- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-06-08
- Bylos Nr.
- 1-49-784/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Civilinis ieškovas
- D. J.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Raimundas Lideika, Leokadija Leikauskienė
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, teistas: 2001-10-16 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 2003-02-21 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalį, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis po to, kai 2008-04-06 apie 14.40 val. Vilniuje, Savanorių pr. ir Galvės g. sankryžoje, nepakluso Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau - Vilniaus VPK VP EPT) pareigūnų D. J. ir V. L., vykdžiusių tarnybos pareigas, teisėtam reikalavimui sustabdyti jo vairuojamą automobilį Nisssan Sunny, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (už šią veiką V. K. nubaustas Vilniaus VPK VP Eismo priežiūros tarnybos komisaro inspektoriaus 2008-04-10 nutarimu Nr. E850484 pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį), sustojęs bandė pasišalinti iš vietos, išlipęs iš automobilio ir apibėgęs jį iš kitos pusės, grasino pareigūnams fiziniu susidorojimu, sulaikymo metu aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams, įkasdamas į Vilniaus VPK VP EPT patrulio D. J. dešinės plaštakos 5-ąjį pirštą, taip padarydamas jam kastinę žaizdą su kraujosruvomis dešinės plaštakos 5-ame piršte ir nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo D. J. sveikatą.
Kaltinamasis V. K. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo pareiškė, kad kaltu prisipažįsta dėl to, kad nukentėjusiajam įkando į pirštą. Kaltinamasis paaiškino, jog 2008-04-06 apie 14.00 val. vairavo automobilį ir važiavo Galvės gatve link Grigiškių. Pamatė iš paskos važiuojantį policijos automobilį su švyturėliais. Kad jį pareigūnai stabdė nematė, nekreipė dėmesio, nes vairuodamas kalbėjosi. Gale sėdintys galėjo ir nematyti policijos, nes automobilio stiklai tamsinti. Neprisimena ar nusikeikė, kai Laura pasakė, kad vejasi policija. Važiavo apie 60 km/h ar 70 km/h greičiu, toje vietoje galima važiuoti 100 km/h greičiu. Suprato, kad bus nubaustas už tai, kad yra išgėręs ir vairuoja be teisių, bei už tai, kad važiuoja per daug žmonių. Teisių neturi, todėl nežinojo, kad išlipti iš automobilio negalima. Sustojęs prie kelkraščio išlipo iš automobilio. Norėjo prieiti prie keleivio, sėdinčio jo mašinoje, ir paprašyti, kad įjungtų avarinį signalą, nes užmiršo. Išlipo ir ramiai apėjo aplink mašiną, tačiau prie jo pribėgo pareigūnai, uždėjo antrankius ir pradėjo mušti, tada parklupdė ant žemės. Kai jis paprašė S. cigaretės ir pareigūnai neleido, pradėjo juos įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Tuomet jį iš karto paguldė. D. J. pradėjo jį daužyti. Buvo prispaudęs koja galvą. Mušė į veido sritį, mėlynės buvo po abejomis akimis. Tuomet jis įkando D. J. į pirštą, palaikė pirštą dantyse apie 20 sekundžių, kad nustotų daužyti. Tada priėjo kitas pareigūnas, bet jis nieko nedarė. Kai jis sakė necenzūrinius žodžius, pareigūnai taip pat keikėsi. Po smūgių, iš pykčio jis pareigūnams grasino, nes šie jam taip pat grasino, tačiau jis pareigūnams fiziniu smurtu negrasino, tikslių pasakytų žodžių nepamena. Pirmas smurtą panaudojo pareigūnas. Liudytojai galėjo visko ir nematyti. Vėliau atvažiavo daugiau pareigūnų. Jį nuvežė į areštinę, buvo iškvietę greitąją pagalbą, bet jam neleido pildyti jokių dokumentų. Kitą dieną jį apklausė ir paleido. Automobilyje Nissan Sunny šalia sėdėjo J., jo pavardės neprisimena, gale sėdėjo S. E. ir L. A. su dviem savo vaikais. Prisipažįsta, kad įkando į pirštą, nes gynėsi. Būtų nekandęs, jei jam būtų neskaudėję. Įkando, kai jam trenkė. Prisipažįsta, kad įžeidinėjo pareigūnus, nes jie irgi jį įžeidinėjo. Buvo išgėręs 1 butelį alaus ir degtinės. Pas tyrėją apklausos metu smurtas nebuvo naudojamas. Kai buvo sulaikytas žinutę siuntė draugui, rašydamas joje ne tai kas buvo iš tikrųjų, o tai, kuo jį kaltina policininkai. Žino, kad ikiteisminis tyrimas pagal jo pareiškimą nutrauktas, tačiau šio nutarimo neskundė. Atsiprašo nukentėjusiojo, kad pastarajam įkando pirštą. Civilinio ieškinio suma jam per didelė, galėtų sumokėti 1500 Lt.
