Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-483-958/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-30
Bylos Nr.
1-483-958/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01681-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Latožienė
Nukentėjusysis
V. R.
Kaltinamasis
B. A.
Advokatai
Irmantas Ruželė, Benita Surgailytė
Kategorijos
  • 4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-483-958/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01681-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 4.6.1.; 1.1.7.2.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2020 m. rugsėjo 30 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Kristina Latožienė,sekretoriaujant Ramunei Bukerienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Ražanskienei,kaltinamosios gynėjai advokato padėjėjai Benitai Surgailytei,nukentėjusiajam V. R.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Irmantui Ruželei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lenkė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustato:

B. A. 2020 m. sausio 11 d., apie 13 val., lauke, prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini) dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, kilusio dėl valstybinėje žemėje sodinamų eglių, konflikto metu, V. R., kastuvu sudavė vieną smūgį į kairės rankos žastą ir vieną smūgį kastuvu į dešinės rankos dilbį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam dėl paviršinio odos nubrozdinimo dešiniajame dilbyje ir poodinės kraujosruvos kairiame žaste nežymiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamoji B. A. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad 2020-01-11, 13 val., išėjusi į kiemą pasivaikščioti su šunimi, pastebėjo, jog V. R. valstybinėje žemėje sodina eglutes, taip pat matė kaip važiuojamojoje dalyje iškasė duobes ir ketino sodinti eglutes. Uždariusi šunį į voljerą, pasiėmė kastuvą ir priėjusi prie V. R. liepė jam duobes užkasti. V. R. pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, stvėrė už kastuvo, pradėjo jį tampyti ir spyrė jai į koją. Iš skausmo paleido kastuvą ir nuėjo namo, iškvietė policiją. Negali paaiškinti, kaip pas V. R. dilbyje ir žaste atsirado sužalojimai. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog ketino kastuvu suduoti V. R., tačiau šie parodymai yra neteisingi, juos davė susijaudinusi.

Kaltinamoji B. A. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK 276 str. tvarka) parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Šalia jos adresu, (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynas V. R.. 2020-01-11, apie 13.00 val., jai šalia savo gyvenamojo namo vedžiojant šunį, pastebėjo, kaip kaimynas V. R., netoli savo namų, valstybinėje žemėje kasa duobes, į kurias ketina sodinti egles. Priėjusi prie jo pareiškė jam priekaištus dėl neteisėtai valstybinėje žemėje, kuri ribojasi su jos nuomojamu žemės sklypu, sodinamų medelių, tačiau V. R. į jos priekaištus nereagavo bei pasakė, kad tai ne jos reikalas. Apėjusi su šunimi aplink savo namą, eidama keliuku, šalia V. R. žemės sklypo, pastebėjo ant žvyrkelio važiuojamosios kelio dalies iškastas dvi duobes. Vieną nedidelę duobę ji užkasė kojomis, po to nuėjusi į savo namų kiemą, voljere paliko šunį ir pasiėmusi lauke stovėjusį kastuvą nuėjo pas V. R., kuris tuo metu valstybinėje žemėje sodino medelius. Liepė jam užkasti ant kelio jo iškastą duobę, bet V. R. atsisakius tai padaryti, kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu V. R. iškeikė ją necenzūriniais žodžiais, po ko ji susinervino ir pastūmė kastuvą į V. R. pusę, kad jis juo užkastų duobę ant kelio. Tačiau V. R. abiem rankomis sugriebė už kastuvo ir dešine koja įspyrė jai į kairės kojos šlaunies sritį, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Po spyrio V. R. numetė kastuvą ant žemės, o ji pasiėmusi kastuvą nuėjo į namus. Namuose pastebėjo, kad šlaunies srityje yra didelė kraujosruva bei patinimas. Praėjus maždaug 10 minučių po įvykusio konflikto su V. R., ji nusprendė apie šį įvykį pranešti policijos pareigūnams. Konfliktas įvyko atviroje vietovėje, aplink kurią gyvenamųjų namų nematyti, todėl jos žiniomis pašaliniai asmenys konflikto nematė ir jame nedalyvavo. Konflikto metu, ji su kastuvu V. R. smūgių nesudavė, fizinio smurto jo atžvilgiu nenaudojo. Su kaimynu V. R. konfliktuoja nebe pirmas kartas, dažniausiai konfliktai pasireiškia dėl valstybinės žemės teritorijos, kuria ji naudojasi kaip keliuku vedančiu iki jos namų valdos sklypo. Kiek jai žinoma dėl naudojimosi keliuku šiuo metu vyksta teisminiai procesai (tomas 1, b.l. 180-181).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo kopijos matyti, jog B. A. parodė kaip jai atkišus prieš V. R. kastuvą, pastarasis jį suėmė ir dešine koja spyrė jai į kairės kojos šlaunį (tomas 1, b.l. 129-135).

