir dar kažkuri mergina. Nebuvo nei batų, nei grąžinimo lapo. Išėmimas buvo padarytas pagal grafiką. Atsispausdina kiek batų, kiek gražinimų. J. V., kai jas išleisdavo anksčiau išeiti iš darbo, tai sakydavo, kad ją paims vyras arba taksi važiuos. Sakydavo, kad neskuba namo. Ji išleisdavo ne ją vieną anksčiau namo. Vieną kartą buvo prašiusi pas J. V., kad išleistų keliomis minutėmis anksčiau, kad spėtų į troleibusą. Pasiūlydavo ir pati anksčiau išeiti. Sakydavo „eik, aš susitvarkysiu“. Bandė aiškintis iš kur tie trūkumai atsiranda. Ėjo ir pas vedėją ir į ofisą pas Rasuolę. Spaudė jas, kad kiek batų parduoda, tiek ir batų tepalų turi parduoti. Ėjo sakyti, kad yra trūkumai, kad betvarkė. Betvarkė buvo pas vedėją D. Betvarkė pasireiškė tuo, kad popieriai, grąžinimai mėtydavosi po stalu. Labai aplaidžiai žiūrėjo į darbą. Kai ėjo pas vadybininkę Rasuolę, tai skundėsi, kad betvarkė, kad su jomis blogai elgiasi, net prie klientų visaip išvadina, jos asmeniškai tai ne, bet kitas mergaites. Keli klientai net yra pasakę „kaip jūs čia galite dirbti?“. Žadėjo pakalbėti. Paskambino vedėjai, tuomet vedėja pradėjo dar labiau ant jų šaukti. Sakė, kad nebuvo kalbama dėl trūkumų. Buvo kalbama ir su G. L. ir pas Rasuolę eita, bet niekas nieko. Pagal grafikus matydavo, kad buvo daromi grąžinimai. Būdavo, kad ir keičiasi mergaitės. Kalbėdavo su J. V.. Ji jų net prie kasos neleisdavo. Reikdavo ar paskaičiuoti ką nors, ar tepalus ar batus. J. V. prieidavo ir pamatydavo, kad jos stovi, tai kaukdavo, ko jos prie kasos stovi, „eikite į salę dirbti“. Jos net nesimaišė ten. Kai įmuši šaukšto pardavimą, tai tuomet nesimato praeitos kasos operacijos. Tik atsispausdinus galima pažiūrėti visą kasos eigą. Gal norėjo ir šaukštų daugiau J. V. parduoti, ar tiesiog gal norėjo ir nuslėpti. Kai grąžinimas, tai pinigus už batus grąžini klientui, o batus palieki parduotuvėje. Tą grąžinimo lapą su prisegtu čekiu padėdavo vedėjai ant stalo. Nei pinigų kasoje nebūdavo, nei batų nebūdavo, o grąžinimas padarytas. Nusiimi „X“, susiskaičiuoji, o gale „Z“. Paskutiniai kas dirbdavo, tas ir padarydavo. Tarkim, jei dirbi dviese su kažkuo, tai viena iš pardavėju daro. Jei dirbdavo su J. V., tai pagrinde ji darydavo, nes tas atsakingumas, juk ji buvo pavaduotoja, suskaičiuos tiksliau ir viską padarys. Stengėsi užsidaryti lygiai dešimtą valandą, apsitvarkyti, nuleisti žaliuzes ir bėgti į troleibusą, kad suspėti. Kai jas išleisdavo iš darbo, tai po to matydavosi, kad grąžinimai daryti ir apie 23.00 valandą, tai čia kažkoks absurdas. Tokio atvejo neprisimena, kad žmogus ateitų po darbo arba prieš parduotuvės uždarymą grąžinti batų. Kai ateidavo klientai grąžinti batų, tai sakydavo, kad ateitų iš ryto, apie pietus, nes iš ryto nėra pinigų, nėra iš ko daryti grąžinimą. Tokiu metu prieš parduotuvės uždarymą tikrai nieks neateidavo grąžinti batų. Žino, kad D.skambino M. ir aiškinosi dėl batų. Lyg tais sakė, kad J. V. dariusi grąžinimą. Žino, kad šnekėjo su Miliūte. Inventorizacija parduotuvėje būdavo labai retai atliekama. Kai įtarė, kad yra trūkumai, tai inventorizacijoje dalyvavo visi. Tai buvo prieš išeinant iš darbo V. Kai įtarė, kad trūksta vienų ar kitų batų, tai prašydavo, kad ištrauktų lapelį ir skaičiuodavo pačios. Pamatė, kad didelis kiekis, tai tada ir pas Rasuolę buvo. Buvo kalba ir iš vedėjos pusės ir mergaitės kalbėjo, kad rinks kažkokią sumą, kad padengti trukumą, bet kažkaip tai ėjo ir praėjo. Nėra davusi pinigų trukumui padengti. Batų šaukštų buvo perteklius, nors rodė, kad jie parduoti. Žino, kad G. L. yra kalbėjusi su vedėja kelis kartus. Buvo grasinama, kad jei neparduos, tai iš pradžių bauda, po to minimalus atlyginimas, po to iš darbo. R. V. sėdėjo ofise, jos pareigų nežino. Nežino kokiu pagrindu iš jų reikalavo parduoti kiek batų, tiek batų šaukštų, darbo sutartyje to nebuvo. Procentas eidavo nuo pardavimų. Darbo metu buvo reikalaujama avėti parduotuvėje parduodamus batus. Ne visos pirkosi, nes brangi avalynė. Reikalaudavo nusipirkti batus su 40 procentų nuolaida. Dėvėti leisdavo nusipirkus avalynė, kai kurios nešiojo dar nesumokėjus. Jei nešioji, tai būtinai ir sumokėti turi. Kai ji įėjo, Jolanta kažką rašė. Sužinojo iš kitų, kad ji prisipažino, kad ji tai padarė. Rašė tą prisipažinimą. G. D. pasakė, kad Jolanta prisipažino, kad ji tai padarė. Vedėja ant jų užrėkdavo „ko jūs čia stovite, eikite tvarkytis“, nors ištisai po tą salę vaikščiodavo ir tvarkydavo batus. S. M. ir išsiaiškino, kad darytas grąžinimas. Nešioti batus galėdavo tik parduotuvėje. Kai išeidavo iš darbo, tai juos padėdavo į dėžutę su užrašytu vardu. Konkrečios dienos, nei datos nepasakys, kada ją J. V. buvo išleidusi išeiti anksčiau iš darbo. Kai dirbdavo su kita parduotuvės darbuotoja, parduotuvę kartu uždarydavo. Būdavo, kad grąžindavo batus kokią valandą iki parduotuvės uždarymo, bet ne uždarant parduotuvę. Oficialių inventorizacijų nebuvo. Joms duodavo lapelius, jos pasiskaičiuodavo batus. Kai pamatė, kad trūksta, tai kreipėsi aukščiau ir darė oficialią inventorizaciją su parduotuvės uždarymu. Jei matė, kad dėl grąžinamų batų kyla abejonių, tai sakydavo, kad ateitų tada, kai bus parduotuvės vedėja. Negalėdavo priimti, nes „gautų į kuprą“. Kai konkrečiai matydavo, kad yra brokas, tai galėdavo padaryti grąžinimą ir pačios. Grąžinimą viena pardavėja negalėjo daryti, turėjo būtinai būti dvi pardavėjos. Kai atnešdavo batus ir ant jų matydavosi, kad batas įmuštas į bordiūrą, tai eidavo ir klausdavo ar gali daryti grąžinimą ar ne. Jei siūlė nuirus ar dydis netinka. Žinoma buvo grąžinimo kriterijų.