Motyvuojamoji dalis
V. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiojo parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada, ekspertizės aktu, kitais rašytiniais įrodymais.
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. J. parodė, kad dirba kelių patrulių rinktinėje patruliu Vilniaus mieste. 2008-04-06 kartu su kolega V. L. patruliavo Savanorių pr. - Galvės g. sankryžoje. Kai stabdė V. K. automobilį Nissan Sunny, buvo sekmadienis ir miestas buvo tuščias. Automobilis buvo sudaužytas ir jie norėjo jį patikrinti. Jis rankoje laikytu specialiu disku mojuodamas stabdė V. K. automobilį. Jo automobilis lyg pristabdė, o po to pradėjo didinti greitį. Tuomet su kolega tarnybiniu automobiliu, įjungtais švyturėliais, pradėjo persekioti tą automobilį. Teko vytis apie 2 kilometrus. Tada automobilis sustojo, greitai atsidarė durys ir vairuotojas greitai pradėjo bėgti aplink automobilį. V. K. turbūt suprato, kad bėgti negalės, nes iš vienos pusės buvo miškas. V. K. atidarė duris iš keleivio pusės, kodėl taip padarė, jie nesuprato. V. K. pradėjo šaukti, kad jis nevairavo. Jie paėmė jį už rankos, o jis pradėjo priešintis. Jis užlaužė V. K. rankas ir uždėjo antrankius. V. K. keikėsi. Jis norėjo V. K. pasodinti į tarnybinį automobilį ir užlauždamas ranką bei pasukdamas sprandą, taip kaip juos mokė Universitete, pradėjo jį vesti. V. K. kažkaip pasilenkė, išsisuko ir dantimis griebė už jo piršto. V. L. tuo metu aiškinosi su kitais automobilio keleiviais, t. y. su dviem moterimis ir vaikinu, dar buvo du vaikai. Jis bandė V. K. įtikinti, kad paleistų pirštą, tada sudavė į „saulės“ rezginį, į žandikaulį. Su viena ranka nelabai galėjo ką ir daryti, todėl priėjo V. L. ir suspaudė V. K. žandikaulį, tada šis paleido pirštą. Jam atrodo, kad V. K. galėjo jam ir nukąsti pirštą. Kai V. K. paleido pirštą, jis jam sudavė į „saulės“ rezginį ir prispaudė prie žemės. Kai V. K. buvo paguldytas ant žemės, jo veidas nusibrozdino, nes jis labai sukiojosi. Vėliau privažiavo dar ekipažų. V. K. buvo pasodintas ant žemės, kad apsiramintų. Iš automobilio taip pat buvo išlipusi keleivė, kuri buvo su vaikais, ir paaiškino, kad kai jie stabdė V. K., pastarasis nusprendė bėgti ir nestojo. Ji paaiškino, kad labai prašė jo sustoti, nes automobilyje buvo jos vaikai ir jis tada sustojo. V. K. jam įkando, kai vedė jį su antrankiais. V. K., po to kai įkando, pradėjo grasinti. Nedarbingumas jam, D. J., buvo 12 dienų, bet pirštą ilgai skaudėjo, sunkiai gijo, ilgai negalėjo groti fortepijonu. Palaiko savo ieškinį ir moralinę žalą vertina 7 000 litų.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas Vilniaus VPK VP EPT patrulis V. L. parodė, kad kartu su kolega D. J., tikslios datos nepamena, patruliavo Savanorių pr. - Galvės g. sankryžoje. Stabdė V. K. automobilį Nissan Sunny, bet jis nesustojo. Jis su kolega tarnybiniu automobiliu pradėjo persekioti tą automobilį. Teko vytis apie 3 kilometrus. Tada automobilis sustojo ir iš jo išbėgo V. K.. Jie pribėgo prie V. K., šis bandė trauktis. Buvo panaudoti antrankiai. V. K. priešinosi, keikėsi. Paskui pastebėjo, kad V. K. įkando kolegai. Privertė V. K. atleisti žandenas ir jis atleido pirštą. Kai laisvino pirštą V. K. buvo pusiau priklaupęs, o D. J. buvo priklaupęs ant kelio. D. J. buvo suteikta medicininė pagalba. V. K. pagalbos nesuteikė, nes nebuvo sužalojimų. Jis pats daugiau bendravo su sustabdyto automobilio keleiviais. Ten buvo dvi panelės ir vaikai, kiek tiksliai buvo vaikų, nepamena. Tų vaikų motina aiškino, kad sakiusi V. K. sustoti, bet jis nestojo.