Nukentėjusysis V. R. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu, valstybinėje žemėje sodino eglutes. Tuo metu priėjusi kaimynė B. A., su kuria nuolat kyla ginčai, pradėjo priekaištauti dėl kasamų duobių. Tuomet B. A. uždarė šunį į voljerą ir atėjusi vėl su kastuvu liepė užkasti duobes. Jai atsakė, jog duobes užkas, kai pasodins eglutes. Po šių žodžių B. A. kastuvu trenkė jam į kairę ranką, pataikė aukščiau alkūnės. Tada apsukusi kastuvą dar kartą norėjo suduoti per galvą, bet jis iškėlė ranką ir kastuvą atrėmė. Matydamas, jog B. A. vėl užsimojo, susinervino ir spyrė jai į koją. Po šio spyrio, B. A. atsitraukė ir nuėjo namo. Pats nuėjo pas kaimyną P. G., papasakojo jam viską, kas įvyko ir iškvietė policiją.

Nukentėjusysis V. R. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2020-01-11, apie 13.00 val., jis ketindamas pasodinti eglutes, pasiėmęs kastuvą, nuėjo iki valstybinės žemės, kuri ribojasi su jo namų valdos sklypu. Jam pradėjus kasti duobes prie jo priėjo kaimynė B. A., kuri išsitraukė savo mobiliojo ryšio telefoną ir galimai pradėjo jį filmuoti ar fotografuoti, todėl jis pareiškė priekaištus B. A. bei paprašė jos nefilmuoti. Po jo pareikštų priekaištų B. A. išėjo. Jai išėjus, jis nuėjo iki kitos vietos, kur taip pat valstybinėje žemėje ketino pasodinti eglutes ir ten iškasė kelias duobes bei vėl grįžo iki vietos, kurioje buvo kilęs konfliktas su kaimyne. Jam sodinant eglutes, vėl prie jo priėjo B. A., kuri pakeltu tonu pareikalavo jo užkasti duobes, tačiau jis kategoriškai atsisakė tai daryti sakydamas, kad kai įsodins eglutes tada ir užkas duobes. B. A. matydama, kad jis neplanuoja užkasti duobių, dar labiau supyko ir stovėdama prieš jį iki metro atstumu, trenkė jam kastuvo kotu per kairę ranką į žasto sritį. Po smūgio jis pajuto skausmą žasto srityje. Tuo metu B. A. apsukusi turėtą kastuvą kitu galu, t.y. kasamąja dalimi vėl užsimojo jam trenkti iš viršaus į apačią, tačiau V. R. instinktyviai pakėlė ranką virš galvos ir blokavo smūgį dešine ranka. Antras smūgis kastuvu pataikė jam į dešinės rankos dilbio sritį. Šis smūgis buvo daug skausmingesnis nei pirmasis. Po antro smūgio matydamas, kad B. A. ketina jam vėl suduoti kastuvu, nieko nelaukdamas spyrė jai vieną kartą dešine koja į jos kairės kojos šlaunį. B. A. spyrė todėl, kad norėjo apsiginti nuo jos pradėto ir akivaizdžiai tęsiamo smurtavimo. Spyrė tik vieną kartą, nes to pakako, kad B. A. atsitrauktų nuo jo. Po jo spyrio B. A. atsitraukė ir su savo rankose turėtu kastuvu nuėjo link savo namų, o jis iš karto nuėjo pas kaimyną P. G. paklausti, ar jis nematė ką tik įvykusio jo sumušimo. P. G.atsakius, kad nematė, papasakojo jam, kas įvyko. Būdamas pas šį kaimyną, kiek atsigavęs po streso, paskambino trumpuoju pagalbos telefonu 112 ir apie įvykusį konfliktą pranešė policijos pareigūnams (tomas 1, b.l. 34-35, 71-72).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo kopijos matyti, jog V. R. parodė kaip B. A. jam kastuvo kotu sudavė į kairią ranką, bei kastuvo kasamąja dalimi užsimojo suduoti, o jam atrėmus smūgį ranka, pataikė į dešinės rankos dilbį (tomas 1, b.l. 137-147).