Teisiamajame posėdyje liudytoja Rūta M. M. parodė, kad dirba parduotuvėje „Salamander“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja-konsultante. Dirbo kartu su kaltinamąja. Buvo trukumas ir iš tų trukumų sužinojo, kad tai darė J. V.. Darydavo inventorizacijas ir jau tada buvo trukumas. Nežinojo iš kur tas trukumas. D. sakydavo, kad jos yra žioplos. Sakė, kad klientai vagia batus, tuo negalėdavo patikėti. Jeigu taip būtų atsitikę, tai viena kitai būtų pasisakę. Jos prižiūrėdavo viena kitą. Vedėja D. D. žiūrėjo pagal grąžinimus. Jos klausė, nes ji dirbo tą dieną, ar buvo grąžinimas. Sako, kad nebuvo. Tai tada kodėl rodo, kad buvo darytas gražinimas. Tada pažiūrėdavo kas tą dieną dirbo. Dirbo ji ir J. V.. P. J. ir sako „ar atsimeni, kad vakar buvo gražinimas?“. Jolanta pasakė, kad jokio gražinimo neatsimena. Ji, t.y. R. M. M. pasakė, kad „tu dar nuėjai pinigus inkasaciją skaičiuoti“. Jolanta pasakė, kad ji nieko neatsimena. Kalbėjo prie Dalios, kad ji viską girdėtų. Daliai pasakė, kad nei ji, nei Jolanta neatsimena jokio gražinimo. Gražinimas buvo padarytas apie 21.00 valandą. Pasakė, kad Jolanta nuėjo skaičiuoti inkasavimo, nes Dalia liepė skaičiuoti. Dalia nustebo, nes sakė, kad nieko neliepė skaičiuoti. Dalia toliau žiūrėjo dokumentus ir pasakė, kad gražinimas padarytas, bet batų nėra. Pasakė, kad jokių batų neėmė, yra švaria sąžine, jei nori gali paduoti ją į teismą. Pasakė, kad Jolanta yra jos draugė, kad ją ir gins. Nuėjo prie kolegės, pasipasakojo. K. D. pradėjo žiūrėti grąžinimus, tada jos suprato, kad tai daro Jolanta. Vieną kartą su Jolanta dirbo iki 22.00 val.. Jolanta pasakė, kad gali bėgti, ji pati nuleis vartus ir uždarys parduotuvę. Ji, t.y. R. M. M. išėjo tada anksčiau. Ryte vėl kartu su Jolanta dirbo. Jolanta pasakė, kad „tu įsivaizduoji, kai tu išbėgai, tai atėjo žmogus ir padarė grąžinimą“. Sakė, kad vyras batus atnešė. Labai nustebo ir pasakė, kiek metų dirba, tai dar niekada nebuvo, kad prieš parduotuvės uždarymą atneštų grąžinti batus. Jolanta nusišypsojo. Apie tuos grąžintus batus nieko neklausė. Jolanta buvo pavaduotoja, todėl neisi ir nežiūrėsi kaip ji ką darė, juk ji viršesnė už ją. Taip pas jas nebuvo, kad viena kitą tikrintų, net taisyklėse nėra to, kad jos viena kitą turi tikrinti. D. J. ją paleisdavo anksčiau namo. Ji sakydavo, kad važiuos su taksi ar vyras atvažiuos pasiimti. Sužinojo, kad ir koleges Jolanta anksčiau išleisdavo iš darbo. Kai jos vieną kartą nebuvo ir Jolanta vietoje jos dirbo, buvo padarytas batų gražinimas. Tai tuomet ir pasakė, kad jos, t.y. R. M. M. nebuvo, tai kas tuomet daro grąžinimus. Tų batų nėra, o batai grąžinti. Nei pinigų, nei batų nėra. Kai pažiūri į darbo grafikus, kas ir kada dirbo, tai matosi kieno darbo metu buvo daromi grąžinimai. Viskas suėjo ant Jolantos. Daro inventorizaciją, skaičiuoja visus batus. Tik po šio įvykio padarė, kad matytųsi, kas darė grąžinimą, iki to nesimatė. Grąžinimus darydavo į vieną skiltį. Jeigu brokas būdavo akivaizdus, tai galėdavo grąžinimus daryti pačios. Jei ne, tai sakydavo, kad ateitų, kada bus vedėja arba skambindavo. Dažniausiai būdavo grąžinami nenešioti batai. Buvo sprendžiamas klausimas dėl trukumo padengimo. D. D. rinko iš jų pinigus. Sakė, kad kas mėnesį mokės po 100 litų ar kiek kas gali. Ji atsisakė mokėti, Tania atsisakė ir Daiva atsisakė. Atsisakė dėl to, kad neėmė batų, kodėl turi mokėti. Kiek žino, kad V. buvo davusi pinigų ir Irena. Vedėja išeidinėjo į dekretines atostogas. Tą dieną ji, t.y. R. M. M. dirbo. Reikėjo perduoti parduotuvę kitai vedėjai. Dirbo tada ji, Jolanta ir Daiva. Tada, kai vedėja nuėjo į sandėlį ir pasikvietė Jolantą. Kiek eidavo paimti batų, tiek girdėjo kalbant pakeltu tonu, matė, kad Jolanta kažką rašė. Jolanta parašiusi iš karto išėjo. I. J. jai pasakė „ate“. Matė lapą ir tušinuką. Kai praeidavo pro šalį, matė, kad lapas tuščias buvo. Su ja vienintele Jolanta atsisveikino, dėl to labai nustebo. Labai dažnai Jolanta ją išleisdavo anksčiau iš darbo. Konkrečių datų negali pasakyti kada tai buvo, nes su Jolanta kartu pradirbo apie 2 metus. Ne visada darbo laikas buvo iki 22.00 val., būdavo ir iki 20.00 val. ir iki 21.00 val. dirbdavo. Pakeltas tonas buvo tik vienos vedėjos, kai kalbėjosi su Jolanta. Privalėjo darbo metu nešioti parduotuvės batus. Kas sezoną priverstinai turėdavo pirkti parduotuvės batus su nuolaida. Kada galėdavo, leisdavo susimokėti. Po to buvo duotas mėnesio laikotarpis. Kažkurį laiką galėdavo nešioti batus ir nesusimokėję. Šiaip iš parduotuvės su batais nieks neišeidavo, bet, kad ir išeitų niekas nieko nepasakytų. Kolegės nieko nesakytų, o vedėja net ir nežinotų, kad ir sužinotų nieko nebūtų. Parduotuvėje buvo netvarkinga apskaita. Tarp kolegių net šnekėdavo, kur rasti kokį dokumentą. Tai sakydavo „eik pas Dalią, į šiukšlyną“. Siaubinga pas vedėją betvarkė buvo. Skamoročienė netgi pasakydavo, kad „Dalia susitvarkyk stalą“. Dokumentai būdavo išmėtyti, net po stalu gulėdavo. Tie patys grąžinimo dokumentai mėtydavosi po stalu. Šeimos nariui buvo galima išnešti batus pasimatuoti, bet turėjo sąsiuvinyje užrašyti, kad tas ir tas paėmė tokius tai batus. Su vedėja susitardavo kaip sumokėti už batus. Kiek ji dirba, tai nei karto nebuvo atnešę paskutinę darbo minutę grąžinti batus, išskyrus tada, kai jai papasakojo Jolanta. Per 6 jos darbo metus jai niekada nebuvo, kad ateitų grąžinti batus prieš parduotuvės darbo pabaigą. Grąžinimo tvarka buvo tokia: iš kompiuterio atspausdinamas grąžinimo aktas, aktas duodamas klientui, klientas užpildo, nurodydamas priežastį, dėl ko batai grąžinami, į grąžinimo skiltį įveda batų kodą, jeigu parduoti batai, tai -1, suveda ir paspaudžia. Kaip ir inkasavimas turi išeiti, kad inkasuoti pinigai. Pinigus išima iš kasos ir paduoda klientui. Tą grąžinimo lapą turėdavo nunešti ir padėti vedėjai ant stalo, jo neturėjo niekur registruoti. Jokios apskaitos nebuvo. Grąžinti batai buvo dedami į vietą. Kaiklientas grąžindavo gerus batus, tai juos pardavinėdavo toliau, į sandėlį nesiųsdavo. Judėjimas tarp centrinio sandėlio ir jų parduotuvės būdavo su dokumentais. Jei būdavo brokas, tai tų batų nepardavinėdavo. Broko vieta būdavo. Ji, t.y. R.M. M. broką tvarkydavo. Grąžinimo lape pardavėja pasirašydavo. Kasoje nebūdavo fiksuojama, kuri konkrečiai pardavėja padarė grąžinimą, dėl to, kad buvo atskira grąžinimo skiltis. Su J. V. buvo tikrai geri santykiai, kiek girdėjo, su ja nei viena pardavėja konfliktų neturėjo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja D. D. parodė, kad 2009-10-28 dieną buvo paskirta į parduotuvės „Salamander“ vedėjos pareigas. 2010 metų gegužės pabaigą nusprendė pasitikrinti savo sandėlio likutį. Patikrinę tą likutį pamatė, kad yra trūkumas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 6 metus, tokio dalyko niekada nebuvo ir jai tai buvo nesuprantama. Pirma į galvą šovusi mintis, kad neišrašytas kažkoks dokumentas. Batai atkrauti, bet nenuimti nuo likučio. Informavo vadovę. Vadovė pasakė, kad taip negali būti, pasakė, kad ieškotų. Nuvažiavo į „Logistikos“ sandėlį, gal tris kartus važiavo ir tikrino. Viskas kaip ir tvarkoje. Atkrauta buvo viskas gerai. Viena iš senų darbuotojų, vedėja, pasakė, kad žiūrėtų į grąžinimus. Yra tokia programa, kur galima pažiūrėti artikulo judėjimą, ar yra parduotas, ar grąžintas, ar atkrautas į kitą parduotuvę. Yra tokia lentelė, kurioje viskas matosi. Tai yra bato artikulas, bato barkodas. Pamatė, kad artikulai, kurių trūksta, yra visi grąžinti, t.y., kad jie yra praėję per grąžinimą. Tuomet yra dar „Navižin“ programa, vadinama sąskaita-faktūra, ten matosi kiekvienas čekis, kas yra parduota ar grąžinta. Kai mato, kad yra grąžinti batai, mato datą. Tada gali pagal tą dieną pažiūrėti, kaip tie batai buvo grąžinti. Kas užkliuvo, tai, kad visi šie grąžinimai buvo padaryti iki parduotuvės uždarymo arba porą minučių po uždarymo, nors ji iš savo praktikos žino, kad žmonės negrąžina batų 22.00 val. Kas labai krito į akis, kad iš kart po grąžinimo praėjus keliasdešimt sekundžių yra padarytas pardavimas avalynės priežiūros priemonių ir taip sistemingai nuo lapkričio iki liepos ar rugpjūčio mėnesio. Grąžinimas ir pardavimas į J. V. skyrių. Viskas vyko jos darbo metu ir gale jos darbo laiko. Merginos dirbdavo nuo 08.00 iki 20.00 arba nuo 10.00 iki 22.00 valandų. Kai ji, t.y. J. V. trumpiau dirbo ir tai sugebėjo apie 18.00 val. padaryti grąžinimą. Į tai ir buvo sureaguota. Apie tai pranešė vadovei. Prekybos vadovė atvažiavo. J. V. parašė pasiaiškinimą. Kur tas pasiaiškinimas dingo, nežino. Yra darbo grafikas ir visos dienos sutapo su jos darbo diena. K. J. išėjo atostogų, tai jos atostogų metu fiktyvaus grąžinimo nebuvo nei vieno. Grąžinti batai turėjo būti arba sandėlyje arba prekyboje. Buvo kempinėlių ar 11 ar 16 per daug. Dėl trukumo su J. V. nekalbėjo. Pasikvietė iš karto vadovę G. L.. Ji pareikalavo iš jos pasiaiškinimą. J. V. kitą dieną neišėjo į darbą ir kiek jai yra žinoma pasiėmė nedarbingumą, o ji išėjo į dekretines atostogas. Yra sukurtas grąžinimo variantas, kurį jos atsispausdina. Klientas pildo vardą, pavardę, batų artikulą, priežastį dėl ko batai yra grąžinti. Pardavėjas pagal duotą čekį daro grąžinimą, atsidaro „Navižin“ langą. Yra grąžinimų skyrius. Tada pagal čekį privaloma pažiūrėti, kada pirkti batai. Tada su -1 artikulu įeina į judėjimo langelį, kur yra tas artikulas ir sugretina su pirkimu. Jis tada atsiduria lange jau su minuso ženklu. Tada yra brokavimo priežastis, jei tai yra brokas. Neatsispinti, kuri pardavėja darė grąžinimą. Ant grąžinimo blanko pardavėja privalo pasirašyti. Pardavėja su 50 procentų nuolaida privalėdavo nusipirkti parduotuvės batus, kuriuos dėvi vieną sezoną. Per kasą normaliai su 40 procentų nuolaidą darbuotojas apmokėdavo už batus. Batai jų nepigūs, merginos iki atlyginimo nešiodavo batus, kai gaudavo atlyginimą tai susimokėdavo. Su tais batais šiaip iš parduotuvės niekas neišeidavo, visad palikdavo parduotuvėje. Žiemą su žieminiais batais po parduotuvę niekas nevaikščios. Jų patogi avalynė. Pas juos yra procentas, kuris nustatytas kiekvienai parduotuvei bendrai. Jeigu pardavei 10 porų, tai gerai būtų, kad 10 tepalų būtų parduota. Už nepardavimą jokių sankcijų negrėsdavo, tik per susirinkimą pakalbėdavo. Dėl to, kad nepardavė tepalų nebuvo sakoma, kad sumažės atlyginimas ar atleis iš darbo. Jeigu būtų skaičiavusi tuos grąžinimus, tai būtų anksčiau pastebėjus, kad yra vykdoma tokia veika. Kadangi to nemokėjo ir nežinojo, tai ta vagystės suma tokia ir yra - apie 9000 litų. Apie išneštus ir neapmokėtus V. batus jai nėra nieko žinoma. Jos atsideda batus, kaip ir atideda klientams. Kai gauna atlyginimą, tai tuomet ir nusiperka. Specialaus leidimo nebuvo. Darė susirinkimą ir siūlė pardavėjoms susimesti iš atlyginimų, kad padengti tą trūkumą, merginos atsisakė. Atvykus vadovei, J. V. sėdėjo prie stalo ir kiek girdėjo, kad vadovė liepė paaiškinti, kaip ji visa tai darė. J. V. rašė. Jolanta šnekėti, tai nešnekėjo, ji buvo palenkusi galvą ir rašė. Ji asmeniškai žodžiu prisipažinimo negirdėjo. Kiek supranta, vadovė G. L. tą pasiaiškinimą ir paėmė. Tai buvo ta vadovė, kuri turėjo perimti parduotuvę, nes ji, t.y. D. D. išeidinėjo į dekretą. Nemano, kad J. V. būtų daromas spaudimas. Iš vadovės pusės nei spaudimo, nei grasinimo tikrai nebuvo. Buvo paprašyta jos parašyti paaiškinimą. Ji neatsisakinėjo, atsisėdo ir rašė. Kiek ji rašė, tai porą lapų suglamžė, išmetė, po to vėl ėmė ir rašė. Kai būdavo grąžinimai, tai pasiklausdavo koks būdavo grąžinimas. Pati J. V. ne kartą sakė, kad netiko modelis ar dydis. Tai pradžioje nesukėlė ir įtarimų. Taip ir nesurado tų grąžinimų aktų, kurių ir batų nėra. Tiems batams aktų nebuvo visai. To popierinio akto. To natūralaus grąžinimo nebuvo. Už tai yra trūkumas ir sandėlyje. Jei būtų normalus grąžinimas užpildytas, bet pamestas, nuo to batai nedingsta. Batas vis tiek liks sandėlyje. Kada grąžinimas yra padarytas be pagrindo, batas negrįžta į sandėlį, todėl ir trūkumas. Paskutiniu metu pakilo J. V. procentas už batų priežiūros priemonių pardavimą, net pagyrė ją už tai. Merginos minėjo, kad Jolanta pasiūlydavo anksčiau išeiti namo, tai tik vėliau sužinojo. Kai ateidavo naujos pardavėjos, tai jos būdavo apmokinamos daryti grąžinimus. Nebūtinai grąžinimai turėjo būti daromi tik prie vedėjos ar pavaduotojos. Jei pagrindo nėra, tai sakydavo jai, t.y. D. D.. Klientas visada teisus. Jokių konfliktų tarp merginų nepastebėjo, geras kolektyvas buvo. J. V. tikrai dirbo gerai, visada su iniciatyva dirbo. Parduotuvės darbo laikas nuo 10.00 iki 22.00 val., darbo laikas nuo sezono nesikeisdavo. Darbo valandas reguliavo pats prekybos centras. Buvo, kad ir iki 21 val. dirbo. Salė yra 300 kvadratų. J. V. salėje negalėjo būti viena. Prie kasos turėjo galimybę padaryti grąžinimą, nes kita tuo metu pardavėja galėjo būti salėje su klientu.

