Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2007-03-21 · Civilinė byla Nr. 2-178-544/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-03-21
Bylos Nr.
2-178-544/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Ieškovas
A. S.
Kategorijos
  • 44.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-178-544-2007Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.1; 44.2.4.1; 44.5.2.5; 114.4; 114.11; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 21d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl 135 000 Lt priteisimo turtinei ir neturinei žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginti,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 135 000 Lt žalai, atsiradusiai dėl neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, atlyginti. Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad 2004-09-14 buvo sulaikytas Kėdainių rajono PK, kur buvo apklaustas dėl įtarimų pagal BK 149 str. 3 d. Nors nuo pirmosios apklausos davė išsamius paaiškinimus, nurodė, kur buvo nusikaltimo padarymo metu, kas tai gali patvirtinti, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, jis buvo sulaikytas įtariamuoju dviems paroms. 2004-09-15 buvo pareikštas įtarimas pagal BK 149 str. 3 d. dėl to, kad 2004-09-08 prie (duomenys neskelbtini) namo Kėdainiuose apie 21.30 val. išžagino nepilnametę merginą. Nors tyrėjai davė išsamius paaiškinimus apie tai, kur buvo tą vakarą, kai buvo padarytas inkriminuojamas nusikaltimas, nurodė liudytojus, kurie tai gali patvirtinti, tyrėja tik paaiškino, kad ji versiją patikrins. Nors liudytojai buvo apklausti, tačiau iš sulaikymo paleistas nebuvo. 2004-09-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi jam buvo paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas) vienam mėnesiui. 2004-10-16 buvo paleistas iš kardomojo kalinimo (suėmimo), tačiau paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. 2004-11 mėn. kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės prokuratūrą dėl minėtų priemonių panaikinimo, nes norėjo išvykti dirbti į užsienį, tačiau prašymas buvo atmestas. Dėl šio prokuratūros sprendimo kreipėsi su skundu į Kėdainių rajono apylinkės teismą, kuris 2004-12-03 nutartimi skundą iš dalies patenkino, panaikino nutarimo dalį, kuria jam buvo paskirta kardomoji priemonė dokumentų paėmimas ir įpareigojo juos grąžinti. 2005-08-24 nutarimu ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Nurodė, kad minėtus faktus patvirtina baudžiamosios bylos Nr. 66-1-01212-04, medžiagų pagal jo skundus dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų duomenys. Laikotarpyje nuo 2004-09-14 iki 2005-08-24, kada buvo suimtas, bei dėl to, kad ikiteisminis tyrimas vyko metus laiko ir tiek laiko jam buvo skirti apribojimai, patyrė 75 000 Lt turinę žalą, kadangi negavo 3000 Lt darbo užmokesčio, kurį būtų gavęs dirbdamas A. S. (duomenys neskelbtini). Kadangi neleista išvažiuoti dirbti į užsienį, patyrė 70 000 Lt turtinę žalą, nes tiek nurodytu laikotarpiu užsienyje būtų uždirbęs. Suėmimo laikotarpiu negalėjo padėti savo šeimai sodo darbuose, todėl patyrė 2000 Lt materialinę žalą. Neturtinės žalos prašo priteisti 60 000 Lt, nes, nors nebuvo padaręs nusikaltimo, mėnesį laiko buvo suimtas ir kaltinamas išžaginimo padarymu, moralinį spaudimą darė policijos pareigūnai ir suimtieji, policijos pareigūnai apie jį formavo neigiamą nuomonę liudytojams ir jo buvusiems bendradarbiams, pablogėjo santykiai su šeima, prarado darbdavio, draugų pasitikėjimą, dėl reiškiamo nepasitikėjimo buvo priverstas nutraukti darbo sutartį, po to pradėjo girtauti, iširo šeima, padarė nusikaltimą, dėl ko dabar atlieka bausmę, apie įtarimus buvo paskelbta spaudoje, dėl pašalinių asmenų požiūrio, priekaištų žalą patyrė sugyventinė ir nepilnametė dukra (b. l. 3, 6, 8, 24-26, 53-54).