Iš specialisto išvados Nr. G 127/2020 (01) matyti, kad V. R. nurodytose kūno srityse yra šie sužalojimai: paviršinis odos nubrozdinimas dešiniajame dilbyje ir poodinė kraujosruva kairiame žaste. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu būdu ir laiku, t.y. 2020-01-11 suduodant smūgius kastuvu per abi rankas. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (tomas 1, b.l. 27).

Iš fotonuotraukų matyti, jog užfiksuoti V. R. sužalojimai specialisto išvadoje nurodytose kūno vietose (vokas).

Iš fotonuotraukos matyti, jog užfiksuotos įvykio vietoje iškastos duobės (tomas 2, b.l. 41).

Žemesnės instancijos teismas

Iš akistatos protokolo kopijos matyti, jog prieštaravimai tarp B. A. ir V. R. parodymų nepašalinti, abu nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir apklausų metu (tomas 1, b.l. 149-152).

Liudytojas P. G. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, pas jį į namus atėjo kaimynas V. R., su savimi turėjo kibirą su eglutėmis bei kastuvą. V. R. pasakė, jog jį kastuvu sumušė B. A. bei parodė nubrozdinimus. V. R. buvo pasimetęs, susijaudinęs.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog liudytojas P. G. apklaustas telefonu paaiškino, kad turi sodybą adresu (duomenys neskelbtini). V. R. yra jo sodybos kaimynas, jis jį pažįsta apie 3 metus. Apie konfliktą, kuris įvyko 2020 m. sausio mėnesį tarp kaimynų V. R. ir B. A., sužinojo iš V. R., tačiau pačio įvykio nematė. Po konflikto, V. R. pasimetęs atėjo pas jį į namus, atnešė kibirą su eglučių sodinukais ir papasakojo, kad jį B. A. mušė su kastuvu, taip pat V. R. jam parodė nubrozdintas abi rankas, o būtent vienos rankos riešo sritį, o kitos rankos arti peties sritį. V. R. pasakojo, kad konfliktas tarp jo ir B. A. įvyko dėl jo prie namų sodinamų eglučių. Papasakojęs konflikto aplinkybes V. R. išėjo bei pasakė, kad eina dėl šio įvykio kviesti policiją (tomas 1, b.l.125).

Liudytoja M. R. teismo posėdžio metu parodė, kad pas sūnų V. R. atėjo tuo metu, kai pagal jo kvietimą atvažiavo policijos pareigūnai. Sūnus pasakojo, jog jį kastuvu sumušė B. A., matė jo sužalotas rankas.

Liudytoja M. R. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šalia jos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavame name, gyvena jos sūnus V. R.. 2020-01-11, apie 13.30 val., jai būnant savo namuose, pro langą pamatė, kad prie sūnaus gyvenamojo namo atvažiavo policijos pareigūnai. Norėdama sužinoti, kas atsitiko, nuėjo prie sūnaus namų. Sūnus jai paaiškino, kad apie 13.00 val., šalia savo gyvenamojo namo, valstybinėje žemėje, sodinant eglutes, prie jo priėjusi kaimynė B. A., pareiškė pretenzijas dėl sodinamų eglučių, bet jis į jos priekaištus nereagavo ir B. A. išėjo į namus. Sūnus taip pat papasakojo, kad po to jis nuėjo į šalia jo namų esančią valstybinę žemę, norėdamas ir ten pasodinti eglutes, būtent toje vietoje, pro kur B. A. važinėja norėdama patekti į savo valdą bei iškasė dvi duobes eglutėms pasodinti. Iškasęs duobes vėl sugrįžo į tą vietą, kur prieš tai sodino eglutes. Vėl prie jo priėjusi B. A. su kastuvu rankose, liepė jam užkasti duobes, tačiau atsisakius tai padaryti, supykusi B. A. trenkė jam kastuvu per kairę ranką į žasto sritį, po to kastuvu trenkė į dešinės rankos dilbį. Norėdamas apsiginti nuo B. A., jis įspyrė dešine koja B. A. kairią šlaunį. Po jo spyrio, B. A. nuėjo į namus, o jis nuėjo pas kaimyną P. G. ir dėl šio įvykio iškvietė policijos pareigūnus. Pažymi, kad įvykio vietoje bendraudama su sūnumi, matė, kad jis yra blaivas, skundėsi, kad po šio įvykio jam labai skauda abejas rankas, rodė kastuvu sužalotos kairės rankos žastą ir dešinės rankos dilbį. Apžiūrėjusi sužalotas sūnaus rankas, bijodama, kad nebūtų kaulų lūžių, sūnui liepė skubiai vykti į Utenos ligoninės priėmimo skyrių, kad jo sužalotas rankas apžiūrėtų medikai. Kaip vėliau sužinojo, po medikų apžiūros sūnui iki 2019 m. sausio 16 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, o po sausio 16 d. dar pratęstas iki 2019 m. sausio 24 d. Kiek jai žinoma, šiuo metu sūnaus ir B. A. tarpusavio santykiai prasti, nebendrauja, bet ir nekonfliktuoja (tomas 1, b.l. 170-171).

