- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-27
- Bylos Nr.
- 2S-871-159/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- M. N.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-871-159/2009
NUTARTIS
2009 m. gegužės 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14092-794/2008 pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui M. N. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. N. 2008-11-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. N.. Juo prašė: 1) santuoką, įregistruotą 1985-11-06 Klaipėdos m. civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 1946) tarp A. N. (iki santuokos turėta pavardė – B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų kaltės; 2) padalyti bendrąją jungtinę nuosavybę: M. N. asmeninėn nuosavybėn priteisti 1998 m. lengvąjį automobilį „Mercedes-Benz E300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 1996 m. motociklą „Suzuki GSX 600“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį nuosavybės teisių į santuokos metu įgytą, tačiau ieškinio pareiškimo teismui metu teisiškai neįregistruotą garažą, esantį (duomenys neskelbtini); 45/100 dalis 2 (dviejų) kambarių 45,99 kv. m bendro ploto buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); A. N. asmeninėn nuosavybėn priteisti: 55/100 dalis 2 (dviejų) kambarių 45,99 kv. m bendro ploto buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį nuosavybės teisių į santuokos metu įgytą, tačiau ieškinio pareiškimo teismui metu teisiškai neįregistruotą garažą, esantį (duomenys neskelbtini); 3) iš M. N. A. N. priteisti 1 500 Lt kompensaciją už M. N. tenkančią didesnę turto dalį; 4) nustatyti naudojimosi 2 (dviejų) kambarių 45,99 kv. m bendro ploto butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką: M. N. tenka kambarys, pažymėtas indeksu 6-5 (12,56 kv. m), ir 1/2 dalimi koridoriaus, sanitarinių mazgų, virtuvės naudosis kartu su A. N.; A. N. tenka kambarys, pažymėtas indeksu 6-6 (17,41 kv. m), ir 1/2 dalimi koridoriaus, sanitarinių mazgų, virtuvės naudosis kartu su M. N.; 5) po santuokos nutraukimo palikti santuokos metu turėtas pavardes, A. N. – N., M. N. – N.; 6) priteisti iš atsakovo M. N. bylinėjimosi bei teismo išlaidas (b. l. 3–7).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-11-27 nutartimi nustatė ieškovei A. N. 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti (b. l. 23–24).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-12-22 nutartimi ieškovės A. N. ieškinį atsakovui M. N. dėl santuokos nutraukimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad nutarties nuorašas ieškovei buvo įteiktas tinkamai 2008 m. gruodžio 4 d. ir per Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-27 nutartimi nustatytą terminą ieškovė neįvykdė teismo įpareigojimų (b. l. 27).
Šalies argumentai
2009-01-15 ieškovė A. N. pateikė atskirąjį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-22 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti jos 2008-11-19 ieškinį dėl santuokos nutraukimo bei pridėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-10487-794/2008. Nurodė, kad pirmą kartą 2008-07-01 su teisininku paruošė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Teisėjas V. Paulikas 2008-09-08 priėmė nutartį, kad ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes (LR CPK 135 str. 1 d. 3 p.), kad nėra pridėta įrodymų apie įmonės turtą, nėra prašymo išreikalauti šiuos duomenis. Nėra jokių patvirtinančių įrodymų, kad prieš ieškovę atsakovas vartojo fizinį ir psichinį smurtą, kad pridėtas kitas dokumentų egzempliorius nepatvirtintas notaro, teismo ir pan. Teismas atsisakė svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, iki bus įvykdyti teismo įpareigojimai. Tą kartą ieškovė nutarties neskundė.
Ieškovė 2008-11-19 su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei kreipėsi į teismą ir teismas 2008-11-27 priėmė nutartį, kad ir šis ieškinys neatitinka CPK 111 str., 135 str., 382 str. procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų: nėra motyvų, dėl kurių paduodamas pareiškimas nutraukti santuoką, ir nenurodyta, kuo pasireiškė atsakovo kaltė; nepateikta teismui duomenų, kad apie bylą pranešta kreditoriams; nėra duomenų apie dalytino turto vertę, apie sutuoktiniams priklausančią įmonę; nėra duomenų apie šalių deklaruotą gyvenamąją vietą; nenumatyta galimybė pateikti ieškinį dėl abiejų kaltės. Tokia nutartis pažeidžia ieškovės teises ir suteikia atsakovui viršenybę, nes atsakovas nesutiko abiejų sutikimu kreiptis į teismą ir pats nesikreipia į teismą, nes netrukdomai vienas gyvena bute, turi lėšų pragyventi. Teisėjas, subjektyviai vertindamas ieškovės procesinius dokumentus ir padėtį, ieškovės manymu, sąmoningai sukuria sąlygas ištuokos procesui vilkinti, dėl to ieškovė patiria papildomų išlaidų dokumentams paruošti.