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja S. E. parodė, kad policijos pareigūnų nematė, juos pastebėjo tik išgirdusi garsinę sireną. Negali tiksliai pasakyti, kurioje vietoje ji pastebėjo policijos ekipažą. V. K. kelkraštyje sustojo ir išlipo iš mašinos. Neprisimena, ar V. ką nors sakė prieš sustodamas, neprisimena jo reakcijos. Paskui ji atsisukusi atgal pro galinį stiklą pamatė, kad V. K. užlaužtomis rankomis yra paguldytas ant policijos automobilio kapoto. Kai ji išlipo iš mašinos, V. K. policininkai jau mušė, spardė. Antrankius V. K. uždėjo, kai jis buvo ant mašinos kapoto, o spardė, kai jis buvo paguldytas ant žemės kelkraštyje. Smurtas prieš V. K. prasidėjo iš karto po to, kai pareigūnai jį atrėmė į mašinos kapotą ir uždėjo antrankius, iš karto po to buvo smūgiai, keiksmažodžiai. V. K. keikėsi, pareigūnai taip pat, keiksnojosi ir ant jos. V. K. buvo mušamas su pertraukomis gal apie 10 min., gal daugiau, tiksliai nepamena. Nukentėjusysis mušė V. K. į galvą, šonus, krūtinės sritį. Kiek kartų spardė nežino, bet smūgių buvo daug. V. K. spardė nukentėjusysis. Paklausus, ar jis gali taip elgtis, šis jai atsakė, kad V. K. priešinosi. Tą pati jai atsakė ir nukentėjusiojo porininkas, kuris ją ptraukė į šalį. Ji asmeniškai jokio V. K. pasipriešinimo nematė. Ji stovėjo maždaug 5 metrų atstumu ir viską gerai matė, tačiau nematė, kuriuo metu V. K. dantimis įsikabino policininkui į ranką, tik girdėjo, kaip vienas pareigūnas sakė kitam, kad V. K. jam įkando į pirštą. Nematė, kuris pareigūnas bandė „atlaužti“ V. K. žandikaulį. Greitoji, kuri išvežė nukentėjusįjį V. K. neapžiūrėjo. Apklausiama pas tyrėją sakė, kad V. K. buvo mušamas, bet nežino, kodėl tai neužfiksuota. Ji skaitė savo parodymus ir po jais pasirašė. Tyrėja plėšydavo ir surašinėdavo parodymus iš naujo, kol pasiekė, kad parodymuose nebeliko to, jog policininkai mušė V. K.. Įvykio dieną ji buvo išgėrusi skardinę sidro. Nepastebėjo, kad V. K. tą dieną būtų išgėręs. Žino, kad V. K. vairuotojo teisių neturi.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja L. A. parodė, jog kaltinamasis V. K. yra jos vyro sūnus. 2008-04-06 ji su savo trimis mažamečiais vaikais, V. K., S. ir J., jų pavardžių nežino, važiavo automobiliu į Grigiškes. Automobilį vairavo V. K.. Bevažiuojant, nežino kurioje vietoje, ji pamatė policijos mašinos švyturėlius ir paprašė V. K. sustoti. Negali tiksliai pasakyti, ar V. K. iš karto sustojo, kai ji pamatė policijos švyturėlius, bei ar jis pats matė švyturėlius. Ji nematė, kada pareigūnai stabdė, tik išgirdo garsinį signalą, pamatė švyturėlius. Neprisimena, ar V. K. susikeikė, kai ji paprašė sustoti. Kokiu greičiu jie važiavo negali pasakyti. Jis sustojo, išlipo. Matė, kaip V. K. pro vairuotojo pusės dureles išlipo iš automobilio, o į kurią pusę jis nuėjo