Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-09-09 · Byla Nr. ATP-532-174/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-09
Bylos Nr.
ATP-532-174/2013
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00151-2013-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Pažeidėjas
E. T.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-532-174/2013Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00151-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1; 45.4.2.; 45.4.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. T. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulis 2013 m. vasario 26 d. E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013 m. vasario 25 d. 15.13 val. Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu, vairavo automobilį „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,06 promilės). Vairuodamas automobilį sustojo ir stovėjo gatvės važiuojamojoje dalyje, taip trukdydamas kitų transporto priemonių eismui. Šiais savo veiksmais E. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 28 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 4 d. ir 126 str. 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutarimu E. T. pripažino kaltu padarius ATPK 124¹ str. 4 d. ir 126 str. 4 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė pagal ATPK 124¹ str. 4 d. 200 Lt baudą, pagal ATPK 126 str. 4 d. – 2 500 Lt baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 2 500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu E. T. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Teigia, kad jis nesutinka su jo kaltės įrodymu, veikos kvalifikavimu. Teismas nevisapusiškai ištyrė bylą ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeisdamas bylų nagrinėjimo teisme betarpiškumo principą, visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo principą, netinkamai pritaikė ir išaiškino teisės normas.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad būtent jis, E. T., vairavo automobilį „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėdamas kelyje trukdė eismui kitoms transporto priemonėms, rėmėsi šiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, pirmine medžiaga bei teisme apklaustų liudytojų J. L., T. L., D. V. ir L. G. parodymais, kurie, teismo nuomone, tarpusavyje neprieštarauja ir neginčijamai patvirtina nustatytą aplinkybę, kad būtent jis, E. T., vairavo automobilį „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nesutikdamas su tokia teismo išvada apeliantas E. T. teigia, kad byloje nėra nė vieno įrodymo apie tai, kad jis vairavo automobilį „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Visi anksčiau paminėti liudytojai teisme parodė, kad tarp jo, E. T., ir J. L. kilo konfliktas, dėl kurio ir buvo iškviesta policija. Policijos pareigūnai nematė jokių aplinkybių, tik atvyko įforminti buvusių aplinkybių.

Liudytojas J. L. teisme parodė, kad vairuodamas autobusą privažiavo prie sustojusio automobilio, prie kurio vairo sėdėjo jis – E. T.. Nurodė, kad jo, E. T., automobilyje buvo gal trys žmonės, tačiau jį nuvedė į šalį ir automobilį į aikštelę nustūmė iš kitur atėję vaikinai.

Pagrindinis įvykio liudytojas patvirtino, kad jis, E. T., privažiavo prie jau sustojusio jo, E. T., automobilio „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei paneigė aplinkybę, kad jis vairavo šį automobilį, kuris tuo metu net nebuvo užvestas. E. T. teigimu, šis liudytojas patvirtino jo išdėstytas aplinkybes, kad ne jis iškvietė pagalbą automobilio nustūmimui, o V. T., kuris parsivedė du asmenis, kad padėtų nustumti automobilį į aikštelę.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šalies argumentai

Apelianto E. T. teigimu, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis vairavo automobilį „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl šių aplinkybių abejonių nėra. Skundžiamame nutarime teismas nurodė, kad iš surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, jog apie automobilį Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusį asmenį iš įvairių šaltinių yra gauta skirtinga informacija, todėl, teismui priimant sprendimą, būtina nustatyti, kurie iš gautų duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių, tačiau toliau teismas konstatuoja, kad prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, nenustatyta, surinkti įrodymai patvirtina pažeidėjo padarytą teisės pažeidimą. Šios aplinkybės, apelianto įsitikinimu, patvirtina tą aplinkybę, kad teismas pats sau prieštarauja, netinkamai vertina surinktus įrodymus, išreiškia išankstinę ir subjektyvią savo nuomonę, nors turėtų būti tik vertinimas.

Dėl liudytojų parodymų apeliantas E. T. pažymi, kad teismo sprendimas iškelti V. T. administracinę bylą už nurodytas teisme aplinkybes, kad įvykio metu, t. y. 2013 m. vasario 25 d., 15.13 val., Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) namu, būtent jis vairavo automobilį „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), juo trukdė eismą stovėdamas kelyje, apelianto E. T. teigimu, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes šios aplinkybės nė vienas įrodymas ar liudytojų parodymai nepaneigia, priešingai – liudytojai D. K. ir L. R. parodė, kad automobilį nuo gatvės nustumti prašė V. T.. Liudytojas L. G. teisme parodė, kad matė, kaip D. K. ir L. R. bei V. T. buvo įvykio vietoje, todėl šie įrodymai, E. T. nuomone, tik patvirtina jo nurodytas aplinkybes ir netikėti jais nėra pagrindo, todėl teismo nutarimas yra visiškai nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris prašo E. T. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Plungės rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutarimu E. T. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 4 d. ir 126 str. 4 d. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Plungės rajono apylinkės teismo išvada, jog E. T. kaltė dėl ATPK 124¹ str. 4 d. ir 126 str. 4 d. numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Apeliantas neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo ir tvirtina, jog įvykio metu automobilio „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo, nes buvo girtas, šį automobilį vairavo V. T.. Tačiau tokią apelianto versiją apylinkės teismas motyvuotai paneigė byloje surinktų bei teismo skundžiamame nutarime išsamiai aptartų įrodymų visuma.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima darytina išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog E. T. savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 4 d. ir 126 str. 4 d.