Atsiliepimas

Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nes, nors ieškovas nurodo, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-0125-04, visos jo atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės yra neteisėtos, nes vėliau baudžiamosios bylos tyrimas nutrauktas, tačiau sulaikymas ir suėmimas instancine tvarka ieškovo nebuvo apskųstas, o skundas dėl rašytinio pasižadėjimo neišvykti panaikinimo teismo nebuvo patenkintas. Ieškovui buvo nutarta grąžinti tik asmens dokumentus. Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2005-08-24 nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nėra nustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai, todėl nėra įrodyta būtina civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.272 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad netgi išteisinamasis teismo nuosprendis nėra apkaltos aktas bylą tyrusiems asmenims ir savaime nepreziumuoja baudžiamojo proceso neteisėtumo (LAT CBS teisėjų kolegijos 2001-01-29 aprobuota nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-2001, kat. 39.6.2.3). Nagrinėjamu atveju pakako pagrįstų įtarimų įtarti ieškovą nusikaltimo padarymu, o pats ieškovas vengė teikti parodymus, taip galimai apsunkino ikiteisminį tyrimą, todėl tokie veiksmai vertinami pagal CK 6.282 str. 1 d. taisykles. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Tačiau 75 000 Lt turtinės žalos dydžiui įrodyti ieškovas nepateikė jokių įrodymų. Reikalavimas priteisti 60 000 Lt neturinei žalai atlyginti yra nepagrįstai didelis, netgi jeigu būtų įrodytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos (b. l. 38-39).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Ši išvada daroma vadovaujantis šia įrodymų visuma ir dėl šių motyvų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kėdainių rajono PK 2004-09-09 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-1212-04 (Nr. 1-377-725-2005) pagal LR BK 149 str. 3 d. dėl to, kad 2004-09-08 apie 21.00 val. prie (duomenys neskelbtini) namo Kėdainių mieste nepažįstamo apie 40 metų amžiaus vyriškio buvo užpulta ir grasinant peiliu išžaginta nepilnametė E. P. (1 t., b. 1. 2, 8, 9). Šio nusikaltimo padarymu buvo įtartas ieškovas A. S., kuris, esant pagrindo manyti, kad gali slapstytis ir daryti poveikį liudytojams, sulaikytas įtariamuoju 2004-09-14 (1 t., b. l. 131). 2004-09-15 jam įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 149 str. 3 d. (1 t., b. l. 132-136). 2004-09-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovui paskirta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas) vienam mėnesiui. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo skundą, jį atmetė ir nurodė, kad suėmimas paskirtas pagrįstai, esant sąlygoms ir pagrindams, numatytiems BPK 122 str., o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai (1 t., b. l. 171). 2004-10-16 ieškovas iš suėmimo paleistas pasibaigus suėmimo terminui, tačiau, siekiant užtikrinti netrukdomą ieškovo dalyvavimą procese, nutarta skirti kardomąsias priemones - rašytinis pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (1 t., b. l. 174-179). 2004-11-16 ieškovas pateikė prokurorui prašymą panaikinti minėtas kardomąsias priemones (1 t., b. l. 180). 2004-11-09 nutarimu Kėdainių rajono apylinkės prokuratūra atsisakė patenkinti šį skundą (1 t., b. l. 182). 2004-12-03 nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismas iš dalies patenkino ieškovo skundą, panaikino nutarimą skirti ieškovui kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – ir įpareigojo jam grąžinti tapatybės kortelę, nes pripažino pagrįstais ieškovo argumentus apie tai, kad be asmens dokumento jis negali sutvarkyti finansinių reikalų, darbo birža atsisako tarpininkauti dėl jo įsidarbinimo (1 t., b. l. 219). 2005-08-24 Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas minėtoje byloje ieškovo atžvilgiu nutrauktas BPK 212 str. 1 d. 2 p. pagrindu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių kaltę, o taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta. Nutarime konstatuota, kad, nors parodymo atpažinti metu nukentėjusioji buvo atpažinusi ieškovą kaip asmenį, kuris padarė nusikaltimą, o specialisto išvada patvirtino esant bendro grupinio priklausomumo pluoštų ant nukentėjusios ir ieškovo drabužių, tačiau įtariamais A. S. kaltu neprisipažino ir byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių jo kaltę, nors visos galimybės papildomiems įrodymams surinkti išnaudotos (1 t., b. l. 128, 129). 2005-12-13 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu virš nurodyto nusikaltimo, numatyto BK 149 str. 3 d., padarymu pripažintas kaltu ir nuteistas R. B.. 2006-03-01 Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo nutarimu atmestas kaip nepagrįstas ir neteisėtas ieškovo skundas dėl 2006-02-15 Kėdainių rajono apylinkės prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-1212-04 (bylos Nr. ASB-57 duomenys). 2006-07-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi kaip nepagrįstas atmestas ieškovo skundas dėl 2006-06-27 prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dienraščių „Kėdainių garsas“ ir „Rinkos aikštė“ ieškovui padarytos žalos ir konstatuota, kad spaudoje nebuvo nurodyti ieškovo anketiniai duomenys ar kita informacija, kurios pagalba būtų galima nustatyti ieškovo tapatybę (byla Nr. (ASB-186)).