nematė, nes bendravo su vaikais. Vėliau matė, kaip V. K. gulėjo ant žemės ir jį spardė. Nematė, kaip jam dėjo antrankius. Matė tik tiek, kad V. K. guli ant žemės ir kad pareigūnai jį muša. Jie V. K. mušė ir rankomis ir kojomis. Kai jis norėjo atsistoti, šie jam neleido, jį stumdė. Kai V. K. buvo paguldytas ant žemės, jis paprašė pas S. cigaretės, bet pareigūnai neleido jam jos paduoti. Negirdėjo V. K. žodžių, kai jam neleido užsirūkyti, jis kažką sakė, bet ji neatsimena.V. K. bandė atsistoti, bet jam iš karto davė per kojas. Nematė, kuriuo metu V. K. įkando į pirštą vienam iš policijos pareigūnų, nes jos jau nebuvo. Buvo iškviestas ekipažas parvežti ją su vaikais namo. Pareigūnai pasakė, kad reikia rašyti paaiškinimą. Paaiškinimą ji parašė policijos automobilyje, jie diktavo, ką rašyti. Kai parašė, jie pasakė perskaityti tai, kas parašyta. Ji permetė akimis parašytą paaiškinimą, pasirašė ir norėjo eiti namo, nes vaikai buvo išsigandę. Apklausiant pas tyrėją nebediktavo, pati viską sakė. Kokius gėrimus V. K. gėrė prieš vairuodamas - nematė. Nežinojo, kad V. K. neturi vairuotojo pažymėjimo.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. G. paaiškino, kad įvykio dieną atvažiavo pas V. K. į Vilnių autobusu. Paskui V. K. vairuojamu automobiliu nuvažiavo ir paėmė L., S., vaikus ir nuvažiavo į Grigiškes. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Bevažiuojant pro galinio vaizdoveidrodėlį pamatė, kad policija švyturėlių pagalba juos stabdo. V. K. sustojo, išlipo iš automobilio, apėjo mašiną, priėjo prie jo ir pasakė, kad įjungtų avarinį signalą. Jis įjungė avarinį signalą ir pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad policijos pareigūnai V. K. prispaudė ant policijos mašinos kapoto. Ten jie dėjo V. K. antrankius, po to policininkai V. K. nustūmė ant žemės, keliu prispaudė krūtinę ir mušė. Kad V. K. mušė, jis matė tiek pro veidrodėlį, tiek išlipęs iš mašinos. Išlipęs iš mašinos matė, kad V. K. guli ant žemės prispaustas keliu į krūtinę ir pareigūnas smūgiuoja V. K. į veido sritį. V. K. pareigūnai mušė apie pusę valandos. V. K. suduotų smūgių jis neskaičiavo, bet į galvos sritį policininkai sudavė apie 9-10 smūgių. Kaip V. K. įkando į pirštą, nematė, tik girdėjo policininką šaukiant, kad V. K. pirštą paleistų. V. K. mušė abu policininkai, vienas mušė nedaug, o kitas daugiau. Dar prieš sustabdant policijos pareigūnams L. mašinoje apsiverkė, dėl ko – nežino.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja Vilniaus miesto 2 PK KOP NTS tyrėja N. M. parodė, jog prisimena atlikusi liudytojos S. E. apklausą. Nieko neįprasto apklausoje nebuvo, jokių konfliktų su liudytoja nebuvo, nediktavo jai ką rašyti, apklausos protokolų neplėšė. S. E. pati pasirašė apklausos protokolą. Kaltinamojo apklausos protokolai taip pat nebuvo plėšomi. Viskas vyko kaip įprasta, apklausos protokolas buvo spausdinamas kompiuteriu, po apklausos įtariamasis V. K. protokolą perskaitė, pats pasirašė. Jokių konfliktų su įtariamuoju nebuvo, nors jis dažnai reiškė savo nuomonę apie policijos pareigūnus ir kartais tai darė necenzūriniais žodžiais, tačiau ji to neprotokolavo. Psichologinio poveikio įtariamajam nedarė.