Teisiamajame posėdyje liudytoja M. K. parodė, kad kaltinamosios vardą ir pavardę prisimena, bet iš veido neprisimena. Jau nebedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo personalo vadybininke. Neatsimena ar kažkieno pavedimu jai buvo pavesta sutvarkyti atleidimo dokumentus dėl J. V.. Kiek atsimena, kad dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų niekam nemokėjo, nes dirbo personalo vadybininke. Jos pareigos buvo personalo apskaita. Nuo priėmimo iki atleidimo, išleidimas į atostogas, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Su buhalterija nieko bendro neturėjo. Jeigu darbuotoją reikia priimti į darbą, tai jai reikėdavo visus priėmimo dokumentus sutvarkyti. Jeigu darbuotojas norėdavo išeiti į atostogas, tai atostogų įsakymo paruošimas. Atlyginimų nemokėjo, jokių išmokėjimų nevykdė. Atleidimo, tai darbo sutartyje turėdavo pasirašyti darbuotojas. D. V. darbo santykių nieko neprisimena. Jos darbas buvo su popieriais. Tos merginos, kurios dažniau ateidavo į ofisą, tai jas prisimena. Kaita darbuotojų buvo pakankamai didelė, tai kiekvieno darbuotojo neprisiminsi. Pati jokių sprendimų nepriiminėjo, nei dėl priėmimo į darbą, nei dėl atleidimo iš darbo. Rengdavo tik dokumentus. Duodavo darbuotojui pasirašyti darbo sutartyje.Buvo kažkoks atvejis, kad darbuotoja vykdė vagystę. Pagal vardą ir pavardę nežino kokia darbuotoja vykdė vagystę, bet žino, kad šviesi. Žinoma, kad dingdavo batai. Kažkaip ten spręsdavo tarpusavyje. Tame ji nedalyvaudavo. Iš kalbų apie tai sužinojo. Žinojo, kad buvo vagystė, bet daugiau tai nesidomėjo, nes į jos pareigas tai neįeina. Su atleidžiamu darbuotojuatsiskaitydavo buhalterija. Tai buhalterijos funkcijos.

