- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-26
- Bylos Nr.
- e2S-1169-661/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01312-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- F. P.
- Ieškovas
- P. L.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės F. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. L. ieškinį atsakovei F. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo P. L. ieškinį atsakovei F. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. liepos 8 d. nutartimi nutarė ieškovo P. L. ir atsakovės F. P. prašymus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo pakeitimo tenkinti iš dalies ir nustatyti, kad F. P. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. L. tokiu grafiku: 2025 m. liepos mėnesį du kartus į savaitę pirmadieniais ir trečiadieniais pasiima vaiką 14 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.30 val.; nuo 2025 m. rugpjūčio mėnesio atsakovė pasiima vaiką du kartus į savaitę darbo dienomis, iš anksto, t. y. bent vieną dieną prieš pasiėmimą informavusi vaiko tėvą trumpąja žinute (SMS) apie planuojamą vaiko paėmimą iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų. Vaikas grąžinamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią paėmimo dieną 19.30 val.; F. P., bendrauja su nepilnamečiu vaiku, kas antrą šeštadienį ir kas ketvirtą sekmadienį pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžindama vaiką tą pačią paėmimo dieną 18.30 val., į vaiko gyvenamąją vietą; pasiimdama vaiką bendravimui, F. P. įsipareigoja užtikrinti vaiko higieną, režimą, reguliarų vaikui reikalingų vaistų /papildų/tepalų vartojimą; bendraujant su vaiku turi būti atsižvelgiama į vaiko galimą nuovargį, sveikatą, emocinę būseną ir dėl to paties vaiko aiškiai išreikštą nenorą dėl bendravimo. Tokiais išimtiniais atvejais turi būti susilaikoma nuo bendravimo su vaiku prieš jo valią; nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. atsakovė bendrauja su vaiku kas antrą šeštadienį pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir jį grąžina tėvui tą pačią paėmimo dieną 18.30 val. Tik vaikui išreiškus norą pasilikti per naktį iš šeštadienio į sekmadienį pas motiną, vaikas grąžinamas kitą dieną, t. y. sekmadienį 18.30 val. pas tėvą į vaiko gyvenamąją vietą; kitų prašymų dalių netenkinti.
3. Atsakovė F. P. pateikė teismui prašymą papildyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatant, kad laikotarpiais, t. y. nuo 2025 m. gruodžio 24 d. iki 2025 m. gruodžio 29 d.; nuo 2026 m. vasario 16 d. iki 2026 m. vasario 19 d.; nuo 2026 m. balandžio 2 d. iki 2026 m. balandžio 5 d. ir dienomis, t. y. 2026 m. sausio 16 d. bei 2026 m. gegužės 3 d. vaikas laiką leidžia su motina F. P.. Atsakovė taip pat prašo ateityje taikyti rotacijos principą – Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas ir kitas svarbias šventes dalinti kas antrais metais, ateityje kasmet vaikui praleisti motinos dieną su motina, o tėvo dieną – su tėvu.
Šalies argumentai
4. Prašyme nurodė, kad 2025 m. liepos 8 d. nutartimi teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – minimalią bendravimo su vaiku tvarką iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Laikinoji tvarka buvo nustatyta, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė buvo lygtinai paleista iš Panevėžio kalėjimo. Šiuo metu atsakovė aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime ir reguliariai bendrauja su vaiku du kartus per savaitę ir kas antrą savaitgalį, tačiau laikinoji tvarka neapima švenčių ir mokyklos atostogų, dėl kurių šalims nepavyksta susitarti, o tai kelia vaikui stresą ir neapibrėžtumą.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) 2025 m. gruodžio 29 d. teismui pateikė nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepilnamečio A. L. interesais, kurioje teigė, kad atsakovės prašymas pakeisti laikinąją bendravimo tvarką neturėtų būti tenkinamas, nes atsakovė nepateikė naujų svarbių aplinkybių, dėl kurių nustatyta laikinoji bendravimo tvarka vėl turėtų būti keičiama, išskyrus faktą, kad praėjusių švenčių ji kartu su vaiku nepraleido, šiuo faktu motyvuodama ateinančių švenčių praleidimo su vaiku poreikį. Tai, kad pasak atsakovės, jai su ieškovu nepavyksta suderinti kaip bendrauti su vaiku per šventines dienas, savaime neįrodo, kad dėl to kaip nors nukenčia vaiko interesai. Tai, kad praėjusias šventes vaikas bendravo su tėvu savaime nenusako, kad dėl to atsakovei sutriko ryšys su vaiku ar kad tai kliūtis šį ryšį puoselėti ir / ar atstatyti, jeigu reikalinga. Jokių įrodymų nėra apie tariamą žalą vaikui dėl vykdomos esamos teismo patvirtintos laikinosios bendravimo tvarkos, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Skyrius neturi duomenų leidžiančių teigti, kad ieškovas netinkamai vykdo savo pareigas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, tuo tarpu atsakovės elgesį Skyriaus specialistai vertina kaip neatitinkantį geriausių vaiko interesų.