2008-04-07 specialisto išvadoje Nr. G 1780/08(01) nurodyta, jog D. J. 2008-04-07 9.34 val. kreipėsi į teismo medicinos specialistus, nustatyta, kad jam padaryta kąstinė žaizda su kraujosruvomis dešinės plaštakos 5-ame piršte žmogaus dantų poveikyje paros laikotarpyje iki apžiūros, sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 13). Kilus abejonių dėl nukentėjusiojo D. J. sveikatos sutrikdymo masto, teisiamajame posėdyje buvo apklaustas specialistas A. B. ir paskirta komisinė teismo medicinos ekspertizė. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 38(182)/09 (01) konstatuota, jog D. J. nustatyta kąstinės žaizdos su kraujosruvomis dešinės plaštakos 5-ame piršte, padarytos paveikus kietais bukais, ribotą kontaktinį paviršių turinčiais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2008-04-06. Sužalojimai kvalifikuojamai nežymiu sveikatos sutrikdymu. Medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymosi trukmė neatitinka sužalojimo pobūdžio ir nepagrįsta objektyviais medicininiais požymiais (žaizda nepūliavo – sugijo pirminiu būdu, nebuvo pažeisti gilesni piršto audiniai, kaulai), todėl, vertinant sveikatos sutrikdymo mastą į gydymosi trukmę nėra atsižvelgiama (t. 2, b.l. 16-19).
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės kuopos būrio patrulio pareigybės aprašymo 6.2. punkte nustatyta patrulio funkcija „išaiškinti Kelių eismo taisyklių pažeidėjus (...)“ (t. 1, b.l. 28-29).
Iš 2008-04-06 Vilniaus m. VPK VP EPT Kelių patrulių rinktinės pajėgų išdėstymo matyti, jog D. J. ir V. L. tą dieną nuo 7.30 iki 19.30 dirbo Naujamiesčio, Vilkpėdės seniūnijų teritorijose (t. 1, b.l. 32).
Iš 2008-04-06 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. E 850484 matyti, jog V. K. surašytas protokolas už tai, jog vairavo automobilį Nissan Sunny, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, bei už tai, jog nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. V. K. su padarytu pažeidimu sutiko. Už tai jam 2008-04-10 nutarimu Nr. E 850484 paskirta 4000 Lt bauda (t. 1, b.l. 37-38, 39).
Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-04-21 nutarimo matyti, jog V. K. pripažintas kaltu 2008-04-06 padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 129 str., ir nubaustas 4000 Lt bauda. V. K. savo kaltę pripažino (t. 1, b.l. 44-45).
Transporto priemonės paėmimo protokole nurodyta, jog 2008-04-06 iš V. K. paimtas jam priklausantis automobilis Nissan Sunnny, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 42).
Iš 2008-04-07 daiktų, dokumentų paėmimo protokolo matyti, jog iš įtariamojo V. K. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia su SIM kortele. 2008-04-07 apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėjus minėtą mobiliojo ryšio telefoną, rastas 2008-04-06 16:30:19 išsiųstas pranešimas, kuriame V. K. nurodo, jog jis yra policijoje už tai, kad nestojo stabdomas policijos pareigūnų, bandė bėgti, vairavo neblaivus (t. 1, b.l. 46, 47-48).
Iš alkoholio tikrintuvo duomenų matyti, jog V. K. buvo neblaivus (0,70 prom.) (t.1, b.l. 50).
Vertindamas šiuos byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai visiškai sutampa tik dėl vieno dalyko – nukentėjusiojo piršto įkandimo fakto. Dėl kitų įvykio aplinkybių šie parodymai skiriasi, todėl teismas, nustatydamas tikrąsias įvykio aplinkybes, šių proceso dalyvių parodymais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja vieni kitiems, objektyviais rašytiniais įrodymais nustatytoms bylos aplinkybėms ir neteikia pagrindo abejoti liudytojų procesiniu nesuinteresuotumu.
Nukentėjusiojo D. J. ir liudytojo V. L. parodymai yra nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštarauja. Dalį šių parodymų (t. y. pirminius kaltinamojo veiksmus sustojus) patvirtina tiek kaltinamasis V. K., tiek ir kiti liudytojai – kaltinamasis V. K., tik sustojus ir prie jo dar nepriėjus policijos pareigūnams, pats išlipo iš automobilio ir greitu žingsniu apėjo automobilį. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti šia nustatyta aplinkybe. Toliau nukentėjusysis ir liudytojas V. L. parodė, kad jiems bėgant link V. K., pastarasis bandė trauktis, priešintis. Dėl to V. K. buvo uždėti antrankiai, vedamas nukentėjusiojo V. K. jam įkando į pirštą, kurį paleido tik tada, kai V. K. atleisti žandenas privertė V. L.. Po to V. K. buvo paguldytas ant žemės, kur taip pat buvo neramus, sukiojosi. Teismas laiko, kad ir šioje bylos dalyje nukentėjusiojo ir liudytojo V. L. parodymai yra teisingi, tuo tarpu kaltinamojo ir liudytojų S. E., L. A. ir J. G. parodymai prieštarauja vieni kitiems, nukentėjusiojo ir liudytojo V. L. parodymams, jų nepatvirtina objektyvūs medicininiai duomenys.