E. T. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus ir eismo įvykio faktas byloje įrodytas 2013 m. vasario 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 78P-2362874-13 (b. l. 3), iš dalies paties E. T. 2013-02-26 pasiaiškinimu (b. l. 4), policijos pareigūno T. L. tarnybiniu pranešimu (b. l. 5) ir šio pareigūno parodymais teisme (b. l. 41), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 8), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 9), asmens neblaivumo testo parodymais (b. l. 6), liudytojo J. L. 2013-02-25 apklausos protokolu (b. l. 11–13) bei jo parodymais teisme (b. l. 57–58), taip pat iš dalies liudytojų D. V. (b. l. 41–42) bei L. G. (b. l. 58) parodymais.

E. T. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo, tačiau nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jis administracinių teisės pažeidimų nepadarė. Apylinkės teismas argumentuotai paneigė E. T. teisme iškeltą versiją, jog jis automobilio nevairavo, remdamasis paties E. T. pirminiu paaiškinimu administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame jis, nors ir nurodė, kad dėl įvykio nieko neatsimena, tačiau kartu nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi (b. l. 4), taip pat tarpusavyje sutampančiais liudytojų J. L., T. L., D. V. ir L. G. teisme duotais parodymais, kurie patvirtina teismo nustatytą aplinkybę, jog būtent E. T. įvykio metu vairavo automobilį „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei sustojęs kelyje trukdė eismui kitoms transporto priemonėms.

Remiantis policijos pareigūno T. L. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis ir pastarojo parodymais teisme, taip pat liudytojo J. L. 2013-02-25 apklausos protokolu bei jo parodymais teisme, galima pagrįstai teigti, jog jie aiškiai suprato, kad automobilį vairavo E. T.. Nors apelianto skunde teisingai nurodoma, kad policijos pareigūnas T. L. tiesiogiai nematė įvykio aplinkybių, tik pagal iškvietimą atvyko įforminti įvykio, tačiau, kaip minėta, pastarojo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad aiškinantis įvykio aplinkybes jis sužinojo, kad automobilį „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vairavo E. T.. Apklausiamas teisme kaip liudytojas T. L. parodė, jog J. L. nurodė, kad automobilį vairavo E. T., be to, teigė, kad tuo metu V. T. (E. T. brolio) nebuvo, tai paneigia apelianto teiginius apie tai, jog automobilį vairavo jo brolis V. T.. Liudytojų T. L. ir J. L. parodymus patvirtina liudytojų L. G. ir D. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai. Liudytojas L. G. parodė, kad jis, atvykęs į įvykio vietą, matė, jog automobilis stovėjo, o prie automobilio vairo sėdėjo E. T., keleivio sėdynėje šalia – M., abu buvo neblaivūs, automobilio salone matėsi nugertas butelis degtinės. Pažymėjo, kad tuo metu V. T. įvykio vietoje nebuvo. Be to, nurodė, kad E. T. norėjo važiuoti, todėl jis paėmė automobilio raktelius. Matė apibraižytą autobuso vairuotojo veidą. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Liudytojas D. V. parodė, kad E. T. aiškino, jog automobilio nevairavo ir kad šio fakto nepavyks įrodyti, o V. T. (E. T. brolis) liepė broliui nieko nesiaiškinti dėl vairavimo. Netikėti minėtų liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kad šie asmenys anksčiau pažinojo E. T. ir būtų suinteresuoti jį apkalbėti ar neteisingai apkaltinti.

Tuo tarp pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė administracinėn atsakomybėn traukiamo E. T. bei kaip liudytojo teisme apklausto pastarojo brolio V. T. teisme duotais parodymais ir jų paaiškinimus teisme, kad automobilį vairavo ne E. T., o V. T., vertino atitinkamai kaip pažeidėjo E. T. pasirinktą gynybos versiją bei liudytojo V. T. suinteresuotumą padėti broliui išvengti administracinės atsakomybės, nes, kaip minėta, pats E. T. iš karto po įvykio administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi, be to, jo vairavimo neblaiviam faktą bei sustojimą kelyje, taip trukdant eismui kitoms transporto priemonėms, įrodo anksčiau minėtų liudytojų parodymai, kuriais paneigta E. T. versija, kad automobilį vairavo jo brolis V. T., nes anksčiau minėtų kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų parodymai patvirtina, kad tuo metu, kai jie atvyko į įvykio vietą, V. T. nebuvo.

Apeliantas nepagrįstai teigia, jog liudytojų L. G., D. K. ir L. R. parodymai patvirtina jo bei liudytojo V. T. parodymus, kad automobilį vairavo ne jis, E. T., o jo brolis V. T.. Liudytojai D. K. ir L. R. tik nurodė, kad automobilį nuo gatvės prašė nustumti V. T., o liudytojas L. G. parodė matęs D. K., L. R. bei V. T. įvykio vietoje, tačiau nė vienas iš minėtų asmenų nepatvirtino, kad automobilį vairavo V. T.. Be to, kaip minėta, liudytojas L. G. teisme patvirtino, kad prie automobilio vairo sėdėjo būtent E. T., o tuo metu V. T. įvykio vietoje nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. T. apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog jis administracinių teisės pažeidimų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, E. T. apeliacinio skundo argumentai visiškai paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikytini tik jo gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. E. T. pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 4 d. ir 126 str. 4 d.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), konstatuotina, kad prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, nėra, todėl skundžiamo nutarimo naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarimą nepakeistą ir E. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Miliuvienė