- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-07
- Bylos Nr.
- A-143-459-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Šiaulių
- Advokatai
- Dainius Žiedas
- Kategorijos
- 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai dėl rašto panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. P. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 2 – 3), kurį patikslino (b. l. 24 – 25, 31 – 32), kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos (toliau – ir atsakovas) 2007 m. spalio 31 d. raštą Nr. S-3709 bei priteisti 20 000 Lt turtinę ir 30 000 Lt moralinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas skundžiamu raštu neleido jam dalyvauti ,,Valstybės žinių“ priede 2007 m. spalio 26 d. ,,Informaciniuose pranešimuose“ Nr. 84 paskelbtame konkurse į Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas, nes jis neatitinka specialiųjų reikalavimų, t. y. nepateikė dokumentų, kad turi ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos (toliau – Metodika) 2 priede nenustatyta poskyrio vedėjo pavaduotojui turėti darbo patirtį tam tikroje srityje, todėl atsakovas, nustatydamas Sutarčių bei Informatikos ir statistikos skyrių vedėjų pavaduotojams turėti trejų metų darbo patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje, pažeidė Metodikos 12 punktą ir 12.2 papunktį. Teisės aktuose nėra apibrėžta privalomojo sveikatos draudimo sritis, todėl taip pat neaišku, kokį reikalavimą reikia atitikti. Metodikos 13 punkte nurodyta, jog specialūs reikalavimai turi būti aprašomi taip, kad juos būtų galima objektyviai patikrinti. Be to, Sutarčių bei Informatikos ir statistikos skyrių vedėjų pavaduotojų specialiuose reikalavimuose nenustatomi studijų srities ir krypties reikalavimai (Metodikos 12 p.). Jei nebūtų buvę šių neteisėtų reikalavimų, jis atitiktų Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnyje nustatytus priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 punktu, už konkursų skelbimų turinį į valstybės tarnautojų pareigas yra atsakinga jį skelbianti įstaiga. Teigė, jog skundžiamas aktas padarė jam didelę materialinę ir moralinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 35 – 38) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad rengdamas ir tvirtindamas direktoriaus įsakymu Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymą įvertino teritorinei ligonių kasai, jos struktūriniam padaliniui – Sutarčių skyriui – keliamų tikslų, uždavinių ir funkcijų svarbą. Kadangi šiai valstybės tarnautojo pareigybei yra priskiriamos svarbios funkcijos ir uždaviniai, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-645/2003, Metodikos 12.2 punktu, nustatė Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei specialų reikalavimą – turėti ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje. Teigė, jog nepažeidė Aprašo 6, 14, 15 punktų reikalavimų. Pabrėžė, jog veikė vadovaudamasis galiojančiais norminiais aktais, todėl civilinės atsakomybės, tuo pačiu materialinės ir moralinės žalos atlyginimo priežasčių nėra, o pareiškėjo teiginiai dėl žalos atlyginimo yra nepagrįsti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247, 6.249, 6.250, 6.271 str.). Be to, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalies reikalavimą skundą paduoti per vieną mėnesį nuo pranešimo apie veiksmą įteikimo šaliai dienos.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu (b. l. 142 – 148) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas priteisė iš pareiškėjo atsakovui 536 Lt teismo išlaidų.
Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsniu, Aprašo 6, 8, 9.5 punktais. Teismas nustatė, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa 2007 m. spalio 18 d. Valstybės tarnybos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės tarnybos departamentas) pateikė prašymą paskelbti konkursus valstybės tarnautojų pareigybėms užimti, taip pat ir Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei užimti. 2007 m. spalio 26 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 84(1) bei 2007 m. spalio 31 d. Nr. 85(1) buvo išspausdintas skelbimas apie konkursą Šiaulių teritorinės ligonių kasos Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms užimti, kuriame buvo nurodyti bendrieji ir specialieji reikalavimai pretendentams į valstybės tarnautojo pareigybę. Teismas padarė išvadą, kad apie konkursą ir jo sąlygas buvo paskelbta tinkamai, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Teismas pažymėjo, jog piliečių konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, įtvirtinta Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti. Ji nereiškia draudimo nustatyti pretendentams diferencijuotų reikalavimų, atsižvelgiant į pareigoms užimti būtiną išsilavinimą, dalykines savybes ar darbo patirtį. Atsižvelgęs į Metodikos 12.2 punktą, 2 priedą, teismas padarė išvadą, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa, parengusi ir patvirtinusi direktoriaus įsakymu Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymą, laikėsi teisės aktų nustatytų reikalavimų, o įvertinęs šiai pareigybei priskirtinas funkcijas ir uždavinius – konstatavo, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa teisėtai ir pagrįstai nustatė specialųjį reikalavimą – turėti ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje. Pareiškėjo argumentą, kad šis specialusis reikalavimas yra pritaikytas konkretiems asmenims, teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi sveikatos draudimo sritis yra plati, todėl į šias pareigas galėjo pretenduoti ne tik Šiaulių teritorinės ligonių kasos darbuotojai, bet ir kitos teritorinės ligonių kasos, vaistinės, medicinos įstaigos darbuotojai, turintys trejų metų darbo stažą privalomojo sveikatos draudimo srityje. Pažymėjo, jog nustatytas specialusis reikalavimas, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytą pareigybės tikslą bei pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas, laikytinas objektyviu ir nediskriminaciniu, jis buvo paskelbtas informaciniame pranešime, tačiau pareiškėjas, pretenduodamas užimti šias pareigas, akivaizdžiai jo neatitiko, dėl to atsakovo atsisakymas pareiškėjui leisti dalyvauti konkurse laikytinas pagrįstu ir teisėtu, juo pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2007 m. spalio 31 d. individualus aktas Nr. S-3709 „Dėl dalyvavimo konkurse“, kuriuo pareiškėjui nebuvo leista dalyvauti konkurse į karjeros valstybės tarnautojo Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Teismas, spręsdamas bylą, taip pat vadovavosi CK 6.249 straipsniu, 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-1202/2006 ir 2007 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-499/2007. Teismas konstatavo, kad padarius išvadą, jog viešojo administravimo subjekto – Šiaulių teritorinės ligonių kasos – priimtas individualus teisės aktas, kuriuo pareiškėjui nebuvo leista dalyvauti konkurse į karjeros valstybės tarnautojo Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. nėra nustatytas veiksmų neteisėtumo faktas, pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 4, 6 dalimis, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsniu, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2, 7, 8.16, 8.18, 9 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, įvertinęs įrodymus, atsakovo naudai iš pareiškėjo priteisė jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso: 536 Lt.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 176 – 179) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus konkursui į valstybės tarnautojų pareigas – Valstybės tarnybos įstatymo, Aprašo, Metodikos bei Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatas. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra termino ,,privalomojo sveikatos draudimo sritis“, jis niekur neapibrėžtas, todėl neaišku, kokį reikalavimą reikia atitikti. Pagal Metodikos 13 punktą, specialūs reikalavimai turi būti aprašomi taip, kad juos būtų galima objektyviai patikrinti. Metodikos 2 priede skyriaus vedėjo pavaduotojui nustatytas tik bendras trejų metų darbo stažas. Atsakovas nenurodė norminio teisės akto, kuriame Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojui būtų nurodyta turėti tam tikrą specialią darbo patirtį (Metodikos 4 p.), tokios patirties skaičiavimo tvarkos. Tai prieštarauja DK 30 straipsnio 1, 2 dalims. Atsakovas nesivadovavo Aprašo 9.5 punkto nuostata, kad darbo patirtis nustatoma pagal stažą patvirtinančius dokumentus. Priėmimo į darbą apribojimus gali nustatyti tik įstatymai (DK 97 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas neatsižvelgė į esmines Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo, taip pat į kitų Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatas, jog negalima sulyginti dirbančiųjų pagal darbo sutartis darbuotojų hierarchijos su valstybės tarnautojų hierarchija. Šiaulių teritorinėje ligonių kasoje turėjo vykti realus konkursas į gana aukštas valstybės tarnautojų pareigas, tačiau dirbantys pagal darbo sutartis buvo įdarbinti į minėtų skyrių vedėjų pavaduotojų pareigas be viešos konkurencijos.
3. Reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas ir teisėtas bei atitinkantis ne tik CK 6.245, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249, 6.250, 6.271 straipsnių normas, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką (civilinė byla Nr. 3K-7-255/2005).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 187 – 190) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. ABTĮ nenumatyta galimybė bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus su vienu atsakovu, nagrinėti bylą apeliacine tvarka dalyvaujant kitam atsakovui.