Ieškovė nurodo, kad joks įstatymas neįpareigoja jos pateikti teismui įrodymus, o liudytojų atvykimą į teismą gali užtikrinti pati, nurodydama apie juos parengiamojo posėdžio metu (CPK 226 str., 228–230 str.). CPK 177 str. numato, kad įrodymai yra bet kokie faktiniai duomenys, tarp jų – šalių paaiškinimai, rašytiniai dokumentai, o 2008-07-01 ieškinyje nurodė, kad aplinkybes pagrįs ne tik savo, bet ir liudytojų paaiškinimais. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti ne jos, kaip bendraturtės, įmonės turtą (o atsakovo įmonės), prašė pavesti antstoliui surasti turtą ir aprašyti. Antstoliui už paslaugas būtų priversta sumokėti ieškovė, tačiau šiuo atveju būtų išaiškinta atsakovo įmonės turto apimtis (CK 1.136–1.138 str., 3.91 str.). Todėl, priešingai teisėjo nuomonei, ji gali būti tik turto ir pajamų, o ne įmonės bendraturtė. Teisėjas taip pat įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus apie kreditorius ir pranešimus jiems, tačiau ji kreditorių neturi ir nežino, ar jų turi atsakovas. Pirmosios instancijos teismas teigia, kad negalima santuokos nutraukti esant abiejų sutuoktinių kaltei ir prieštarauja CK 1.5 str., 3.49 str. 2 d. ir CK IV skyriaus 4 skirsnio išimčių taikymui (b. l. 30–32).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Iš A. N. teismui pateikto ieškinio turinio matyti, kad ji prašė nutraukti santuoką esant abiejų sutuoktinių kaltei ir padalyti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais argumentais, kad ieškovė nenurodė motyvų, dėl kurių paduodamas pareiškimas nutraukti santuoką, ir nenurodė, kuo pasireiškė atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo, nes CPK 382 str. 6 p. numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma, kuo pasireiškia atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo, jeigu ieškinys reiškiamas Civilinio kodekso 3. 60 straipsnyje numatytu pagrindu. Iš ieškinio turinio matyti, kad A. N. nurodė visą 298 000 Lt vertės santuokos metu įgytą turtą, taip pat ir M. N. komercinę įmonę. Teismą prašė išreikalauti iš VMI M. N. įmonės turto ir pajamų deklaracijas, nes apeliantei nežinoma nei įmonės kreditoriai, nei M. N. komercinės įmonės turtas ir skolos.
Teisėjų kolegija sutinka su teismo nutartyje nurodytais argumentais, kad nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog nepranešta kreditoriams apie bylos iškėlimą, ir nepateikta duomenų apie sutuoktiniams priklausančios komercinės įmonės turtą, tačiau teisėjų kolegijai nėra pagrindo netikėti atskirajame skunde nurodytais teiginiais, kad apeliantė A. N. iš namų yra išvaryta ir jau ilgą laiką gyvena pas kitus žmones, todėl su ieškiniu negalėjo pateikti visų duomenų apie sutuoktinio M. N. komercinės įmonės turtą ir jos kreditorius. A. N. ieškinyje teismą prašė išreikalauti įrodymus, kurių ji negalėjo pateikti ir nurodė priežastis kodėl negali jų pateikti (CPK 135 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos manymu, teismui patenkinus ieškovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, ieškovė galėtų realizuoti CPK 135, 42 straipsniuose numatytą teisę pateikti ieškinį be trūkumų, pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio Kodekso nustatyta tvarka.
Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė prašė ją atleisti nuo 4 234,60 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytu teiginiu, kad ieškovės prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra nemotyvuotas, nes ieškinyje A. N. nurodė pakankamai atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio motyvų, t. y. pridėjo įrodymą apie 300 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo raštą, kad ji nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi ir kad M. N. santuokos metu įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), pateikė pažymas apie darbo užmokestį. Darytina išvada, kad teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų spręsti dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą.
Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl atskirajame skunde apeliantės nurodytų teiginių, kad atsakovas nesutinka skirtis, kad jis nesutiko abiejų sutikimu kreiptis į teismą, atsakovas pats nesikreipia į teismą, nes netrukdomai vienas gyvena bute, turi lėšų pragyventi, todėl A. N. ieškinio formuluotė dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo neturėtų būti teismui kliūtimi priimti ieškinį ir jį nagrinėti.
Tenkinti apeliantės prašymą ir spręsti ieškinio priėmimo klausimą bei nagrinėti jį iš esmės apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo, nes šių klausimų sprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 137 str.).
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nepagrįstai suvaržė ieškovės teises ginti savo interesus teisme ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis naikintina ir A. N. ieškinio dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir A. N. ieškinio dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.