Liudytojas N. B. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2020-01-11, apie 13.25 val., dirbo įvykyje adresu, (duomenys neskelbtini), pagal nukentėjusiojo V. R. pranešimą apie tai, kad jo kaimynė B. A., kilusio konflikto dėl sodinamų medžių metu, prieš keliolika minučių piktybiškai sužalojo kastuvu jam rankas. Apie 13.42 val., iš Utenos AVPK OVS specialisto gavo kitą pranešimą, kad adresu, (duomenys neskelbtini), kaimynas V. R. prieš 30 min. pranešėjai B. A. įspyrė į koją. Iš pranešimo suprato, kad kaimynystėje gyvenanti B. A., kurią pranešėjas V. R. nurodė kaip įtariamąją, taip pat pranešė apie tą patį įvykį, bet tik kaip nukentėjusioji. Baigęs dirbti įvykyje pas V. R., nuvyko pas pranešėją B. A.. Pastaroji nurodė, kad 2020-01-11, apie 13.00 val., jai vedžiojant šalia gyvenamojo namo šunį, pastebėjo, kaip kaimynas V. R. valstybinėje žemėje kasa duobes sodinamoms eglutėms. Kadangi jis tą darė neteisėtai valstybinėje žemėje, ji priėjusi prie jo papriekaištavo dėl jo elgesio, tačiau V. R. į jos priekaištus nereagavo. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, po kurio ji pasišalino. Pavedžiojusi šunį, ji pastebėjo, kad per valstybinę žemę vedančiame keliuke, galimai V. R. iškastos dvi duobės. Kadangi keliukas yra naudojamas ir iškastos duobes kėlė pavojų asmenų saugumui, ji paėmusi juodos spalvos kastuvą nuėjo pas V. R. ir liepė jam kastuvu užkasti duobes, bet V. R. nesutiko ir pradėjo ją įžeidinėti įvairiais žodžiais. Dėl to ji susinervino ir norėjo trenkti su kastuvu V. R., tačiau jis abiem rankomis sugriebė už kastuvo ir dešine koja įspyrė jai į kairės kojos šlaunies sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Pranešėja parodė, kad ji su kaimynu V. R. konfliktuoja jau ne pirmą kartą, konfliktai tarp jų vyksta dėl keliuko per valstybinę žemę, kuris eina šalia V. R. namų į jos namus. Ant B. A. kūno, išorinių mušimo žymių nematė, nors ji jam skundėsi kairės kojos šlaunies skausmais. Bendraujant su V. R., pastarasis skundėsi abiejų rankų skausmais, parodė ant dešinės rankos dilbio nubrozdinimą, daugiau sumušimų nerodė, nes skundėsi, kad po B. A. suduotų jam smūgių kastuvu sunku pajudinti rankas (tomas 1, b.l.74-75).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad adresu, (duomenys neskelbtini), už garažo, šalia stulpo matomos pasodintos žalios spalvos eglutės (tomas 1, b.l. 19-23).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta V. R. pateikta striukė. Ant dešinės rankovės matomi audinio pažeidimai (tomas 1, b.l. 49, 50-55). Po apžiūros striukė grąžinta nukentėjusiajam V. R. (tomas 1, b.l. 57).