Kaip matyti iš ieškinio, kitų byloje pateiktų procesinių dokumentų turinio, juridinis ieškinio pagrindas yra LR CK 6.272 str. 2 dalis, numatanti, kad turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto arešto paskyrimo atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal 2002-05-21 Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 2 str. asignavimų, skirtų atlyginti žalai pagal CK 6.271 str., 6.272 str. atlyginti, valdytojas yra Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerija.

Kadangi ieškovas žalą kildina iš deliktinės atsakomybės, byloje turėjo būti įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos: žalą padariusio asmens neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų bei žalą padariusio asmens kaltė (LR CK 6.245-6.249 str.). Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Pagal ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes, juridiniu ieškinio pagrindu yra CK 6.272 str. 1 d., kurios pagrindu valstybės civilinė atsakomybė atsiranda baudžiamojo proceso srityje, kai žala padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų procesiniais sprendimais. Minėtame straipsnyje nurodytų valstybės institucijų veiksmų neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl ieškovas turėjo įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį. Tačiau šios civilinės atsakomybės sąlygos neįrodytos (LR CPK 185 str.).

Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma yra nustatyta, kad tenkinti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovas buvo neteisėtai sulaikytas nuo 2004-09-14 iki 2004-09-16, kad jam neteisėtai paskirta kardomoji priemonė (suėmimas) nuo 2004-09-16 iki 2004-10-16 bei kad neteisėtai taikytos procesinės prievartos priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuo 2004-10-16 iki 2005-08-24 ir dokumentų paėmimas nuo 2004-09-16 iki 2004-12-03, nėra pagrindo, nes ieškovas minėtų veiksmų neteisėtumo neįrodė.

Iš virš minėtos baudžiamosios bylos Nr. 66-1-1212-04 duomenų nustatyta, kad ieškovas A. S. sulaikytas įtariamuoju pagal BK 149 str. 3 d. 2004-09-14 gavus operatyvinių duomenų, kad jis galėjo padaryti nusikaltimą (1 t., b. l. 25) bei nukentėjusiajai nusikaltimą padariusį vyrą apibudinus požymiais, kurie pagal amžių, fizinius duomenis, teistumą, paauglės dukters turėjimą atitiko ieškovo požymiams (1 t., b. l. 23, 145-148, 185-209). 2004-09-15 kratos metu ieškovo gyvenamose ir negyvenamose patalpose, taip pat iš jo buvusios žmonos V. S. buvo rasti išimti bei paimti stalinis peilis, pagal požymius panašus į tą, kuriuo nukentėjusiajai buvo grasinta, bei rūbai, pagal bendrus požymius panašūs į tuos, kuriuos dėvėjus nusikaltimą padariusį asmenį nurodė nukentėjusi (1 t., b. l. 26-33, 39-42). 2004-09-15, 2004-10-15 apklaustas įtariamuoju ieškovas neprisipažino padaręs nusikaltimą, paaiškino, kur buvo ir ką veikė 2004-09-08 dieną. Tačiau ieškovas, skirtingai nei jo buvusi žmona, parodė, kad, kai grįžo iš darbo apie 16.00 val., niekur iš namų nebuvo išėjęs, kai V. S. paaiškino, kad tą vakarą jie buvo apsipirkti parduotuvėse ir grįžo vėliau (1 t. b. l. 135-136, 140). 2004-09-15 nukentėjusioji E. P. iš veido formos, kūno sudėjimo, amžiaus atpažino ieškovą kaip asmenį kuris padarė virš nurodytą nusikaltimą (1 t., b. l. 142-144). Taigi, buvo surinkta pakankamai duomenų pagrįstai manyti, kad ieškovas galėjo padaryti nusikaltimą, dėl kurio jam pareikšti įtarimai. Kardomąją priemonę - kardomąjį kalinimą (suėmimą) - ieškovui teismo buvo prašyta skirti ikiteisminio tyrimo metu surinkus pakankamai duomenų teigti, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamą veiką (vieš nurodyti duomenys), o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes, būdamas laisvėje, ieškovas gali trukdyti nustatyti byloje tiesą, bandyti paveikti nukentėjusią, liudytojus, sunaikinti ar paslėpti peilį, kuriuo grasino nukentėjusiai, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. (1 t., b. l. 151). 2004-09-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovui paskirta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas) - vienam mėnesiui. Nutartyje konstatuota, kad minėti surinkti faktiniai duomenys patvirtina, jog yra pakankamas pagrindas įtarti ieškovą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 3 d. bei nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį numatoma reali laisvės atėmimo bausmė, teistas 6 kartus, teistumas neišnykęs, yra pagrindas manyti, kad jis, būdamas laisvėje, gali trukdyti pirminių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, daryti poveikį nepilnametei nukentėjusiajai, daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d., o švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų (1 t., b. l. 154-155). Panevėžio apygardos teismas, patikrinęs minėtą nutartį instancine tvarka, ieškovo skundą dėl minėtos teismo nutarties atmetė ir konstatavo, kad suėmimas paskirtas pagrįstai, esant sąlygoms ir pagrindams, numatytiems BPK 122 str., o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai (1 t., b. l. 171).

Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 str. 3 d., suėmimo teisėtumas turi išlikti visą suėmimo laikotarpį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad jei paskirto suėmimo termino ribose ar per pratęstą suėmimo laikotarpį nėra atliekami nuoseklūs baudžiamosios bylos tyrimo veiksmai, kuriais būtų siekiama išaiškinti kaltinamojo ar kitų asmenų galimą dalyvavimą nusikaltimo padaryme, toks pasyvus ikiteisminis tyrimas kaltinamojo atžvilgiu reiškia Konvencijos 5 str. 3 d., numatančios asmens teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, pažeidimą (2003-10-01 M. B./Generalinė Prokuratūra, Nr. 3K-3-895-2003, kat. 39.6.2.3). Tačiau šiuo atveju neįrodyta, kad sulaikymo teisėtumas išnyko dėl neprotingai ilgo suėmimo laiko nei nacionalinės teisės požiūriu, nei Konvencijos 5 str. 3 d., 6 str. 1 d. prasme, nei pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuluotus kriterijus. Faktinė sulaikymo ir suėmimo trukmė – 1 mėnuo ir 2 dienos. Byla buvo sudėtinga, nusikaltimas priskiriamas prie sunkių, už jį numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, nukentėjusioji nepilnametė, tiesioginių įvykio liudytojų ieškota per spaudą (1 t., b. l. 19-20), byloje reikėjo atlikti poėmius, kratas, apžiūrėti daiktinius įrodymus, apklausti liudytojus, sulaikyti įtariamuosius, paskirti ir atlikti ekspertizes ir tyrimus. Suėmimo trukmė pagal bylos įrodymus esminės ir liekamosios įtakos materialiniams, moraliniams ir kitokiems padariniams suimtajam nepadarė. Iš minėtos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad tyrimo veiksmai buvo atliekami nuosekliai, per protingus terminus, tarp atskirų veiksmų nenustatyta tokių laikotarpių, kai nepateisinamai ilgai jokių tyrimo veiksmų nebuvo atlikta. Šiuo konkrečiu atveju pagrįstas įtarimas, kad ieškovas padarė sunkų smurtinį nusikaltimą prieš nepilnametį asmenį buvo ir liko būtina vieną mėnesį besitęsiančio suėmimo teisėtumo sąlyga, net ir praėjus tam tikram laiko tarpui ji netapo nepakankama. Konvencijos 5 str. 3 d. numatyta teisė būti paleistam proceso metu buvo realizuota 2004-10-16 Kėdainių rajono apylinkės prokuroro 2004-10-16 nutarimu (1 t., b. l. 174). Todėl ieškovas šiuo pagrindu neįgijo teisės į žalos atlyginimą.