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. G., kad būdavo taip, kad J. V. jas išleisdavo anksčiau laiko iš darbo. Dabar ji, t.y. J. G. dirba visai kitoje įmonėje, įvykio metu dirbo pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pradirbo toje parduotuvėje apie dvejus metus. Kartu su J. V. pradirbo apie puse metų. Kai dirbo su Jolanta dviese, likdavo iki darbo pabaigos 10-15 minučių, tai ji sakydavo „eik rengtis, nes tu toli gyveni, reikia autobusu važiuoti, gali eiti namo“. P. J. siūlydavo išeiti anksčiau iš darbo. Sakė, kad ji pati sutvarkys kasą, uždarys parduotuvę. Iš darbo ją pasiims vyras arba važiuos su taksi. Negali pasakyti kokį konkrečiai mėnesį ar dieną tai buvo. Tai būdavo visą laiką, kai iki 22.00 val. dirbo. Kai ją anksčiau išleisdavo į namus, tai parduotuvėje likdavo viena J. V., ją vieną visą laiką palikdavo prie kasos aparato. Ji, t.y. J. V. skaičiuodavo kasą, darydavo „x“ ataskaitą, pinigus į seifą nunešdavo. Jos pasitikėjo viena kita. Tiksliai nepasakys kiek kartų J. V. anksčiau laiko paleido iš darbo. Pas juos slenkantis grafikas, negali prisiminti kiekvienos dienos. Tai buvo tikrai ne vienas ir ne du kartai. J. V. pati sakydavo, kad važinėja su taksi namo. Tai žino iš jos žodžių, pati asmeniškai nematė, nes ji anksčiau išvažiuodavo namo. J. V. buvo pasiėmusi batus ir atsidėjusi juos. Kai tikrino, pamatė, kad jie jau nešioti. Jos visada rašydavo savo vardą kas nori atsidėti batus, po to tuos batus pirkdavo su nuolaida pačios. Ji, t.y. J. V. buvo pasiėmusi panešioti ir jos rado panešiotus batus. Kitą dėžutę iš vis rado visiškai tuščią. Ant dėžučių būdavo priklijuoti lipdukai ir parašyti vardai. Iki tol kol batus nupirkdavo, jų nešioti nebuvo galima, juos galėdavo tik atidėti savo vardu. Buvo reikalavimas darbe dėvėti tik parduotuvėje parduodamą avalynę. Parduotuvėje buvo vienas bendras skyrius grąžinimui. Kai norėdavo padaryti grąžinimą, tai turėdavo būti dvi darbuotojos. Viena turėdavo padaryti grąžinimą, o kita pasirašyti. Jos abidvi pasirašydavo ant to akto, kad grąžinta batų pora. Tą pirkimo čekį ir aktą susegdavo bei nunešdavo ir padėdavo vedėjai ant stalo. Būtinai ant akto turėdavo būti pasirašiusios dvi pardavėjos. Jolanta labai dažnai eidavo į parduotuvę ir atsinešdavo daug maisto, jo nesuvalgydavo ir jį išmesdavo. Jos galvodavo iš kur pas ją tiek daug pinigų, nes visą laiką taksi važinėdavo ir maistą išmetinėdavo. Buvo prasidėjus krizė, ne visi turėjo daug pinigų. Tai joms buvo keista. Pas jas parduotuvėje buvo reikalavimas, kad jei parduodi porą batų, tai būtinai turi parduoti ir batų priežiūros priemonė, tai batų tepalas, šaukštelis. J. V. įmušė, dabar nepamena ar 14 litų ar 16 litų sumą. Po to ji išėjo namo. Su kita kolege pradėjo skaičiuoti ir joms trūko būtent tos sumos. Ji, t.y. J. G. ir pasakė, kad pati matė, kad Jolanta pati įmušė tuos šaukštelius, kad didesnis tepalų procentas būtų. Jolanta įmušė šaukštelius, bet į kasą pinigų neįdėjo. Jostų grąžinimų aktų netikrindavo, tai buvo parduotuvės vedėjos darbas. Atėjo po išeiginių į darbą, kolegės pasakė, kad Jolanta pavogė tuos pinigus, fiktyvius grąžinimus darė. Nei pinigų, nei kasos čekių, nei aktų nebuvo. Kiek trūkdavo aktų jos nežinodavo, nes tai vedėjos darbas. Po atleidimo J. V. iš darbo, sužinojo, kad buvo. Dalia sakė, kad jei parduotuvėje bus trūkumai, tai jos pačios dengs tą trūkumą. Nepasakys koks trūkumas buvo iki J. V. atleidimo iš darbo. Dalia pradėjo sakyti, kad renka po 100 litų iš kiekvienos algos. Pasakė, kad už trūkumus. Ji, t.y. J. G. vieną kartą davė. Buvo pavogtas rankinukas ir trūkstamos batų poros. Jos skaičiavo batų kiekį. Pastebėjo, kad trūkstą dviejų porų batų, apie tai pasakė vedėjai. Vedėja pasakė, kad jos pačios matyt apsižioplino, kad įmušė ne į tuos. Taip viskas ir baigėsi. Kai pradėjo kitą kartą skaičiuoti, pastebėjo, kad dar daugiau porų trūksta. Pasakė, kad jos pačios turės padengti trūkumus. Sakė, kai bus inventorizacija, tada jau žiūrės tuos visus trūkumus. Pradžioje manė, kad ne ten įmušė arba išnešė batus, vėliau pastebėjo, kad kuo toliau vis daugiau pradėjo trūkti batų ,tų batų net nebūdavo. Kaip suprato, kad ir buvo tie fiktyvūs grąžinimai. Nei dėžučių, nei batų nebuvo. Po J. V. atleidimo, kai pasakė, kad buvo vagystės, tai viską suprato, iš ko tie trūkumai susidarė. Grąžinimus klientai daro tikrai ne prieš 22.00 valandą, dažniausiai atneša arba ryte arba po pietų, labai vėlai vakare ne. Pati neatsimena nei vieno atvejo, kad būtų grąžinami batai prieš parduotuvės uždarymą. Parduotuvės uždarymo metu parduotuvėje būdavo dviese. Viena tikrina, kita skaičiuoja kasą. Viena iš pardavėjų nešdavo pinigus ir dėdavo į seifą. Ryte vedėja skaičiuodavo ir viską inkasuodavo. Šaukštelių įmušimas buvo vasarą, dienos tikrai nepasakys. Pastoviai kasoje trūkdavo pinigų. Trūkdavo nedaug pinigų, 1 lito ar dviejų. Po to pradėjo skaičiuoti kodėl trūksta. Kai dirbdavo su kitomis merginomis nebūdavo trūkumų. Tiksliai neatsimena, jai atrodo, kad 3-4 šaukšteliai buvo įmušti. Grąžintus batus dėdavo į vieną vietą, o vėliau sudėdavo atgal į lentynas. Grąžinimo aktą atiduodavo vedėjai. Turėjo tokį aktą, kad buvo būtini dviejų pardavėjų parašai, kad buvo daromas grąžinimas. Nešiotų batų grąžinimą darydavo tik tai vedėja. Jei grąžindavo naują nenešiotą avalynę, tai pasirašydavo abi pardavėjos. Pačios aktų neregistravo. Pati vedėja aktus susegdavo į vieną segtuvą. Aktai yra saugomi, nes jie yra dokumentai. Žmogus atneša batus ir savo ranka pildo prašymą. Nurodo vardą, pavardę, batų grąžinimo priežastį, atiduoda pirkimo čekį. Jos tada ir kasoje daro grąžinimą. Susega čekį prie akto ir abi pardavėjos pasirašo. Tiesiog iš kompiuterio ištraukdavo aktą, pasirašydavo ir vedėjai nunešdavo. Pačiame kompiuteryje nesimato kuri pardavėja darė grąžinimą. Akto apačioje parašydavo vardą ir pavardę ir pasirašydavo. Kasoje buvo vienas bendras grąžinimo skyrius, bet kuri pardavėja galėjo daryti grąžinimą. Pardavėjas buvo galima nustatyti tik iš grąžinimo akto. Pirmais jos darbo mėnesiais tik vedėja ir Jolanta darydavo grąžinimus. Jeigu jų nebūdavo, tai prašydavo klientų, kad ateitų kitą darbo dieną, kai bus vedėja arba Jolanta. Po kiek laiko teko ir pačioms daryti grąžinimus. Jos buvo visos naujokės ir nelabai žinodavo kada galima daryti grąžinimus. Atskira lentyna buvo grąžintiems brokuotiems ir nešiotiems batams. Grąžinti nenešioti batai būdavo grąžinami atgal į prekybą. Nešiotus grąžintus batus dėdavo visai atskirai. Skaičiuodavo likučius. Žiūrėdavo kiekį ar viskas atitinka. Yra sandėlyje stelažas. Vienas stelažas eina per pusę parduotuvės ilgio. Ištraukdavo likučius ir skaičiuodavo kiekviena savo. Sandėlyje buvo keturi stelažai. Sakydavo, kad jos lentynoje trūksta tiek ir tiek batų. Sakydavo, kad reiškias pačios apsižioplino, pačios ir mokės. Per jos darbo laikotarpį nebuvo atliekamos oficialios inventorizacijos. Tik tada kai nustatė, kad tai buvo vagystė, tai tuomet buvo atliekama inventorizacija. Per du jos darbo metus buvo darytos inventorizacijos. Keitėsi vedėja. Jai atrodo, kad buvo 2-3 inventorizacijos. Jeigu puse kolektyvo išeina arba keičiasi vedėja, tai daroma inventorizacija arba daroma inventorizacija kasmet. Pati J. V. nebuvo pranešusi, kad jos stelaže trūksta batų. Pas J. V. buvo rankinės.

