Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjusi ieškovo BUAB „AČIŪ kreditas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus „Verslo ir bankroto konsultantai“ ieškinį atsakovei T. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, registruotąja pašto siunta, atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Teismas nustatė, kad 2014-03-21 ieškovas ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas suteikė atsakovei 1158,44 Eur kreditą 24 mėn. laikotarpiui su 856,41 Eur palūkanomis, metinė palūkanų norma – 60 proc. ir 79,65 Eur mokesčiu. Kreditas turėjo būti grąžintas ir palūkanos sumokėtos iki 2016-03-21. Atsakovei 2016-06-29 siųstas pranešimas dėl įsiskolinimo, 2016-09-05 įspėjimas apie sutarčių nutraukimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos. CK 6.881 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kreditavimo santykiams paskolos sutarčių bendrosios normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir kreditavimo taisyklėms. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovė negrąžino 981,42 Eur kredito dalies, į ieškovo 2016-06-29 pranešimą dėl įsiskolinimo, 2016-09-05 įspėjimą apie sutarčių nutraukimą nereagavo, todėl atsakovė T. K. laikytina pažeidusia prievolę ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistina nesumokėta 981,42 Eur kredito dalis.

Ieškovas prašo priteisti 529,76 Eur palūkanas. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta 60 proc. metinė palūkanų norma, kuri neviršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos, kredito suteikimo metu galiojusios, 200 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinės normos. CK 6.874 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Ieškovas nuo 2016-10-13 nutraukė kredito sutartį su atsakove, todėl vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, iki grąžinimo dienos priskaičiuotas sutartines palūkanas bei palūkanas už vėlavimą grąžinti vartojimo kreditą, jeigu tokios yra. Sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo. Sutartyje buvo nustatytos 856,41 Eur palūkanos, ieškovas kredito sutartį nutraukė, todėl atsakovė turi sumokėti 529,76 Eur nesumokėtų palūkanų dalį.

Ieškovas prašo priteisti 140,38 Eur vėlavimo palūkanas. Sutarties 4.8. punktas nustato, kad gavėjas, laiku nesumokėjęs įmokos ar jos dalies pagal Sutartyje esantį mokėjimų grafiką, privalo mokėti kreditoriui 0,05 proc. dydžio vėlavimo palūkanas, skaičiuojant nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą mokėti kalendorinę dieną. Kreditorius turi teisę (bet ne pareigą) nereikalauti vėlavimo palūkanų mokėjimo. Kredito suteikimo metu galiojusioje VKĮ redakcijoje, įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustatė, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vėlavimo palūkanos, mokėtinos pavėlavus sumokėti įmoką, savo esme yra netesybos, todėl taikytina VKĮ 11 straipsnio 8 dalis. Ieškovo paskaičiuotos vėlavimo palūkanos neviršija nustatyto VKĮ 0,05 proc. netesybų dydžio, todėl 140,38 Eur vėlavimo palūkanos priteistinos

CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas turi pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Tokia skolininko pareiga yra detalizuojama CK 6.210 str. 1 d., kuri nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 str. 2 d. pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. iš atsakovo priteistina 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas už ieškinio padavimą turėjo sumokėti 37 Eur žyminį mokestį (1651,56 Eur ×3 proc.×75 proc.), ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės priteistinas 37 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui BUAB „AČIŪ kreditas“, atstovaujamam bankroto administratoriaus „Verslo ir bankroto konsultantai“, j. a. k. 135447357, iš atsakovės T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 981,42 Eur negrąžintą kredito dalį, 529,76 Eur nesumokėtų palūkanų dalį, 140,38 Eur dydžio vėlavimo palūkanas, iš viso – 1651,56 (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 56 centus) Eur, bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 1651,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2016-11-14 teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės 37 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.