Esminė kaltinamojo gynybos pozicija yra ta, kad jis teigia, jog nukentėjusiajam į pirštą įkando gindamasis nuo jo pavartoto fizinio smurto. Kad prieš kaltinamąjį buvo vartojamas fizinis smurtas, nurodo byloje apklausti liudytojai S. E., L. A. ir J. G.. Tačiau šie parodymai nesutampa esminiuose momentuose. Pirmiausia, kaltinamasis V. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad fizinį smurtą prieš jį vartojo vienas policijos pareigūnas – būtent, nukentėjusysis D. J.. Tą patį teigė liudytoja S. E.. Tuo tarpu liudytojai L. A. ir J. G. teigia, kad prieš kaltinamąjį fizinę prievartą naudojo tiek nukentėjusysis D. J., tiek kitas pareigūnas (reikėtų suprasti, kad liudytojas V. L., nes kitų policijos pareigūnų įvykio vietoje iš pradžių nebuvo). Liudytoja L. A. net detalizavo, kad abu pareigūnai V. K. mušė rankomis ir kojomis, stumdė. Liudytojas J. G. teismo posėdyje iš pradžių nurodė, kad V. K. mušė vienas policininkas, o po to – kad abu, tik vienas mušė nedaug, o kitas daugiau. Antra, visi šie trys liudytojai nurodo, kad pareigūnai V. K. mušė pakankamai ilgą laiką (pasak liudytojos S. E. 10 min., pasak liudytojo J. G. – net 30 min.), su pertraukomis, į įvairias kūno vietas. Tačiau iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 1836/08 (01) matyti, kad V. K. padarytos kraujosruvos kairėje ir dešinėje ausyse, abiejų akių viršutiniuose vokuose, nubrozdinimas kaktos kairėje, pereinantis į kairį smilkinį, kietų bukų daiktų poveikyje, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 133) – taigi, padarytų sužalojimų pobūdis iš esmės sutampa su nukentėjusiojo ir liudytojo V. L. parodymais apie tai, kad V. K., paguldytas ant žemės muistėsi ir buvo neramus (dėl to ir kilo nubrozdinimai), o ne anksčiau minėtų liudytojų parodymus apie kaltinamojo ilgalaikį mušimą, suduodant daugybinius smūgius ir spyrius į įvairias kūno vietas. Trečia, byloje akivaizdus šių liudytojų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Liudytoja L. A. yra V. K. giminaitė, liudytoja S. E. – V. K. draugė, o liudytojas J. G. – kaltinamojo pažįstamas. Liudytoja S. E. apie tai, kad policininkai mušė V. K., parodė tik teisiamajame posėdyje. Paklausta, kodėl to nepasakė ikiteisminio tyrimo metu, ši liudytoja nurodė neįtikėtinas aplinkybes – tai, kad ją apklausinėjusi ikiteisminio tyrimo pareigūnė plėšė surašytus apklausos protokolus su liudytojos parodymais tol, kol pasiekė, kad juose nebeliko teiginių, kad V. K. buvo mušamas policininkų. Demokratinėje valstybėje tokia liudytojo apklausa neįmanoma, todėl šios liudytojos S. E. pateiktos aplinkybės yra išgalvotos ir turi neabejotinos įtakos kritiniam šios liudytojos parodymų vertinimui. Kritiškai vertintini ir liudytojos L. A. parodymai apie tai, kad rašant paaiškinimą administracinėje byloje, tai, ką reikia rašyti, jai diktavo policijos pareigūnai. Be to, ir ši liudytoja apie policijos pareigūnų pavartotą smurtą prieš V. K. ikiteisminio tyrimo metu nieko neparodė. Taigi, apibendrindamas kaltinamojo ir liudytojų S. E., L. A. ir J. G. parodymus dėl policijos pareigūnų smurto prieš V. K., teismas juos vertina kritiškai ir atmeta.