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. S. parodė, kad ji yra personalo vadovė. Apie tai, jog yra pasisavinti grynieji pinigai, darant prekių grąžinimą, sužinojo iš jų prekybinių tinklų vadovės G. L.. Pasakojo, kad buvo daromi prekių grąžinimai, buvo paimamai pinigai. Grąžinimo procedūra per kasą padaroma, paimami pinigai, o tos prekės nėra. Kad tai buvo daroma pagrinde vakarinėmis valandomis. Tada pagal grafiką, kada būtent dirbo J. V.. Tada ji viena pasilikdavo viena darbe. Būdavo ir po darbo valandų. Kiekvienas darbuotojas turi savo kasos skyrių, kur jis mušasi savo parduodamą prekę. Taip buvo nustatyta, kad darė ji. Buvo atlikta inventorizacija ir kreiptasi į teisėsaugos institucijas. Po šio įvykio išaiškėjimo, nepasakys kelių dienų bėgyje, tiesiog jai esant namuose, gavo skambutį iš vyro, kuris kalbėjo su rusišku akcentu. Jis pradžioje kaltino ir nesutiko su tuo, kad kaltina savo darbuotoją. Vėliau, pokalbio eigoje, pasiūlė tartis ir įnešti tą sumą įmonei, joms nesikreipiant į teisėsaugos institucijas. Paminėjo, kad tai yra įmanoma ir jos gali tartis susitikti ir kalbėtis apie detales, tačiau daugiau skambučio nesulaukė. Tada parašė pareiškimą policijai ir buvo imtasi veiksmų. Toliau ji dalyvavo apklausoje policijoje. Kai buvo vykdoma inventorizacija, ji joje nedalyvavo, matė tiktai rezultatus. Trūko grąžinimų aktų, kurie turėtų būti užpildyti grąžinimo metu. Kai klientas grąžina batus, jis pildo prašymą, priduoda kvitą. Šių dokumentų nebuvo. Visas šias aplinkybes sužinojo iš G. L.. Tuo metu buvo labai aktuali tema. Su daug kuo kalbėjo. Dabar negalėtų įvardinti konkrečiai asmenų. Pagrinde buvo žmogus, kuriam pavaldus tas tinklas, tai pagrinde iš jos sužinojo. Jeigu gerai atsimena, tai su V. jai apie tai neteko šnekėti. Tas vyriškis, kuris jai skambino, prisistatė J. V. advokatu, siūlė tartis dėl žalos atlyginimo. Pradžioje nesutiko su žalą, kad yra per didelė, kad ir nebūtus dalykus bando nurašyti ant J. V., tačiau vėliau bandė tartis dėl skolos padengimo be teisėsaugos institucijų įsikišimo. Nežino kodėl būtent jai skambino. Kiek žino, kad G. L. kalbėjo su J. V. dėl nustatytų trūkumų. J. V. juos pripažino. Tai žino iš G. L.. Ji, t.y. J. S. asmeniškai jos atleidimo dokumentų netvarkė. Jei ji pateikė prašymą atleisti iš darbo, tai jų skyriuje vadybininkas tuos dokumentus sutvarko. Ji, t.y. J. V. neturėjo jokių drausminių nuobaudų.Advokatas tikrai pasakė savo vardą ir pavardę, bet ji nepamena, o gal ir nepasakė, dabar nepamena. V. K. gal ir girdėtas, sunku pasakyti. Prisistatė J. V. teisininku dėl to kaltinimo, kad ji yra apsivogusi įmonėje. Kaip ir minėjo, pradžioje nesutiko su tokia didele suma, nes rodos kalbėjo apie 10 000 litų, tai ganėtinai didelė suma. Sakė, kad jos bando nurašyti ant žmogaus visus nuostolius. Dabar nepamena, bet jie ganėtinai ilgai ginčijosi. Buvo susipažinusi su situacija kaip tai daroma, Jolanta gudravo, bandydama tuos pinigus pasisavinti. Pokalbio metu ta jo puolimo pozicija persivertė į kitą pusę. Sprendžiant tą problemą ne teisėsaugos keliu, o tartis ar terminą duoti, kaip tą sumą grąžinti. P. V. į ją nesikreipė dėl to įvykio. Susitarė, kad poros dienų laikotarpyje jie vėl susisieks su ja, susitiks įmonės administraciniame padalinyje ir aptars tolimesnius sprendimų būdus. Su ja niekas daugiau nesusisiekė ir jos kreipėsi į policiją. Pati gerai nepažinojo J. V., tiesiog žinojo, kad ji yra jų įmonės darbuotoja, matydavo ją parduotuvėje, bet su ja dialogų neturėjo. Konfliktų su ja nėra turėjus. Jai nėra žinoma, ar ji, t.y. J. V. turėjo kokių nors konfliktų su kitais darbuotojais. Neformino J. V. atleidimo procedūros. Kiek girdėjo, kad J. V. rašė pasiaiškinimus, pripažino savo kaltę, gal būt iš dalies pripažino. Tai girdėjo iš darbuotojų, Gražinos kalbų. Savo noru rašė pasiaiškinimą. Pati to nematė, nes nedalyvavo tame procese.