2004-10-16 ieškovas iš suėmimo paleistas pasibaigus suėmimo terminui, tačiau, siekiant užtikrinti netrukdomą ieškovo dalyvavimą procese jam buvo nutarta skirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (tapatybės kortelės) paėmimą. Ieškovas skundus nurodytu klausimu motyvavo būtent siekiu išvykti į užsienį, kad patvirtina, kad tik apribojimas išvykti iš šalies galėjo užtikrinti netrukdomą ieškovo dalyvavimą procese (1 t., b. l. 174-179). Tuo metu netaikyti jokios kardomosios priemonės ir nutraukti bylą ieškovo atžvilgiu nebuvo pagrindo, kadangi virš aptarti duomenys apie nusikalstamos veikos padarymą nebuvo paneigti. Nukentėjusioji tik 2005-09-12 nurodė, kad nusikaltėlio nebeatpažintų (1 t., b. l. 75-80). 2004-10-12 liudytoju apklaustas nusikaltimą padaręs asmuo R. B. nepripažino padaręs nusikaltimą (1 t., b. l. 126-127). Liud. V. S. (ieškovo buvusi žmona) nors 2004-09-16 parodė, kad 2007-09-08 jis su ieškovo apsipirkinėjo parduotuvėse iki maždaug 19.40 val., tačiau jos parodymai dėl laiko nesutapo su paties ieškovo paaiškinimais (1 t., b. l. 100-101). Liudytoja yra buvusi ieškovo žmona, su kuria jis tuomet gyveno, jie turi nepilnametį vaiką. Todėl ikiteisminio turimo metu pagrįstai įvertintas galimas siekis padėti ieškovui išvengti atsakomybės. 2004-10-06 paskirto pluoštinių medžiagų (mikrodalelių) tyrimo aktas, kuriuo nustatyta, kad ant nukentėjusios kai kurių rūbų rasta juodos spalvos medvilnės pluoštų, kurie yra bendro grupinio priklausomumo su ieškovo džinsinių kelnių audeklo atitinkamais pluoštais, o ant ieškovo kelnių, sportinio švarko rasta juodos su mėlynu atspalviu spalvos medvilnės pluoštų, kurie yra bendro grupinio priklausomumo su nukentėjusios džinsinių kelnių audeklo atitinkamais pluoštais, dėl susidariusios eilės bylose, kur asmenys suimti, gautas 2005-01-01 (1 t., b. l. 10-13, 14-16, 43-52). Taigi, po šio tyrimo taip pat neatsirado pagrįstas pagrindas atmesti kilusius įtarimus ieškovo atžvilgiu. 2004-09-15 paskirtas DNR objektų tyrimą eilės tvarka ekspertizės įstaigos atliktas ir išvada gauta 2005-08-11. Tik gavus minėtą specialisto išvadą atsirado faktinis ir teisinis pagrindas priimti 2005-08-24 Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros nutarimą ikiteisminį tyrimą minėtoje byloje ieškovo atžvilgiu nutraukti BPK 212 str. 1 d. 2 p. pagrindu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių kaltę, o taikytą kardomąją priemonę panaikinti, kadangi minėto tyrimo metu buvo nustatyta, kad ant įvykio vietoje apimtų cigarečių „Bond“ nuorūkų rasti vyro biologiniai pėdsakai ieškovui nepriklauso, o tikėtina, kad priklauso šioje byloje nuteistam už minėtą nusikaltimą asmeniui V. B. (1 t., b. l. 10-16, 53-71, 2 t. b. l. 108-113, 128, 129).

