Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovei Z. S., trečiajam asmeniui notarei S. M. dėl turto dalių nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – Kelmės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyrio santuokos sudarymo įrašo (b. l. 9) matyti, kad V. S. ir Z. S. santuoka buvo sudaryta 1974 m. birželio 21 d., akto įrašo Nr. 163. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus santuokos nutraukimo įrašas (b. l. 4) patvirtina, kad V. S. ir Z. S. santuoka nutraukta Akmenės rajono teismo 1992 m. gruodžio 8 d. sprendimu. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše (b. l. 5-6) nurodyta, kad V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 1992 m. gruodžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-13 pagrindu yra įregistruoti nekilnojamieji daiktai – gyvenamasis namas 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys 4I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė 5I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė 6I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas 7I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė 8I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai (šulinys, tvora, 2 varteliai, 2 tualetai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus mirties įrašas (b. l. 7) patvirtina, kad V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo (b. l. 10) matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų. Niekam iš paveldėtojų nesikreipus dėl palikimo priėmimo, ieškovas Valstybės įmonė Turto bankas kreipėsi į Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarę, prašydamas išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą į palikėjo V. S. turtą. Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarė S. M. ieškovui pateiktame rašte (b. l. 11) nurodė, kad gyvenamasis namas su pastatais ir statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), pirktas 1992 m. gruodžio 3 d., t. y. santuokos metu, turtas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsniu, priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kiekvienam po ½ dalį, todėl palikimo perėjimo valstybei liudijimą, mirus V. S., į jam priklausančią turto dalį, bus galima išduoti tik tuo atveju, kai bus atskirtos santuokoje įgytos gyvenamojo namo, pastatų ir statinių dalys ir jos bus įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Ieškovas Valstybės įmonė Turto bankas prašo pripažinti, kad sutuoktiniai V. S. ir Z. S. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise, iki V. S. mirties 2014 m. rugsėjo 6 d., valdė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis 1 dalis), todėl sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių santuokos metu įgyto turto valdymo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, o ne daline nuosavybės teise, kaip to prašo ieškovas.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nors CK 3.88 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, tačiau sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, ši norma taikoma tik kai turtas registruojamas įsigaliojus CK, o kadangi V. S. vardu nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas iki CK įsigaliojimo, nagrinėjamam atvejui CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma netaikytina. CK 3.100 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalies turinį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 straipsnyje: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Į šiuos kriterijus teismas galėtų atsižvelgti, spręsdamas pareikštą byloje tokį reikalavimą. Tokių svarbių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Atsakovė Z. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, dėl ieškovo reikalavimo prieštaravimų nepareiškė. Esant nurodytoms aplinkybėms daroma išvada, kad šiuo atveju dalijant tarp sutuoktinių turtą, nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismas neturi duomenų, kad šie nekilnojamieji daiktai būtų įgyti iš V. S. ar Z. S. asmeninių lėšų, todėl pripažįstama, kad V. S. ir Z. S. santuokos metu nurodytą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise ir valdė lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės Z. S. valstybei yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 41 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta tvarka yra atleistas, ir 5,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1), iš viso 46,20 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu ir 286 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti, kad sutuoktiniai V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, kiekvienam po ½ dalį, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iki V. S. mirties (duomenys neskelbtini), valdė šį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį 4I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę 5I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė 6I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas 7I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė 8I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai (šulinys, tvora, 2 varteliai, 2 tualetai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 46,20 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kelmės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.