Teismas laiko, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino – kaltinamasis V. K., priešindamasis policijos pareigūnų veiksmams, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir grasino panaudoti fizinį smurtą, po to, kai buvo surakintas antrankiais, įkando nukentėjusiajam D. J. į pirštą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka abu alternatyvius BK 286 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties požymius – pasipriešinimas valstybės tarnautojui panaudojant ar grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, todėl ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį.
Nustatydamas nusikalstamos veikos pradžios momentą teismas atkreipia dėmesį, kad V. K. pareikštame kaltinime aprašyti jo veiksmai nuo to momento, kai jis buvo stabdomas Savanorių prospekto ir Galvės gatvių sankryžoje. Nukentėjusiojo ir liudytojo V. L., iš dalies liudytojos L. A. parodymais nustatyta, kad kaltinamojo automobilį policijos pareigūnai persekiojo apie 2-3 kilometrus, ir tik po to kaltinamasis sustojo. Kaltinamojo veiksmai iki sustojimo sudaro administracinio teisės pažeidimo sudėtį ir už juos kaltinamasis yra nubaustas administracine tvarka (kaip ir už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės ir būdamas neblaivus). Kaltinamojo nusikalstama veika prasidėjo tuo momentu, kai išlipęs iš automobilio kaltinamasis bandė pasišalinti iš įvykio vietos bei pradėjo grasinti policijos pareigūnams fiziniu susidorojimu ir tęsėsi iki to momento, kai policijos pareigūnai po nukentėjusiojo sužalojimo kaltinamąjį paguldė ant žemės.
Kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis V. K. anksčiau du kartus teistas, 2006-02-09 baustas administracine tvarka už vagystę, į narkologinę įskaitą neįrašytas, psichiatrijos ligoninėje negydytas ( t. 1,b. l. 73, 74, 91-93).
Teismas skirdamas kaltinamajam V. K. bausmę atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų, tačiau sukėlusį nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą nusikaltimą, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis praeityje 2 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, tarp jų – už smurtinį nusikaltimą (plėšimą), teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, nedirba. Šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis kaltinamajam bus pasiekta tik paskyrus BK 286 straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, byloje pareikštas civilinis ieškinys, kurį atlyginti būnant pataisos įstaigoje nėra galimybių, todėl laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina arčiau sankcijos minimumo.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. J. pareiškė 7000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. K. įkąsdamas nukentėjusiajam D. J. į pirštą, pastarąjį nesunkiai sužalojo. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Padarytas sužalojimas pasireiškė tuo, kad D. J. nustatytos kąstinės žaizdos su kraujosruvomis dešinės plaštakos 5-me piršte, gydymui buvo uždėtas tvarstis, skirti antibiotikai ir perrišimai. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamojo V. K. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Nukentėjusysis patyrė tam tikrų suvaržymų: buvo stebimas medikų, gydomas, kurį laiką negalėjo užsiimti mėgstama veikla (groti pianinu, sportuoti). Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė psichologinį diskomfortą – nukentėjusysis D. J. buvo sužalotas vykdant tarnybines pareigas. Taigi šios pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 sraipsnio 1 dalis). Nustatydamas žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis veikė tyčia, tai yra sąmoningai siekė sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajam. Kaltinamojo turtinė padėtis šiuo metu nėra palanki – kaltinamasis, nors yra jauno amžiaus ir darbingas, pajamų, iš kurių būtų galima atlyginti žalą, neturi (nedirba). Nukentėjusiajam padarytas sužalojimas įvertintas nežymiu sveikatos sutrikdymu – pastarosios aplinkybės, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teikia pagrindą pareikštą 7 000 Lt civilinį ieškinį sumažinti.
Nukentėjusiojo prašymas iš kaltinamojo išieškoti jo turėtas išlaidas (2008-08-21 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad už atstovavimą byloje advokatui Raimundui Lideikai sumokėta 1416 Lt) advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti, tenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį ir nubausti laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Į paskirtą bausmę įskaityti vieną V. K. laikino sulaikymo dieną (nuo 2008-04-06 iki 2008-04-07). Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Priteisti iš V. K. 3 500 Lt nukentėjusiajam D. J. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui ir 1 416 Lt išlaidų advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Kardomąją priemonę V. K. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir V. K. nukreipti atlikti bausmę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.