2. Tai, kad teisės aktai kiekvienam egzistuojančiam daiktui ar reiškiniui ir pan. nepateikia apibrėžimo, o jis nusakomas remiantis objektyviais kriterijais, nėra priežastis konkretų reikalavimą laikyti neteisėtu. Privalomojo sveikatos draudimo srityje veikia institucijos, nurodytos Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, bei sveikatos įstaigos ir vaistinės, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa ir jų pagrindu vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą. Visų šių įstaigų ir įmonių darbuotojai, atitinkantys kitus reikalavimus, galėjo dalyvauti Šiaulių teritorinės ligonių kasos paskelbtame konkurse į Sutarčių skyriaus vedėjo pareigas. Teismas teisingai konstatavo, kad sveikatos draudimo sritis yra plati, todėl į šias pareigas galėjo pretenduoti kitos teritorinės ligoninių kasos, vaistinės, medicinos įstaigos darbuotojai. Metodikos 12.2 punkte numatyta, kad reikalaujama darbo patirtis nustatoma atsižvelgiant į rekomenduojamą darbo patirtį. Todėl Metodikos 2 priede nurodyta darbo patirtis yra rekomendacinio pobūdžio ir į ją turi būti atsižvelgiama. Atsižvelgus į Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei numatytus uždavinius ir funkcijas, pareigybės aprašyme numatytas konkretesnis nei Metodikos reikalavimas turėti ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje. Šis reikalavimas nėra diskriminacinis, orientuotas į konkrečius asmenis, todėl pagrįstas ir teisėtas.
3. Teisės aktai nenumato galimybės, neatitinkant vienų reikalavimų, juos kompensuoti kitais, kurie galbūt aukštesni už kitus numatytus reikalavimus. Iš Konstitucinio Teismo išaiškinimų galima daryti išvadą, kad valstybės tarnautojams privaloma kelti aukštus reikalavimus, atsižvelgiant į pareigų pobūdį, turi būti nustatyti specialūs reikalavimai.
4. Sutinka su teismo išvada dėl turtinės ir neturtinės žalos nepriteisimo. Be to, dėl atsakovo netinkamumo negali būti atsakovas dėl žalos priteisimo šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė - turtinės ir neturtinės žalos dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto (Šiaulių teritorinės ligonių kasos) veiksmų, jam, kaip konkursą organizuojančiai įstaigai, vykdant jo kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, atlyginimas. Teisiniai santykiai dėl tokio pobūdžio žalos atlyginimo reglamentuojami Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio (šiai bylai aktuali 2006-06-27 įstatymo Nr. X-736 redakcija), pagal kurį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK tvarka. Todėl, nagrinėjant šį ginčą, būtina vadovautis CK normomis dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo, t. y. CK 6.271 ir 6.250 straipsnių nuostatomis bei kitomis šiuos teisinius (deliktinės valstybės atsakomybės) santykius reglamentuojančiomis CK nuostatomis.
Kolegija pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies, 6.273 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 nuostatas tinkamu atsakovu reikalaujant atlyginti žalą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos (tariamai) neteisėtų veiksmų turėjo būti valstybė, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, o ne pati Šiaulių teritorinė ligonių kasa. Iš bylos matyti, kad pareiškėjo pirminis (teismo 2007-12-05 gautas) skundas kelis kartus pareiškėjo buvo tikslinamas, nes to reikalavo teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą (b . l. 2-3, 21, 24-25, 28-29, 31-32). Paskutinė kartą pareiškėjo patikslintas (teismo gautas 2007-12-22) skundas pirmosios instancijos teismo 2008 m. sausio 15 d. buvo pripažintas atitinkančiu ABTĮ reikalavimus ir buvo priimtas nagrinėti iš esmės (b. l. 70). Tačiau iš šio skundo matyti, jog skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo suformuluotas pakankamai aiškiai, kad tinkamu atsakovu šioje administracinėje byloje būtų patraukta valstybė. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ABTĮ 37 straipsnio 4 dalies bei 54 straipsnio nuostatas dėl netinkamos šalies (atsakovo) pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas šių nuostatų netaikė nei skundo priėmimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš teismo 2008 m. kovo 26 d. ir 2008 m. balandžio 23 d. posėdžių protokolų, teismas sprendė šį pačių bylos šalių iškeltą klausimą, tačiau jį spręsdamas neteisingai aiškino ir pritaikė aukščiau nurodytas teisės normas. Todėl konstatuotina, kad šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą.