Atsiliepimas
6. Ieškovas P. L. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių bendravimo su vaiku tvarkos išplėtimo per šventes, mokyklos atostogas ir vaiko gimtadienį netenkinti. Taip pat prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iš dalies pakeisti, t. y., kad: F. P. bendrauja su nepilnamečiu vaiku 1 kartą į savaitę darbo dienomis, pasiimdama vaiką iš vaiko ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos 16.00 val., ir grąžina vaiką tą pačią dieną 18.30 val., į vaiko gyvenamąją vietą; F. P. bendrauja su nepilnamečiu vaiku, kas antrą šeštadienį, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 12.00 val. ir grąžindama vaiką tą pačią dieną 16.00 val., į vaiko gyvenamąją vietą; pasiimdama vaiką bendravimui, F. P. įsipareigoja bendrauti su vaiku, nedalyvaujant A. P.; apie ketinimą bendrauti su vaiku F. P. įsipareigoja pranešti sms prieš 2 dienas; įpareigoti atsakovę bendraujant su sūnumi, atsižvelgti į sūnaus galimą nuovargį, sveikatą, emocinę būseną ir dėl to paties vaiko aiškiai išreikštą nenorą dėl bendravimo bei tokiais išimtiniais atvejais susilaikyti nuo bendravimo su vaiku prieš jo valią; įpareigoti atsakovę bendraujant su sūnumi jo nefilmuoti; įpareigoti atsakovę, be ieškovo sutikimo, nekeisti duomenų e-sveikatos sistemoje.
7. Atsiliepime ieškovas nurodė, kad atsakovė nėra linkusi tartis, nuolat nepagrįstai kaltina ieškovą, kelia ginčus, vaiko akivaizdoje išreiškia nepasitenkinimą, pravardžiuoja ieškovą. Vaikas grįžęs po susitikimų su atsakove nuolat jaučiasi pavargęs. Be to, vaikui nepatinka bendrauti su motinos sutuoktiniu, kurio jis bijo, vaikas vis yra motinos filmuojamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. nutartimi atmestas atsakovės F. P. prašymas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (papildymo); paliktos galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
9. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad naujų aplinkybių, kurios galėtų pažeisti vaiko teises nenustatyta. Duomenų apie teigiamus pokyčius motinos bendravime su vaiku ir kitų aplinkybių galinčių pakeisti teismo nuomonę dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar papildymo taip pat šiuo metu byloje nėra. Atsižvelgiant į specialistų teikiamas įžvalgas bei kitus turimus byloje duomenis, siekiant vaikui emociškai ramių gyvenimo sąlygų, taikomos laikinosios priemonės šiuo metu neturėtų būti keičiamos ar papildomos. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šiuo metu pakankamai efektyvios.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti, nustatyti, kad vaiko bendravimas su tėvu vyktų tik prižiūrint specialistams arba specializuotoje aplinkoje, kol bus užtikrintas vaiko saugumas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad jau po skundžiamos nutarties priėmimo – 2026 m. sausio 17 d. ieškovas smurtavo prieš atsakovę ir jų vaiką, nustumdamas juos nuo laiptų ir taip sutrikdydamas vaiko sveikatą. Dėl šio įvykio atsakovė kreipėsi į medikus, į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, šalių vaikas buvo apklaustas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų. Apklausų metu šalių vaikas nurodė, kad nenori grįžti pas tėvą, o nori gyventi su motina. Be to, ieškovas daro nuolatinį psichologinį spaudimą vaikui. Taigi skundžiama nutartis turi būti panaikinta arba pakeista ir nustatyta, kad vaiko bendravimas su tėvu vyktų tik prižiūrint specialistams arba specializuotoje aplinkoje, kol bus užtikrintas vaiko saugumas.