Teisiamajame posėdyje liudytoja G. L. parodė, kad įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybinių tinklų vadove. Ji vadovauja parduotuvėms ir jai pavaldžios visos parduotuvės ir jų darbuotojai. Tiesioginis darbas yra su parduotuvių vadovais. Parduotuvės vadovė D., t.y. G. L., kaip vadovei, pasakė, kad trūksta avalynės porų. Pradėjo aiškintis kodėl trūksta tų batų. Turi galimybes programoje matyti prekių judėjimą. Pamatė, kad būtent trūksta tų batų, kurių grąžinimai buvo daryti. Tada pradėjo žiūrėti, kad nebuvo grąžinimų aktų, kurie turėtų būti susegti su čekiais. Aktas turi du originalius čekius, tai pirkimo ir išėmimo. Pradėjo tikrinti kasos kontrolinę juostą. Iš sistemos matydavo kokių būtent batų trūksta. Žiūrėjo kokiu laiku daryti grąžinimai. Programoje matosi batų kodai, o kasos juostoje matosi pagrindinis laikas. Matėsi, kad grąžinimai daryti darbo dienos pabaigoje. Kai buvo daromas grąžinimas iš kart buvo mušamas pardavimas avalynės priežiūros priemonių. Avalynės priežiūros pardavimas būdavo mušamas į J. V. kodą, kuris buvo priskirtas būtent jai. Tai buvo daroma jos darbo laiko pabaigoje. Tada J. V. paprašė pasiaiškinti. Ji spyriojosi, bet po to sutiko parašyti paaiškinimą. Atsimena, kad jos buvo sandėlyje, buvo darbo diena. Sakė, kad trūksta batų, kad tokiu tai kodu yra mušamos avalynės priežiūros priemonės. Sakė, kad viskas sueina į J. V.. Pradžioje ji spyriojosi ir sakė, kad tai ne ji. Tai tokia atsakomoji reakcija. Sakė, kad viskas rodo į ją. J. V. atsisėdo rašyti paaiškinimą. Ilgai rašė, išeidinėjo rūkyti. Prašė, kad parašytų per kiek laiko atiduos pinigus. Ji parašė tą paaiškinimą, tuo ir pasibaigė. Po to jos J. V. ilgai ieškojo, kad galėtų atleisti iš darbo. Dabar neatsimena kokias aplinkybes nurodė J. V.. Nežino ar ji nurodė aplinkybes ar ne. Ji nesakė, kodėl taip darė. Jeigu ji būtų nepripažinus, kad taip darė, tai nerašytų jai to paaiškinimo. Sandėlis buvo atviras, vaikščiojo merginos, vyko pardavimai. Tuo metu buvo D., galėjo būti Barizienė, kuri periminėjo iš D. parduotuvę, nes ši išeidinėjo į dekretines atostogas. V. sėdėjo prie vedėjos stalo, o ji, t.y. G. L. buvo šalia. Jeigu žmogus vagia, tai įmonė gali paduoti į teismą. Neatsimena dabar ar ji jai, t.y. J. V. nurodė, kad įmonė gali kreiptis į teismą, bet gali tikrai pasakyti, kad ji niekieno neverčiama parašė paaiškinimą. Jeigu žmogus padaro neteisingą veiksmą, tai rašo pasiaiškinimą ir tai traukiama į asmens bylą. Dirba su ta sistema ir joje puikiai matosi, jeigu yra padaromas grąžinimas, o po to pardavimas avalynės priežiūros priemonių ir dar V. kodas. Netgi yra V. kortelės mokėjimas, o klubo nario kortelė yra svetimo žmogaus. Jos paskaičiavo išimtų grynų pinigų iš kasos sumą. Kadangi yra išimti gryni pinigai, tai trūksta tų pinigų. Trys poros batų yra išneštos ir negrąžinti nei pinigai nei tos batų poros. Tai yra kaina tai dienai. Kai darai grąžinimą galima kopijuoti tą pardavimą ir iškrenta automatiškai klubo nario kortelės numeris. Gali pasakyti, kad 2008-12-15 dieną darytas grąžinimas ir 6339 klubo nario kortelės numeris. 2009-03-28 dieną darytas grąžinimas ir 8584 klubo nario kortelės numeris. Reikėtų jų klubo lojalumo sistemoje traukti duomenis ir žiūrėti kas per klientas. Jos ten turi vardus, pavardes, telefonus ir adresus. Mano, kad nerealūs klientai. Tie klientai negrąžino batų, jie galėtų pasakyti. Pavyzdžiui, jei 38 dydžio batai buvo parduoti, tai tie 38 numerio batai, to kodo turėtų būti grąžinti pagal tą čekį. Ji sako, kad galima patikrinti ar tie klientai grąžino batus ar ne. Negali pasakyti tų kortelių naudotojų, nes jos pasirašo, kad neatskleis šios informacijos. Grynai pasižiūrėjo sau, kad galėtų paaiškinti kaip buvo. Ta kortelės informacija buvo pasinaudota ne grąžinant, o pasinaudota perkant. Buvo tuščios batų dėžutės su Jolantos vardu. Gal buvo tikėtasi kažkada sumokėti už tuos batus. Taip ir nesumokėjo už tas batų poras. Jos iš karto darė inventorizaciją. Susumavę jau žinojo trūkumą. Suma buvo pagal tuos išėmimus. Kiek pinigų buvo grąžinta pagal kontrolinę juostą. Kiek atsimena, kad ji sumą rašė ir pasirašė. P. J. nereiškė. Ji parašė, pasirašė ir palikusi išėjo. Niekas nei jai, nei jos šeimai negrasino, nebuvo jokio psichologinio smurto. Yra kasos kontrolinė juosta, kur fiksuojamas laikas ir kitas laikas yra fiksuojamas „Navižin“ programoje. „Navižin“ tai yra atskiras laikas kompiuteryje ir merginos kada įeina į tą programą gali numušti tą laiką. Tiksli yra kasos kontrolinė juosta, kur eina informacija iš kasos. Ta juosta yra saugoma. Įsiterpia, kur yra „x“ ataskaita, kur dirbant su kasa pasižiūrėti, kiek pinigų įkrito ir kiek grynųjų pinigų. Paspaudi mygtuką, kad nori ataskaitos. Yra programa, kai paspaudi ataskaita ir išlenda čekutis, kur matosi, kiek grynų pinigų įkrenta ir kiek kortelėmis atsiskaityta. Mato kiek yra suprekiauta per dieną, kiek grynais pinigais, kiek kortele ir koks grąžinimas buvo padarytas. Kokia suma grąžinimo, minusas. Būna, kad pirktų tepalus be batų. Pasižiūrėjus koks skirtumas yra tarp pirkimo ir pardavimo, tai yra minutė, pusė minutės, vidutiniškai minutė ar pusantros. Turi žmogus stovėti, kuris grąžina batus, o kitas turi pribėgti ir pasakyti, kad duokit man juodą batų tepalą. Vis tiek dar vyksta pardavimas, reikia susivesti programą. Šiaip būna retai, nes merginos klausia kokiai odai reikalingas tepalas. Konsultuoja kokiai odai, kokiems batams, kokia spalva, nes priemonių yra labai daug. Per mažas laiko trapas kliento bendravimui su pardavėja. Žino, kad administratorė rašė J. V. laiškus, nes jos J. V. negalėjo atleisti iš darbo, nes negalėjo jos rasti. Jolanta paskambino telefonu ir pasakė, kad ji ateis liosuotis ir, kad prašė atsiskaitymo grynais pinigais. Kadangi ji, t.y. G. L. nesusijusi nei su pinigais, nei su atleidimais, paprašė buhalterės, kad jai apskaičiuotų grynais. Ji jai, t.y. G. L. skambino ir pasakė, kad su ja neatsiskaityta. Atsakė, kad „ką užsidirbai tą ir gavai“. Ji, t.y. G. L. su atsiskaitymais ir su atleidimais neturi nieko bendro. Kadangi turi teisę prieiti prie šios informacijos, žiūrėjo kontrolines juostas. Krito į akis, kad mokėjimas kortele už avalynės priežiūros priemonę. Kadangi pavedimai buvo daromi darbine kortele, tai paprašė pažiūrėti numerį ir pažiūrėti banko ataskaitą. Kaip ir tie numeriai sutapo ir pasinaudota klubo nario kortele, kad mažiau sumokėti pinigų ir suteikti nuolaidą. Lojalumo klubo kortelė yra ne J. V.. Ji neturi teisės turėti „Salamander“ klubo kortelės, nes ji buvo darbuotoja. Žino kurią dieną buvo atliktas mokėjimas, tai 2008-11-30. Darbo laiką reguliuoja prekybos centras ir jį keičia, bet šiaip darbo laikas buvo per tą laikotarpį iki 22.00 val., bet balandžio –gegužės mėnesiais iki 21.00 val. Grąžinimų aktai, kurių pasigedo, rasti nebuvo. Darbuotojams neleidžiama išsinešti iš parduotuvės batų, už juos nesusimokėjus. Merginoms, kai pasirinkdavo darbui avalynę, leisdavo nešioti darbe ir iki algos susimokėti. Avalynė nėra pigi ir, kad jos pasitaupiusios galėtų susimokėti. Nešioti darbe buvo leistina, bet išsinešti iš parduotuvės ne. Lojalumo kortelės yra iki 15 procentų nuolaidos. Priklauso nuo to, kiek žmogus nupirkęs. Darbuotojos turėjo 40 procentų nuolaidą. Gal ji neteisingai pasakė. J. V. mokėjo savo banko kortele ir pasinaudojo klubo nario nuolaida. Nuolaidos buvo limituotos. Nežino, gal ji tuo metu neturėjo nuolaidos. Šiaip išmoka pinigus buhalterija. Neatsimena, ar davė kam nors pavedimą išmokėti J. V. pinigus grynais. Žino, kad ji paprašė gauti pinigus grynais. Gali būti, kad nuėjo ir paprašė. Kokia priežastis to buvo ji nežino ir nesiaiškino. „Salamander“ tinkle yra apie 50 pardavėjų. Buvo paimtos ir išneštos tris batų poros. Tris dėžutės buvo tuščios su V. vardu, Jolantos užrašu. Ji pasiėmė batus ir atsidėjo, gal žadėdama sumokėti, šito negali pasakyti. Kiek ilgai tos tuščios dėžės gulėjo negali pasakyti. J. V. inventorizacijos dieną buvo darbe, pačioje inventorizacijoje nedalyvavo, neskaičiavo. Gali pasakyti, kad tuo metu, kai ji rašė paaiškinimą, ji galėjo pasižiūrėti į visus neatitikimus, kasą, pasitikrinti sandėlį. Tam tikrai nebuvo jokių trukdžių.

