- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-17
- Bylos Nr.
- 2S-1891-370/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01298-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Eugenija Morkūnienė
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- O. D.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-1891-370/2010
2010 m. lapkričio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-10-11 nutarties civilinėje byloje Nr. N2-1978-867/2010 pagal ieškovo I. S. (I. S.) ieškinį atsakovei O. D. (O. D.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė nustatyti jo ir atsakovės nepilnamečio sūnaus V. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo ir priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išspręstas ginčas, nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su juo. Nurodė, kad nuo pat gimimo sūnus gyveno su juo jo motinai nuosavybės teise priklausančiame name, kuriame vaikui yra sudarytos geros gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Vaikui gimus jis yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metukai, o tai tik patvirtina, kad jis nuo pat vaiko gimimo daugiau rūpinasi vaiku ir jį augina. Nurodė, kad atsakovė negali tinkamai pasirūpinti jų sūnumi, nes ji yra moksleivė, mokosi „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje, todėl ji realiai ir negali prižiūrėti ir auginti vaiko. Atsakovei išsikrausčius gyventi kitur ji pradėjo reikšti pretenzijas, kad nori, jog sūnus gyventų su ja, buvo vaiką išsivežusi pas savo motiną ir palikusi jį tik jos priežiūrai, be to, atsakovė grasina, kad nebeleis matytis su sūnumi. Mano, kad pas jį vaikui yra sudarytos tinkamesnės gyvenimo sąlygos nei pas atsakovę, be to, vaikas nuo pat gimimo gyveno pas jį ir yra prie jo pripratęs. Mano, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes atsakovė gali įvykdyti savo grasinimus vaiką išvežti pas savo giminaičius ir tai sąlygotų dvasinį vaiko atitolimą nuo jo, nes vaikas yra tik metukų laiko ir jam geriau gyventi su žmonėmis, prie kurių jis yra pripratęs.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių nesutiko. Nurodė, kad ji nuo 2010-09-10 nebegyvena kartu su ieškovu ir šiuo metu su sūnumi ji gyvena pas savo motiną. Ji nuo pat vaiko gimimo augina ir prižiūri sūnų ir mano, kad vaikui geriau gyventi pas ją. Atsakovė mokosi „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje dvyliktoje klasėje, tačiau ji mokosi savarankiškai, laisvu grafiku, be to, ir praeitais metais ji lankė mokyklą. Mano, kad šiuo metu skiriasi tik materialinė pusė, nes kai ji gyveno pas ieškovą, ieškovas išlaikė ir ją, ir vaiką, o šiuo metu, kai ji mėnesį laiko gyvena atskirai su vaiku, ieškovas vaikui nebeteikia išlaikymo. Nurodė, kad ji nedraudžia ieškovui bendrauti su vaiku ir ne kartą vaiką buvo davusi išsivežti ieškovo motinai. Šiuo metu vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pateikė prašymą iš ieškovo priteisti vaikui laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį, nes ieškovas neteikia išlaikymo vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-10-11 nutartimi ieškovo prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino, atsakovės prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies, t. y. iš ieškovo priteisė išlaikymą po 400 Lt nuo 2010-10-11 iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas nurodė, kad vaikui, kuriam yra vos metai amžiaus, yra labai svarbi saugi ir pastovi aplinka, kurioje vaikas jaustųsi saugiai, todėl bet kokie staigūs pokyčiai gali turėti neigiamą įtaką jo psichologinei ir dvasinei būsenai. Atsižvelgęs į vaiko amžių, į tai, kad atsakovė nuo pat gimimo rūpinosi sūnumi ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė netinkamai vykdo savo kaip motinos pareigas, į tai, kad tiek pas ieškovą, tiek pas atsakovę vaikui yra sudarytos praktiškai vienodos gyvenimo sąlygos, į byloje esančias institucijų, teikiančių byloje išvadas, teismas padarė išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo keisti šalių mažamečio vaiko gyvenamosios vietos, todėl ieškovo prašymo netenkino. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu nėra nustatyta tiksli ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis, tai yra tikslūs duomenys apie jų gaunamas pajamas bei kitą turtą, į tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas bei turi būti teikiamas nuolat, o pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi abu tėvai, į atsakovės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad ieškovas jai išėjus gyventi su vaiku atskirai nebeteikia vaikui išlaikymo, į tai, kad šių aplinkybių ieškovas nepaneigė, darytina išvada, kad yra pagrindas, iki bus priimtas teismo sprendimas iš ieškovo priteisti laikiną išlaikymą.