Atsiliepimas
12. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad:
12.1. 2026 m. sausio 17 d. apie 18.00 val. atsakovė atvykusi į ieškovo gyvenamąją vietą, tikslu perduoti vaiką ieškovui, laiptinėje inscenizavo kritimą, iškvietė policijos pareigūnus bei greitąją medicinos pagalbą bei apkaltino ieškovą, jog neva jis panaudojo smurtą jos ir vaiko atžvilgiu. Po įvykio ieškovas su vaiku kreipėsi į Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro psichologus, kurie konsultuoja vaiką, bei į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių.
12.2. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro 2026 m. sausio 21 d. rašte nurodyta, kad „konsultacijos metu berniukas pasakoja ir apie 2026 m. sausio 17 d. įvykį, kuomet su mama nukrito nuo laiptų. Teigia, kad pats nesuprato, kodėl su mama krito, mano, kad galėjo ir mama pastumti. Krisdamas užsigavo koją, kurią tuo metu skaudėjo, bet vėliau pagijo. Teigė, kad jų kritimą matė ir tėtis su R., kurie stovėjo kiek toliau. Pasakoja, kad po šios dienos jaučiasi blogai, nebenori su mama susitikti, bendrauti, teigia, kad mamos prisibijo, kad labiau myli R. (tėčio draugę) negu F. (mamą). A. taip pat išreiškia nuomonę, kad ne visada jam patinka likti pas mamą su nakvynėmis“.
12.3. Į bylą anksčiau pateiktose specialistų išvadose nurodyta, kad kol kas šalių sūnus turėtų gyventi su tėvu, jam rekomenduotina bendrauti su mama, siekiant ryšio palaikymo, tačiau kol kas vengiant viešnagių su nakvynėmis. Orientuotis į trumpas viešnages be nakvynės, tačiau stebint, kaip jis jaučiasi ir prisitaiko.
12.4. Su Atsakovės atskiruoju skundu ieškovas nesutinka, nes atsakovė savo elgesiu galimai vaikui kenkia, kelia vaikui stresą, vaikas yra pavargęs nuo nuolatinių konfliktų, bei įtampos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
14. Tiek ieškovas, tiek atsakovė apeliacinės instancijos teismui teikia naujus įrodymus. Šiuo atveju ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad nagrinėjant bylas, kylančias iš šeimos teisinių santykių pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus, todėl teismas turi būti aktyvus, vertinti net tik į įrodymus, pateiktus pirmosios instancijos teismui prieš skundžiamos nutarties priėmimą, bet į visą ginčo metu prieinamą medžiagą, įskaitant informaciją iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 str. 3 d.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti ne tik į situaciją buvusią skundžiamos nutarties priėmimo metu, bet ir į situaciją esančią atskirojo skundo nagrinėjimo metu. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas priima ir vadovaujasi į bylą pateiktais naujais įrodymais (CPK 314 str.).
15. Pažymėtina, kad tarp šalių kilęs ginčas pirmosios instancijos teisme dar nėra išspręstas – sprendimo priėmimas/paskelbimas numatytas 2026 m. kovo 26 d. 16:50 val. Po skundžiamos nutarties priėmimo tiek šalys, tiek išvadas teikiančios valstybės institucijos į bylą pateikė naujus įrodymus. Atsižvelgęs į čia aptartą šiuo metu esančią situaciją ir siekdamas kiek įmanoma labiau apginti mažamečio vaiko interesus, apeliacinės instancijos teismas vertins ir įrodymus pateiktus pirmosios instancijos teismui iki šios dienos – 2026 m. kovo 26 d., t. y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo.