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. J. parodė, kad nepažįsta kaltinamosios J. V., neprisimena, ar kada nors yra mačiusi, nes daug žmonių tenka matyti. Turi „Salamander“ privilegijos kortelę, yra pirkusi „Salamander“ avalynę. Prekybos centre „Panorama“ yra tekę pirkti avalynę „Salamander“ parduotuvėje. Kai perka, naudojasi privilegijos kortele. Ne visada prašo kortelės, užtenka tik pasakyti vardą ir pavardę. Neprisimena avalynės tokiu pavadinimu. „KS“ avalynės tikrai neprisimena. Jai atrodo, kad prekybos centre “Panorama“ nėra grąžinusi į parduotuvę „Salamander“ avalynės. Tikrai perka nemažai batų. Gali pasakyti už šiuos metus, už du paskutinius metus, bet tikrai ne už didesnį laiko tarpą. Mano, kad kažkada yra grąžinusi. Gali tik numanyti kodėl yra grąžinusi batus, nes tikrai neprisimena tokio įvykio. Gali būti, kad spaudžia, nepatogu. Konkretų atvejį tikrai prisimena, nes jis buvo neseniai, tai buvo tikrai ne „Salamander“ parduotuvėje. Prieš kiekvieną sezoną nusiperka porą ar dvejas poras batų, konkrečiai „Salamander“ perka batus. Konkretaus atvejo, kad „Salamander“ būtų grąžinus batus, tikrai nepamena. 2008 metų gruodžio mėnesį galėjo būti, kad grąžino į parduotuvę „Salamander“ avalynę. Neprisimena, pakankamai ilgas laiko tarpas buvo ir teigti, kad taip ar ne, tikrai negali. Jai atrodo, kad negrąžino, bet 100 procentų teigti, kad tikrai to nebuvo vengtų, nes labai ilgas laiko tarpas. Šiaip ne dažnai grąžina prekes. Neturi tokio įpročio, kad iš pradžių pirkti, o po to apsigalvoti. Atrodo, kad negrąžino, bet maža ką. Apsiperka vakarais, dažniausiai apsipirkinėja savaitgaliais. Jeigu tai yra darbo diena, tai tikrai neanksčiau 18.00 val. Tikrai nebūna taip, kad parduotuvėje lankytųsi 21.53 val. Žino, kad tokiu metu po parduotuves nevaikšto, nes ji gyvena labai intensyvų gyvenimą ir labai daug skrydžių, komandiruočių, labai daug dirba. Tikrai negalėjo būti „Salamander“ parduotuvėje apie 22.00 val.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. S. parodė, kad nuo 2008 m. spalio mėn. pradėjo dirbti parduotuvėje „Salamander“, esančioje PC „Panorama“, Vilniuje, Saltoniškių g. 9, pardavėja. Prieš vedėjai išeinant į dekretą, buvo atliktas patikrinimas, tuomet buvo pastebėtas batų trūkumas, kada tiksliai buvo darytas patikrinimas, ji nepamena, galimai2009 m. liepos mėnesį. Patikrinime ji nedalyvavo, nes buvo kasmetinėse atostogose. Iš kolegių girdėjo, kad dėl trūkumo raštiškai prisipažino J. V., t.y. kad ji darydavo grąžinimus, tačiau avalynė realiai nebuvo grąžinta. Buvo atvejų, kad dirbant su J. V. ji išleisdavo anksčiau ir ji likdavo parduotuvėje viena. Ji sakydavo, kad tu eik, o ji viską susitvarkys. Jos džiaugdavosi, nes spėdavo į autobusą ir anksčiau grįždavo namo, nes kitas autobusas būdavo daug vėliau. Kiek jai žinoma, Jolanta dažnai važinėdavo su taksi, sakydavo, kad šalta arba tingi važiuoti su autobusu, todėl iškviesdavo taksi. Visoms buvo keista, kad Jolanta nuolat sakydavo, kad neturi pinigų, tačiau tris kartus per dieną parduotuvėje pirkdavo maistą, o kai jo nesuvalgydavo, išmesdavo laukan. Buvo išsiaiškinta, kad grąžinimai buvo daromi Jolantos darbo metu ir jie buvo daromi likus kelioms minutėms iki parduotuvės uždarymo, o taip pat sutapdavo tie vakarai, kai ji išleisdavo pardavėją namo anksčiau. Parduotuvėje buvo reikalaujama, kad būtų parduotas atitinkamas kiekis tepalų. Jolanta nuolat įvykdydavo tepalų pardavimo normą. Buvo atvejai, kai jos kasoje atėjusios iš ryto pastebėdavo 12-15 litų trūkumą, todėl surinkdavo pinigus ir įdėdavo į kasą, bet po kiek laiko vėl tas trūkumas atsirasdavo (t. 1, b.l. 104-109).

Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad 2007 m. lapkričio 12 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė su J. V. darbo sutartį Nr. 2425, kurios pagrindu ji buvo priimta dirbti į ,,Salamander“ parduotuvių tinklą pardavėjos pareigose. Nuo 2009 m. vasario 1 d. pradėjo dirbti parduotuvėje, prekiaujančia avalyne ,,Salamander“, esančioje Saltoniškių g. PC ,,Panorama“, Vilniuje, vedėjos pavaduotojos pareigose. 2009 m. rugpjūčio mėn. 11 d. šioje parduotuvėje buvo atlikta inventorizacija, kurios metu nustatyta, kad parduotuvėje trūksta 3 porų avalynės už 979,97 Lt, kurią nesumokėjusi pasisavino J. V.. Be to, buvo nustatyta, kad J. V. laikotarpyje nuo 2008-11-30 iki 2009-07-28 sistemingai iš kasos išiminėjo pinigus, imituodama avalynės grąžinimą, nors faktiškai avalynė grąžinta nebuvo, taip pat nebuvo pildomi grynųjų pinigų grąžinimo aktai ir nepridedami prie jų originalūs pardavimo ir pinigų išėmimo kasos čekiai, t.y. J. V. tokiu būdu pasisavino įmonės 9804,69 Lt. (t. 1, b.l. 1-2). Su pareiškimu buvo pateikta J. V. 2007 m. lapkričio mėn. 12 d. darbo sutartis, darbuotojo kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės sutartis; Įsakymas Nr. 2009-17 dėl inventorizacijos; 2009-08-20 Patikrinimo suvestinės nuorašas; 2009-08-11 trūkstamų vertybių aktai; 2009-08-11 J. V. pasiaiškinimų nuorašai (t. 1, b.l. 3-21).

Iš 2009-08-11 J. V. pasiaiškinimo matyti, kad ji paėmė 3 poras batų už juos nesusimokėjusi. Suma sudaro 979,87 Lt. Pasižada grąžinti visą sumą iki 2009-08-12 (t. 1, b.l. 76).

Iš 2009-08-11 J. V. pasiaiškinimo matyti, kad, dirbdama S13 padalinyje, darė išėmimus iš kasos imituojant avalynės grąžinimus, tačiau praktiškai avalynė grąžinta nebuvo. Pasisavintų pinigų suma sudaro 8399,69 Lt. Pasižada iki 2009-08-12 grąžinti visą sumą (t. 1, b.l. 77).

Surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji J. V. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y. pasisavino jos žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 10788,66 Lt vertės turtą. Kaltinimą dėl pasisavintų trijų porų batų J. V. teismo posėdyje iš esmės pripažino, jį patvirtina ir jos 2009 m. rugpjūčio 11 d. rašytas pasiaiškinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prezidentui (t. 1, b. l. 20), tačiau paaiškino, kad parduotuvėje buvo tokia tvarka, kad buvo galima atsidėti norimus batus, juos nešioti darbo metu, o už juos susimokėti vėliau – po atlyginimo arba kaip bus nuolaidos. Liudytojos D. R. ir Rūta M. M. teisme patvirtino, kad kai kurios merginos dėvėjo avalynę už ją dar nesusimokėjusios, tačiau nurodė, kad jeigu nešioji – už batus būtinai turi susimokėti. Liudytojos G. L. ir D. D. nurodė, kad išsinešti batus iš parduotuvės buvo draudžiama, darbuotojos gali tik atsidėti batus. Šių liudytojų nurodytos aplinkybės paneigia kaltinamosios J. V. teiginius, kad parduotuvėje „Salamander“ buvo susiklosčiusi įprastinė praktika, pagal kurią parduotuvės darbuotojams buvo leidžiama išsinešti batus. Liudytojų parodymai patvirtina, kad parduotuvėje buvo leidžiama tik atsidėti batus ir už juos sumokėti vėliau, o ne juos išsinešti iš parduotuvės nesusimokėjus. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia J. V. teiginį, kad ji batus išsinešė už juos nesumokėjusi neva dėl to, jog su ja nebuvo atsiskaityta atleidžiant iš darbo. Teisme kaltinamoji patvirtino, kad apie darbdavio jai mokėtina galutinio atsiskaitymo suma ji sužinojo tik atleidžiant iš darbo, t. y. 2010 m. balandžio 14 d., o batų pasisavinimo faktas nustatytas dar 2009 m. rugpjūčio 11 d., kai parduotuvėje atlikta inventorizacija. Pažymėtina, kad J. V. iki šiol nėra sumokėjusi už šiuos batus arba jų grąžinusi parduotuvei. Tokiu būdu nustatyta, kad J. V., negavusi administracijos leidimo, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios „Salamander“ parduotuvės, esančios prekybos centre „Panorama“, neteisėtai, turėdama tikslą pasisavinti išsinešė tris poras batų (HOG 7103930, LOY 19950-1 ir (duomenys neskelbtini)), kurių bendra vertė - 979.97 Lt.