Pasisakydama dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo galimos įtakos teisingam bylos išsprendimui (ABTĮ 142 str. 1 d.), kolegija pripažįsta būtina pasisakyti dėl nagrinėjamos bylos esmės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas sieja jo prašomos atlyginti žalos atsiradimą su Šiaulių teritorinės ligonių kasos (bylai aktualios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 10 str. taikymo požiūriu – valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens, Aprašo taikymo požiūriu – konkursą organizuojančios įstaigos) neteisėtais veiksmais, organizuojant minėtą 2007 m. spalio 26 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 84 (1) paskelbtą konkursą Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigoms užimti. Todėl CK 6.271 straipsnio 4 dalies (pagal ją, valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti) taikymo požiūriu nagrinėjamai bylai yra aktualu patikrinti (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo požiūriu išaiškinti), ar pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos tuo metu galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio bei Aprašo 6, 8-9 ir 14-15 punktų nuostatos, reglamentavusios tokio pobūdžio konkursų paskelbimo bei vykdymo tvarką. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis minėtas konkursas buvo paskelbtas dviejuose „Valstybės žinių“ priedų „Informaciniai pranešimai“ numeriuose: 2007 m. spalio 26 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 84 (1), kurio skelbimo numeryje 7461 nebuvo nurodytas pareiškėjo ginčijamas konkursinio sąlygų specialusis reikalavimas turėti ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje, ir 2007 m. spalio 31 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 85 (1), kuriame minėtas skelbimas buvo papildytas nuoroda į tokį reikalavimą (b. l. 44-48). Taip pat pažymėtina, kad pagal bylos duomenis pareiškėjas buvo pateikęs prašymą leisti dalyvauti konkurse 2007 m. spalio 30 d., t. y. iki antrojo iš nurodytų skelbimo. Todėl minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 1 punkto kontekste nagrinėjamai bylai gali būti aktualus Aprašo 6 punkto (2007-09-26 nutarimo Nr. 1017 redakcija) taikymo klausimas ir su juo susijęs klausimas dėl dar vieno valstybės atstovo – atsakingos už skelbtinų Aprašo 1 priedo duomenų tikslumą valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos - patraukimo šios administracinės bylos šalimi. Todėl kolegija daro išvadą, kad aukščiau nurodytas pirmosios instancijos teismo padarytas procesinės teisės normų pažeidimas gali turėti įtakos teisingam bylos išsprendimui.
Kolegija taip pat pripažįsta būtina pastebėti, kad pareiškėjo skundo abu reikalavimai (panaikinti 2007-10-31 raštą Nr. S-3709 bei priteisti jo nurodytas sumas žalos atlyginimui) yra tarpusavyje susieti. Tačiau, nagrinėjant šią bylą, teismas turi išaiškinti, ar reikalavimo panaikinti 2007 m. spalio 31 d. raštą Nr. S-3709 tenkinimas ABTĮ taikymo požiūriu gali būti laikomas tinkamu būdu apginti pareiškėjo tariamai pažeistas teises (pažymėtina, kad būtent tam tikslui skirtas teisminis suinteresuotų subjektų teisių gynimas), ar jis valstybės institucijų veiksmų pripažinimo neteisėtais būdu gali būti bylai reikšmingas tik CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo aspektu, t. y. civilinės atsakomybės vienos iš sąlygų nustatymo aspektu. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai ši sąlyga teismo būtų nustatyta, turi būti aiškinamasi ir kitos civilinės atsakomybės ir jos apimties pinigine išraiška bylai reikšmingos aplinkybės: priežastinis ryšys (CK 6.248 str.), turtinės žalos dydžio nustatymas (CK 6.249 str.), atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo ypatumai (CK 6.250 str.).
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra naikintinas dėl procesinės teisės normų pažeidimų (ABTĮ 142 str. 1 d.) bei materialinės teisės normų netinkamo pritaikymo (ABTĮ 143 str.), byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti naujus įrodymus (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.