Dėl skundžiamos nutarties
16. Atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad jau po skundžiamos 2026 m. sausio 12 d. nutarties priėmimo – 2026 m. sausio 17 d. ieškovas smurtavo prieš atsakovę ir jų vaiką, nustumdamas juos nuo laiptų ir taip sutrikdydamas vaiko sveikatą, todėl vaikui nesaugu gyventi su ieškovu.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).
18. Taigi, pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms. Kitaip tariant, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama laikinai sureguliuoti situaciją, tam, kad, kol dar nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės, būtų apsaugoti vaiko interesai ir užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).
20. Taigi, iš čia pacituotų teisės normų ir teismų praktikos matyti, kad pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką derinti būtent prie vaiko, o ne prie tėvo interesų.
21. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių numatyta, kad teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, o šios dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti ir kitas jo manymu reikalingas priemones.
22. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Nuolatinė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarka bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, liudytojai, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados.
23. CPK 197 str. 2 d. yra nurodyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią.
24. Teismas jau pažymėjo, kad jis vadovaujasi visa jam prieinama medžiaga, įskaitant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus į bylą jau po skundžiamos nutarties pateiktais duomenimis, kurie laikytini oficialiais įrodymais.
25. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. vasario 11 d. (t. y. priimtame jau po atsakovės nurodomo 2026 m. sausio 17 d. incidento) Vaiko situacijos vertinimo sprendimo 10.2 punkte yra nuspręsta netaikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonės. Šio sprendimo 11 punkte nurodoma, kokia reikalinga pagalba vaikui ir jo tėvams: vaikui – tęsti psichologo konsultacijas, kitų specialistų pagalba. Užtikrinti saugią, harmoningą, stabilią emocinę aplinką, kuri nekeltų vaikui streso ir sumaišties. Užtikrinti vaiko sveikatą, konsultacijos su šeimos gydytoju, sveikos gyvensenos ugdymas, mitybos koregavimas, fizinio aktyvumo skatinimas. Ekranų ribojimas; vaiko tėvui tęsti kompleksines paslaugas (esant poreikiui kreiptis į su šeima dirbančius specialistus pagalbos); motinai kompleksinės paslaugos, bendratėvystės mokymai, psichologo konsultacijos, konsultacija pas psichiatrą. Atsižvelgiant į tai, kad bendravimas su vaiku turėtų vykti palaipsniui, nesukeliant vaikui streso, neperduodant neigiamų emocijų, atkūrinėjant ryšį, apsvarstant alternatyvius bendravimo būdus bendradarbiaujant su vaiko tėvu. Teisinė pagalba (esant poreikiui).
26. Iš šios Skyriaus sprendimo matyti, kad vaiko tėvui ieškovui nėra nustatyti kokie nors apribojimai, o dėl motinos ir toliau (kaip ir ankstesnėse specialistų rekomendacijose) rekomenduota, kad bendravimas su vaiku turėtų vykti palaipsniui. Taigi šis Skyriaus sprendimas paneigia atsakovės teiginius, kad su šalių sūnui yra nesaugu gyventi su ieškovu ir kad geriau būtų gyventi su atsakove. Priešingai – būtent atsakovei reikia įgyvendinti tam tikras specialistų rekomendacijas, kad po to galėtų ilgesnį laiką bendrauti su vaiku.
27. Vienas iš argumentų, kuriuo apeliantė grindžia savo poziciją, yra tas, jog ji yra kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu pradėjimo, nurodydama, jog ieškovas juos abu nustūmė nuo laiptų.
28. Iš į bylą pateikto 2026 m. vasario 12 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad P. L. atžvilgiu jokių ikiteisminių tyrimų šiuo metu nėra pradėta, o buvę ikiteisminiai tyrimai yra nutraukti. Taigi ir šis oficialusis rašytinis įrodymas paneigia atsakovės teiginius, jog ieškovas smurtavo prieš ją ir vaiką, nustumdamas juos nuo laiptų ir kad šalių vaikui yra nesaugu gyventi su ieškovu.
29. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo metu nėra pagrindo keisti nei vaiko gyvenamosios vietos, nei atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos, o turi likti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.