Vien tas faktas, kad ieškovo atžvilgiu priimtas nutarimas nutraukti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą BPK 212 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nėra pakankamas pagrindas jo sulaikymą ir suėmimą kardomojo kalinimo tvarka pripažinti neteisėtais ir tuo pagrindu priteisti žalą. Ieškovas šiuo pagrindu neturi teisės į žalos atlyginimą nei pagal CK 6.272 str. 1 d., nei pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 1 d. „c“ p., kuri yra sudėtinė Lietuvos teisės sistemos dalis, nes iš bylos įrodymų matyti, kad visi procesiniai sprendimai, kurių pagrindu ieškovui buvo apribota laisvė, nors buvo skundžiami įstatymų numatyta tvarka, tačiau aukštesnės instancijos teismo buvo iš esmės nebuvo pripažinti neteisėtais. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, jeigu juos sulaikant ar suimant buvo įvykdyti neteisėti veiksmai. Asmens sulaikymo ir suėmimo teisėtumo kriterijai detalizuoti Baudžiamojo proceso kodekso ir Kardomojo kalinimo įstatyme. Esminė sąlyga – pagrįstas įsitikinimas, kad asmuo, kuriam skiriamas kardomasis kalinimas, yra padaręs nusikaltimą. Šią sąlygą apsprendžia kardomojo kalinimo tikslas – apriboti įtariamo nusikaltimo padarymu asmens laisvę tam, kad būtų užtikrintas nekliudomas baudžiamosios bylos tyrimas ir kaltojo asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn. Byloje sutrinkti duomenys ieškovo sulaikymo ir kardomojo kalinimo skyrimo metu patvirtino esminę sąlygą sulaikymo ir suėmimo teisėtumui, t. y. patvirtino pagrįstą įsitikinimą, kad ieškovas, kuriam skiriamas kardomasis kalinimas, yra padaręs nusikaltimą. Kardomojo kalinimo Įstatymo 2 str. 4 d. išaiškinta, kas yra neteisėti veiksmai ir kokiu procesiniu aktu jie turi būti nustatyti, ir tai yra įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyti baudžiamojo proceso normų pažeidimai, kuriuos padarė kvotėjas, prokuroras, tardytojas, teismas (teisėjas), priimdami sprendimą asmenį sulaikyti, suimti. Skiriant kardomąjį kalinimą (suėmimą) kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, atsižvelgiama į tikėtinumą, kad įtariamasis vengs tardymo ir teismo, trukdys nustatyti tiesą (BPK 98, 104 str.). Pagrįstas įtarimas padarius nusikaltimą, pagrįstas manymas, jog būtina neleisti padaryti nusikaltimą ar pagrįstas manymas, jog asmuo, padaręs nusikaltimą, gali pabėgti pagal Konvencijos 5 str. 1 d. „c“ p. yra pakankamas pagrindas suvaržyti asmens laisvę. Šia nuostata reikalaujama teisėto suėmimo, o ne teisėto pripažinimo kaltu. Kadangi šioje byloje nustatyta, kad ieškovo suėmimas ir sulaikymas buvo grindžiami procesiniais teismo sprendimais, kurie buvo skundžiami įstatymų nustatyta tvarka, tačiau skundai buvo atmesti, o procesiniai sprendimai pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl ieškovo sulaikymas ir suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka Konvencijos 5 str. požiūriu šiuo aspektu buvo teisėtas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo bylose, kuriose suformuluota praktika vadovaujasi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose, ne kartą pažymėjo, kad suėmimas yra iš principo teisėtas, jei jis grindžiamas procesiniu teismo sprendimu. Netgi nedidelės klaidos procesiniu sprendimu sankcionuojant suėmimą nedaro suėmimo neteisėtu (LAT CBS 2001-01-29 nutartis c. b. P. N./LR teisingumo Ministerija, Nr. 3K-3-34/2001, kat. 39.6.2.3). Atsižvelgiant į tai vertinamas ir kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – skyrimo klausimo klausimas ieškovui. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2004-12-03 nutartimi paliko galioti 2004-10-16 prokuroro nutarimu teisėtai ir pagrįstai skirtą kitą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, tačiau pripažino iš dalies pagrįstais ieškovo argumentus, kad dokumentų paėmimas jam gali trukdyti tvarkyti finansinius reikalus, susirasti darbą, todėl panaikino prokuratūros 2004-10-16 nutarimą skirti jam šią kardomąją priemonę (1 t., b. l. 175-176, 219). Tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes ne dokumentų paėmimas, bet rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuris, kaip jau minėta, buvo skirtas teisėtai ir pagrįstai, buvo ta kardomoji priemonė, dėl kurios ieškovas negalėjo išvykti iš savo gyvenamos vietos į užsienį darbo ar kitais tikslais. Ieškovas nurodė, tačiau neįrodė, kad asmens dokumento neturėjimas palyginti trumpu laikotarpiu nuo 2004-10-16 – 2004-12-03 jam sutrukdė įgyvendinti kokias nors socialines, turtines ar kitokias teises, nes jis nurodytu laikotarpiu iki 2005-03-01, kada buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 136 str. 3 d 1 p.), tęsė darbą A. S. (duomenys neskelbtini), nėra jokių duomenų, kad tarpininkaujant darbo biržai turėjo galimybę įsidarbinti užsienyje, o tam sutrukdė minėtos kardomosios priemonės paskyrimas (b. l. 48-51). 2006-10-16 ieškovui buvo išduota pažyma apie dokumentų iš jo paėmimą kardomosios priemonės skyrimo tvarka (1 t., b. l. 174-179). Nėra jokių duomenų, kad ši pažyma nurodytu laikotarpiu ieškovui buvo nepakankama savo teisėms realizuoti, kad tam tikroms institucijoms buvo būtina pateikti ieškovo asmens tapatybės kortelę ir dėl to, kad jos neturėjo jis patyrė nuostolių ar žalos. Asmens tapatybės kortelę ieškovas atsiėmė tik 2005-01-14, t. y. daugiau kaip po mėnesio, kai ją buvo nutarta grąžinti, iš ko galima spręsti, kad ji ieškovui skubių reikalų tvarkymui nebuvo reikalinga (1 t., b. l. 221).