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-10-11 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, o atsakovės prašymą atmesti. Nurodo, kad teismas konstatavęs, jog vaikui yra labai svarbi saugi, pastovi aplinka ir bet kokie staigūs pokyčiai gali turėti neigiamą įtaką jo psichologinei ir dvasinei būsenai, pats šių nuostatų nepaiso. Vaikas nuo pat gimimo gyvena pas ieškovą, pati atsakovė posėdžio metu pripažino, jog šalims pradėjus gyventi skyrium, ji nuolat vaiką pasiimdavo, o vėliau vėl grąžindavo ieškovui. Atsakovė tik savaitę prieš posėdį, t. y. gavusi teismo pranešimą apie bylos iškėlimą, pasiėmusi vaiką jo atgal negrąžino. Todėl teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad vaiko gyvenamoji vieta yra su atsakove, tokia išvada prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas negalėtų tinkamai atlikti vaiko priežiūros pareigų. Teismas apskritai nepasisakė dėl aplinkybės, kad būtent ieškovas yra išleistas vaiko priežiūros atostogų ir gauna už tai išmokas. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, ieškovas privalės nutraukti vaiko priežiūros atostogas, kas reikš, jog ieškovui nebebus mokamos atostogų išmokos. Sugrįžti į savo darbo vietą ieškovui nebėra galimybės, nes įmonė veiklos nebevykdo, darbo užmokestis nėra mokamas, ieškovą pakeitęs direktorius yra atleistas. Dėl to ne tik ieškovas praras pajamas, bet jis nebeturės jokios galimybės skirti lėšų vaikui. Tokia situacija neatitiks ir vaiko interesų, nes ieškovė visiškai negauna jokių pajamų. Atmetus ieškovo prašymą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, šis klausimas liko neišspręstas, nes ieškovė apskritai nėra pareiškusi analogiškų reikalavimų. Šioje situacijoje išnagrinėjus bylą iš esmės, teismas privalės tenkinti ieškovo ieškinį. Dabar neleidžiant vaikui gyventi su ieškovu, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės. Teismas šeimos bylose turi būti aktyvus, tačiau ši teisė nėra besąlygiška. Ją sąlygoja ieškiniu ar priešieškiniu pareikšti reikalavimai. Byloje nagrinėjamu atveju atsakovė apskritai nėra pareiškusi jokių reikalavimų, todėl teismas neturėjo teisės netgi spręsti atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo.
Atsiliepime atsakovė prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Yra įsitikinusi, kad ieškovui vaikas yra reikalingas tik tam, kad galėtų juo prisidengti baudžiamojoje byloje, kurioje jam pareikštas įtarimas. CPK 143 str. 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį. Šia teise atsakovė ketina pasinaudoti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atskirajame skunde išdėstytais ieškovo argumentais.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada apie būtinumą mažamečiam vaikui sudaryti saugią ir pastovią aplinką ir vengti bet kokių staigių jos pokyčių.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas 2010-09-16 iškėlė teisme ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo motyvuodamas tuo, kad iki šalių išsiskyrimo (atsakovė teigia, kad nebegyvena nuo 2010-09-10), šalių ir vaiko gyvenamoji vieta buvo pas ieškovą, kur ir dabar yra geresnės sąlygos vaikui augti, normaliai vystytis, prižiūrėti, be to, būtent ieškovas buvo paėmęs tėvystės atostogas vaikui auginti ir vaiku rūpinosi, atsakovė negalėjo tinkamai rūpintis, nes mokėsi gimnazijoje, dieninėse studijose. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo bei iš atsakovės priteisti laikiną išlaikymą.
Atsižvelgus į bylos kategoriją pripažintina, kad nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bet kokiu atveju būtina atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą, t. y. ar yra reali grėsmė, jog teismo sprendimo, jeigu bus patenkintas ieškinys, nebus įmanoma įvykdyti arba įvykdymas pasunkės (LR CPK 144 str. 1 d.), bei į vaiko teises bei interesus (LR CK 3.3 str. 1 d.). Šiuo atveju konstatuotina, kad atsižvelgus į abiejų šalių nurodytas aplinkybes dėl santykių su vaiku, yra pagrindas remtis išskirtinai Vaiko teisių apsaugos institucijų išvada, jog šiuo metu mažametis vaikas, gyvendamas su motina, jaučiasi saugiai, juo rūpinamasi, gyvenimo sąlygos geros. Jokių aplinkybių, jog yra grėsmė, kad nebus vykdomas teismo sprendimas, jeigu bus patenkintas ieškovo ieškinys, nenustatyta, todėl taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą iki ginčo išsprendimo pagrindo nėra (LR CPK 185 str.). Todėl teismo išvada netenkinti ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįsta ir priimti priešingo sprendimo nėra pagrindo.
Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad atsakovė iki šiol priešieškinio nėra pareiškusi. Kolegijos nuomone, jos formaliai pareikštas prašymas teismo posėdyje iš ieškovo priteisti laikiną išlaikymą vaikui neturėjo būti svarstomas, nes nebuvo pareikštas įstatymų nustatyta tvarka.
Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nutarties dalis, kuria išspręstas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, naikintina ir atsakovės prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo paliktinas nenagrinėtas, nes tokį reikalavimą atsakovė turi teisę pareikšti įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 str., 296 str. 1 d. 11 p., 337 str. 4 p., 329 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio ieškovui ginti savo teises dėl bendravimo su vaiku ir esant ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos kreiptis ne tik dėl šio ginčo sprendimo, bet ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarties dalį, kuria išspręstas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovui ir atsakovės O. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovui I. S. palikti nenagrinėtą.
Kitą nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovo I. S. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei O. D., palikti nepakeistą.