- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-15
- Bylos Nr.
- 2S-182-912/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05567-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- R. Z.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus šilumos tinklai‘‘ ieškinį atsakovui R. Z. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, trečiasis asmuo UAB ,,Vilniaus energija“
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio mokėjimas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilniaus šilumos tinklai‘‘ ieškinį atsakovui R. Z. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, trečiasis asmuo UAB ,,Vilniaus energija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. sprendimu tenkino ieškinį – priteisė ieškovei iš atsakovo (apelianto) 1289,61 Eur skolą, 35,99 Eur palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti nurodytą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė terminą trūkumams šalinti. Teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymų atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir įpareigojo atsakovą pašalinti atskirojo skundo trūkumus – sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tinkamai pasirašytą apeliacinį skundą arba įrodymus apie atsakovo turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymų atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir įpareigojo atsakovą pašalinti atskirojo skundo trūkumus – sumokėti 40 Eur žyminį mokestį ir pateikti tinkamai pasirašytą apeliacinį skundą arba įrodymus apie atsakovo turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
3. Teismas nurodė, kad pagal civilinėje byloje ieškovo pareikšto ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką bei apeliacinį skundą nėra pagrindo atsakovą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
4. Teismas netenkino atsakovo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, nes atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, pavirtinančių būtinumą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.
5. Teismas nustatė, kad atsakovo pateiktas apeliacinis skundas nepasirašytas advokato, todėl įpareigojo atsakovą pateikti tinkamai (advokato) pasirašytą apeliacinį skundą arba įrodymus apie atsakovo turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
III. Atskirojo skundo esmė
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
6.1. Atsakovas nurodė, kad šalių ginčas kilo dėl šilumos energijos kiekio paskirstymo, sutartinės prievolės mokėti už faktiškai negautą šilumos energija, energijos kainų ir paskirstymo metodų taikymo, kurie yra laikomi sutarties (nesąžiningos) sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo ribas, jas nustatydamas tik pagal ieškovo ieškinio dalyką ir pagrindą, nors teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.
6.2. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą asmeniškai, nes teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą yra viena iš pamatinių žmogaus teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvekcijoje
6.3. Atsakovas tvirtina, kad tokiu atveju, kai norintis kreiptis į apeliacinės instancijos teismą asmuo verčiamas kreiptis į advokatą, neproporcingai riboja minėtą asmens teisę. Atsakovo teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su apeliaciniu skundu buvo paneigta todėl, kad atsakovas neturėjo pakankamai lėšų kreiptis į advokatą dėl apeliacinio skundo surašymo, o nemokama teisinė pagalba jam neteiktina. Atsakovas yra socialiai remtinas asmuo, tai riboja jo galimybes susirasti atstovą. Atsakovo konstitucinė teisė kreiptis į teismą apribota dėl to, kad jis objektyviai neturėjo galimybės kreiptis į advokatą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
9. Skundas tenkintinas iš dalies dėl toliau nurodytų priežasčių.
10. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, gali jį skųsti CPK nustatyta tvarka. Teismui pateikiamas apeliacinis skundo turinys turi atitikti CPK 306 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
11. Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis).
12. Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį, apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.
13. Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. KT9-N3/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija; TAR, 2016-11-17, Nr. 26956) prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
14. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad ginčijama CPK 306 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), pagal kurią aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo neturintis fizinis asmuo ar tokį išsilavinimą įgijusio darbuotojo neturintis juridinis asmuo savo byloje pats negali surašyti apeliacinio skundo ir privalo kreiptis į advokatą bei už jo paslaugas mokėti savo lėšomis, yra nustatyta tokia teisės į kreiptis į apeliacinės instancijos teismą įgyvendinimo tvarka, pagal kurią teisė turėti advokatą yra paversta pareiga; dėl šios pareigos daliai asmenų (ypač tiems, kurie pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) neturi teisės gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, inter alia (be kita ko) dėl to, kad jų turtas ir metinės pajamos bent kiek viršija Vyriausybės nustatytą turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti) kreiptis į apeliacinės instancijos teismą tampa itin sunku, inter alia dėl patiriamos atitinkamos finansinės naštos, o kai kuriais atvejais tampa neįmanoma apskųsti byloje priimto pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto.
15. Konstitucinis konstatavo, jog CPK 306 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu konstitucinė asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, kad būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, esanti neatsiejama teisės kreiptis į teismą dalimi, yra neproporcingai apribota, o kai kuriais atvejais yra paneigiama pačios teisės esmė; tokiu teisiniu reguliavimu užkertamas kelias ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas, teisingai taikyti teisę ir įvykdyti teisingumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
16. Konstituciniam teismui priėmus ir paskelbus pirmiau nurodytą nutarimą, pasikeitė teisinis reguliavimas, reglamentuojantis apeliacinio skundo turinį. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodyta konstitucine jurisprudencija, daro išvadą, kad skundžiama nutarties dalis, kuria atsakovas įpareigotas per teismo nustatytą terminą pateikti tinkamai (advokato) pasirašytą apeliacinį skundą arba įrodymus apie atsakovo turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, naikintina.
17. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas) (CPK 306 straipsnio 4 dalis).
18. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį, už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už apeliacinį skundą žyminio mokesčio dydis skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos.
19. CPK 83 straipsnis reglamentuotas atleidimas nuo žyminio mokesčio. Nurodyto straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.
20. Atsakovas nurodo, kad šalių ginčas kilo dėl šilumos energijos kiekio paskirstymo, sutartinės prievolės mokėti už faktiškai negautą šilumos energija, energijos kainų ir paskirstymo metodų taikymo, kurie laikomi sutarties (nesąžiningos) sąlygomis. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių ginčas kilo dėl šilumos energijos, tiektos bendroms pastato reikmėms, apmokėjimo. Atsakovas nurodo, kad jam priklausantis butas atjungtas nuo centrinio šildymo, ieškovė šalių ginčui taiko ginčo metu negaliojusių teisės aktų nuostatas. Atsakovas savo atsikirtimų negrindžia konkrečiomis vartojimo sutarties sąlygomis, kurios galėtų būti pripažintinos nesąžiningomis. Dėl to pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareikšto ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką bei atsakovo apeliacinio skundo turinį, padarė teisėtą išvadą, jog nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, 306 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai nustatė apeliacinio skundo trūkumus.
22. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, o atsakovo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
tenkinti iš dalies atsakovo R. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutarties.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį, panaikinant nutarties dalį, kuria atsakovas R. Z. įpareigotas per teismo nustatytą terminą pateikti tinkamai (advokato) pasirašytą apeliacinį skundą arba įrodymus apie atsakovo turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
Nustatyti atsakovui R. Z. 20 kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nustatytiems trūkumams dėl žyminio mokesčio šalinti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.