Nagrinėjamu atveju ieškovo atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl jis neturi pagrindo reikalauti atlyginti žalą dėl neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, nes tokio fakto nebuvo (LR BK 3 str., LAT plenarinės sesijos 1999-11-19 nutartis, priimta G. K. baudž. byloje Nr. 2K-280). Nors ieškovas teigia, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuo 2004-10-16 iki 2005-08-24 tęsėsi pernelyg ilgą laiką, tačiau šie argumentai vertinti nepagrįstais, nes minėta kardomoji priemonė nebuvo taikyta neprotingai ilgą laiką, o tik iki tol, kol buvo atlikti būtini visiems galimiems įrodymams surinkti tyrimo veiksmai bei gautos specialistų išvados.

Teismo nuomone, atsakovė atsiliepime teisingai nurodė, kad, jei ir būtų nustatytos kitos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovas neįrodė ieškiniu prašomo priteisti turtinės ir neturinės žalos dydžio (CK 6.249-6.251 str.). Nagrinėjamu laikotarpiu ieškovas dirbo IĮ „Izotopas“, kurioje faktiškai gaudavo apie 270 Lt darbo užmokestį (b. l. 48-51), todėl 3000 Lt turtinės žalos dydis šiuo aspektu nepagrįstas objektyviais duomenimis. Taip pat nepateikti įrodymai apie tai, kad ieškovas dėl negalėjimo išvykti dirbti į užsienį negavo 70 000 Lt darbo užmokesčio, kurį būtų uždirbęs. Pagal bylos duomenis, jis užsienyje nėra gavęs legalių pajamų. Byloje nepateikti įrodymai apie galimą realų darbo kontraktą su tokio dydžio atlyginimu, apie atliktas darbo paieškas, kitokius ryšius, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti apie buvusią realią galimybę įsidarbinti ir jos praradimą dėl nagrinėjamų priežasčių. Nors teigia, kad dėl sulaikymo negalėjo šeimai padėti dirbti sode, dėl ko patyrė 2000 Lt žalą, tačiau apie gaunamas pajamas iš sodo įrodymų nepateikta, ieškovo buvusi žmona V. S. 2004-10-08 apklausta liudytoja parodė, kad ieškovas sode yra buvęs tik vasaros metu, gana trumpai, nes jokių darbų sode nedirba (1 t., b. l. 102-103). 60 000 Lt neturtinės žalos dydis taip pat neįrodytas (CK 6.250 str. 2 d.): liekamųjų reiškinių ieškovo sveikatai nėra, įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad žiniasklaidoje nebuvo skelbiami ieškovo asmeniniai ar kitokie duomenys, leidžiantys jį identifikuoti, darbo sutartis su ieškovu nutraukta nuo 2005-03-01 dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, o ne dėl aplinkybių, susijusių su ikiteisminiu tyrimu minėtoje baudžiamojoje byloje. Ieškovas teigia, kad dėl ieškinio pagrindu nurodytų valstybės institucijų, jo manymu, neteisėtų veiksmų patyrė moralinę žalą, pradėjo girtauti, padarė nusikaltimą, tačiau tai neatitinka bylos įrodymais patvirtintų aplinkybių: ieškovui psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį ir priklausomybės sindromas Kėdainių PASPC yra nustatytas jau 1994-08-02 (1 t., b. l. 213), iki tol jis teistas jau keletą kartus (1 t., b. l. 146-148), ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe - ir alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose (1 t., b. l. 149).

Šalys šios kategorijos bylose atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos dengiamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 str. 1 d. 6 p., 96 str. 4 d.).

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 263, 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškovo A. S. ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl 135 000 Lt priteisimo turtinei ir neturinei žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginti, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.

Teisėja Ramunė Čeknienė