2009 m. rugpjūčio 11 d. inventorizacijos aktas, kontrolinės kasos juostos išrašai, programos Navision išrašai, 2009 m. rugpjūčio 11d. pasiaiškinimu (t. 1, b. l. 21), kuriame kaltinamoji pripažino pasisavinusi pinigų sumą, skaičiuojant tariamai grąžintų batų einamąją vertę inventorizacijos metu, t. y. 8399,69 Lt bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina ir kaltinamosios J. V. kaltę pasisavinus grynuosius pinigus iš „Salamander“ parduotuvės kasos, imituojant avalynės grąžinimus. Pažymėtina, kad J. V. savo kaltę iš esmės pripažino ir pasirašydama 2009 m. rugpjūčio 11 d. aktą (t. 1, b. l. 18), kuriame išvardinta visa jos pasisavinta avalynė ir pasisavinti gryni pinigai, imituojant avalynės grąžinimą. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamosios J. V. iškeltą versiją, kad parašyti pasiaiškinimą ji buvo priversta darbdavio, paneigia byloje surinkti įrodymai - liudytojos D. R. parodymai, kad Jolanta sėdėjo viena ir kažką rašė, J. V. paaiškinimai, kad jos konfliktą su parduotuvės vedėja ir G. L. matė būtent D. R., G. L. parodymai, kad jokia prievarta prieš kaltinamąją nebuvo naudojama, kad J. V. pasiaiškinimą rašė sandėlyje, į kurį patekimas buvo laisvas ir kitoms darbuotojoms, kad J. V. jį rašė viena, apgalvodama žodžius, išeidama parūkyti. Ištyrus bylos įrodymus nustatyta, kad tariamai grąžinta avalynė niekada nebuvo grąžinta, t. y. avalynės grąžinimai buvo fiktyvūs. Iš pateiktų inventorizacijos aktų matyti, kad nerasti būtent tie batai, kurių grąžinimas buvo imituojamas, t. y. fiktyviai gražinamų batu sąrašas sutampa su sandėlyje nustatytu batu trūkumu. Liudytoja D. D. patvirtino, kad ji kelis kartus važiavo į pagrindinį sandėlį ir patikrino, ar ten nėra trūkstamų batų, tačiau ir ten batų nebuvo rasta. Šie įrodymai paneigia kaltinamosios versiją, kad batai dingo dėl to, kad parduotuvėje buvo netvarka, nebuvo tinkamai vedama apskaita ir neatliekama inventorizacija. Nerasti ne tik tariamai sugražinti batai, tačiau neegzistavo ir grąžinimo aktai, kurie kiekviena karta turėjo būti pildomi klientui grąžinant batus. Be to, nei viena teismo apklausta liudytoja nepatvirtino apie darbo pabaigoje vykdytus batų grąžinimus, nors grąžinimo aktą visuomet turėjo pasirašyti dvi darbuotojos. Visos apklaustos liudytojos, t.y. R. M., J. S., J. G., M. K., D. R. nurodė, kad J. V. pasiūlydavo joms darbą baigti anksčiau t.y. iki darbo pabaigos likus 15-20 min. Be to, liudytoja Rūta M. M. nurodė, kad 2009-05-20 dieną ji dirbo su J. V., būtent tą dieną buvo užfiksuota batų grąžinimo operacija, kurios ji nebuvo atlikusi. Dėl šios operacijos jai skambino D. D. ir teiravosi, todėl tą dieną gerai įsiminė. Taip pat ši liudytoja įsiminė 2009-06-30, kai buvo užfiksuota fiktyvi batų grąžinimo operacija, t.y. apie šių batų grąžinimą teiravosi D. D.. Tuomet ji D. D. paaiškino, kad minėtą dieną ji buvo susikeitusi su J. V., todėl jokio grąžinimo negalėjo atlikti. Tuo tarpu J. V. atostogų metu fiktyvių batų grąžinimų apskritai nebuvo nustatyta (t. 1, b. l. 95). Teismui pateiktos suvestinės rodo, kad grąžinimai buvo vykdomi likus kelioms minutėms iki darbo laiko pabaigos arba jau net pasibaigus darbo laikui. Iš suvestinių taip pat matyti, kad avalynės priežiūros priemonių pardavimas buvo fiksuojamas kasoje praėjus vos kelioms minutėms po fiktyvaus avalynės gražinimo. Kaip teisme paaiškino liudytoja apklausta G. L., toks laikotarpis yra neprotingai trumpas įsigyti avalynės priežiūros priemonei, nes darbuotojos prieš parduodamos avalynės priežiūros priemonę paprastai pirkėją konsultuoja ir padeda jam išsirinkti prekę. Liudytojos D. R., T. S. paaiškino, kad kasos aparatas rodo paskutine operaciją, taigi, jei paskutinė operacija būtu avalynės gražinimas, kasos aparatas rodytu minusą. Būtent J. V. po fiktyvaus batų grąžinimo (gražinimas žymimas kodu Nr.09) mušdavo į kasą avalynės priežiūros priemonių pardavimą - tai patvirtina sistemoje užfiksuotas jos kodas Nr.02. Kad būtent J. V. mušdavo į kasą avalynės priežiūros priemonių pardavimą, patvirtina ir jos parodymai, kad naudojosi brolio E. A. lojalumo klubo nario kortele, mušdama avalynės priežiūros priemonių pirkimą ir sumokėdama savo banko mokėjimo kortele.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina ir kitos teismo nustatytos aplinkybės, o būtent – liudytojos J. S. parodymais nustatyta, kad jai skambino J. V. atstovas ir siūlė atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalą be teismo proceso. Tuo tarpu kaltinamoji nepateikė jokio logiško paaiškinimo, kas ir kodėl galėtų skambinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir rūpintis jos padarytos žalos atlyginimu. Taip pat liudytojų nurodytos aplinkybės kad, nors J. V. darbo užmokestis buvo nedidelis, jos turtinė padėtis akivaizdžiai pagerėjo, nes ji išleisdavo nemažai pinigų taksi paslaugoms, maistui ir pan.

Pažymėtina ir tai, kad visos teisme apklaustos liudytojos patvirtino, kad parduotuvės viduje aiškinantis pinigų ir batų dingimo aplinkybes buvo nustatyta, kad tai galėjo padaryti būtent J. V.. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad liudytojos būtų suinteresuotos apkalbėti kaltinamąją. Jos patvirtino, kad jokių konfliktų su J. V. neturėjo, pastaroji dirbo gerai, o nesutarimai iškilo tik tuomet, kai buvo nustatytas turto pasisavinimo faktas. Dėl to teismas neturi jokio pagrindo vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyti neatitikimai dėl 2009 m. sausio 10 d. imituojant batų grąžinimą pasisavintos pinigų sumos. Iš kasos kontrolinės juostos matyti, kad pasisavintų batų vertė yra 299,99 Lt, tuo tarpu inventorizacijos akte ir kaltinime nurodyta mažesnė batų vertė – 239,99 Lt. Teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovė paaiškino, kad taip atsitiko dėl techninės klaidos surašant inventorizacijos aktą. Teismas visas iškilusias abejones vertindamas kaltinamosios naudai, be to, negalėdamas savo iniciatyva keisti kaltinimo faktinių aplinkybių, pripažįsta įrodyta, kad minėtą dieną kaltinamoj, imituodama batų grąžinimą pasisavino 239,99 Lt. Taip pat „Navision“ programos išraše nurodyta, kad 2009 m. kovo 3 d. atliekant batų grąžinimą nurodyta batų vertė – 118,98 Lt, tuo tarpu iš inventorizacijos akto ir kitų bylos duomenų matyti, kad batų vertė buvo 119,99 Lt, tokia suma nurodyta ir kaltinime, todėl teismas vertina, kad kaltinamoji, imituodama batų grąžinimą, pasisavino būtent tokią pinigų sumą.

Tai, kad kaltinamoji kiekvieną kartą veikdavo pagal tą pačią schemą, patvirtina jos iš anksto apgalvotą nusikalstamą sumanymą pasisavinti svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kas leidžia daryti išvadą, jog J. V. atliko ne atskiras nusikalstamas veikas, o vieną tęstinę nusikalstamą veiką, susidedančią iš kelių atskirų epizodų. Kaltinamosios J. V. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios J. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Teismas nustatė, kad kaltinamoji iš viso pasisavino 10788, 66 Lt vertės turtą. Atsižvelgiant į tai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas tokiai sumai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamosios.

Byloje pateikti duomenys, kad civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 1815 Lt atstovavimo išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti. Šios civilinio ieškovo turėtos išlaidos priteistinos iš kaltinamosios.

Skirdamas bausmę kaltinamajai J. V. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, šis nusikaltimas baigtas, į padarytos žalos dydį, į tai, kad turtinė žala nėra atlyginta, į tai, jog nenustatyta J. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į jos asmenybę: vidurinio išsilavinimo, dirba, ištekėjusi, turi vieną nepilnametį vaiką, administracine tvarka nebausta (t. 1, b.l. 155), neteista (t. 1, b.l. 156-157). Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskiriant kaltinamajai J. V. baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyto baudos dydžio vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)298, 301-305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

J.V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 15 MGL (1950 Lt) baudą.

Priteisti iš J. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 10788,66 Lt turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš J. V. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1815 Lt išlaidų advokatų, kurie dalyvavo byloje kaip civilinio ieškovo atstovai, paslaugoms apmokėti.

Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja R. P.Nuorašas tikras:Teisėja R. P.