Iš apžiūros protokolų matyti, jog aprašyti garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro. Pranešėjas V. R. nurodė, jog kaimynė B. A. kastuvu daužė per rankas, jas skauda. Pranešėja B. A. nurodė, jog susiginčijo su kaimynu V. R. dėl sodinamų eglučių valstybinėje žemėje ir jis jai spyrė į kairiąją koją (tomas 1, b.l. 64-69).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas B. A. pateiktas kastuvas, kurio ilgis 120 cm, kasamoji dalis plačiausioje vietoje 26 cm pločio, siauriausioje vietoje- 20 cm pločio (tomas 1, b.l. 80, 81-86). Po apžiūros kastuvas grąžintas B. A. (tomas 1, b.l. 88).

Iš specialisto išvados Nr. G130/2020(01) kopijos matyti, jog B. A. dėl poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (tomas 1, b.l. 111-112).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinime nurodytu laiku tarp V. R. ir B. A. kilo konfliktas dėl valstybinėje žemėje sodinamų eglaičių. Nors pastarųjų parodymai dėl įvykio eigos skiriasi, tačiau konflikto pradžia sutampa, t.y. abu nurodo, jog B. A. atsinešė kastuvą ir reikalavo V. R. užkasti duobes. Nukentėjusiojo teigimu, atsisakius užkasti duobes, B. A. kastuvu kelis kartus sudavė jam ir padarė specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. Tuo tarpu B. A. neigia šias aplinkybes ir negali paaiškinti, kaip po šio įvykio ant V. R. rankų atsirado sužalojimai. Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jo parodymus patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti sužalojimai, kurie sutampa su nukentėjusiojo V. R. nurodytomis smūgių sudavimo vietomis, fotonuotrauka, kurioje fiksuoti sužalojai rankose, liudytojų P. G. ir M. R. parodymais, kurie patvirtino nukentėjusiojo atpasakotas įvykio aplinkybes ir matytus sužalojimus ant nukentėjusiojo rankų. Nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, kuomet nukentėjusysis skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, analogiškas aplinkybes nurodė apklaustas tiek tyrimo metu, tiek teisme. Tuo tarpu B. A. duodama parodymus policijos pareigūnui N. B. paaiškino, jog pasiėmusi kastuvą ketino suduoti V. R., taip išreikšdama savo tikruosius ketinimus. Po to apklausta B. A. nurodė, jog jokių smūgių nesudavė ir V. R. nesužalojo. Tokius kaltinamosios parodymus teismas vertina kaip gynybinę versiją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Visa aukščiau aptartų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog B. A. dėl asmeninių nesutarimų, tyčia sudavė kaltinime nurodytą kiekį smūgių nukentėjusiajam V. R. ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamosios B. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamosios B. A. asmenybę apibudinantys duomenys: neteista, administracine tvarka nebausta, į psichiatrinio ir priklausomybių įskaitą neįrašyta, (duomenys neskelbtini) nusiskundimų dėl jos elgesio nėra gavusi, dirba.

Įvertinus kaltinamosios B. A. asmenybę apibūdinančius duomenis, jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybių nebuvimą, padarytos veikos pavojingumą – padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, todėl jai skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str.).

Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajai B. A. paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis V. R. pateikė civilinį ieškinį 59,47 EUR turtinei žalai atlyginti ir 1200 EUR neturtinei žalai atlyginti (tomas 2, b.l. 43-52).

Civiliniame ieškinyje bei teismo posėdžio metu V. R. nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų gydėsi, pirko vaistus nuo skausmo, vyko pas specialistą apžiūrai, mokėjo už kopijų darymą, dėl nedarbingumo negavo visų pajamų, todėl patyrė 59,47 EUR turtinę žalą.

Byloje nustatyta, jog kaltinamoji B. A. nežymiai sužalojo V. R. sveikatą, o nukentėjusiojo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina patirtas išlaidas, todėl iš kaltinamosios priteistina 59,47 EUR suma turtinei žalai atlyginti V. R. naudai.

Be to, nukentėjusysis V. R. nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų jautė skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, bijo dėl kaimynės elgesio ateityje, todėl prašo priteisti 1200 EUR neturtinei žalai priteisti.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog B. A. smurtiniais veiksmais nežymiai sužalojo nukentėjusiojo sveikatą, dėl ko pastarasis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kas neabejotinai laikytina neturtine žala. Tačiau prašoma priteisti 1200 EUR suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Teismas laiko, jog 400 EUR suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ši suma priteistina iš B. A..

Dėl atstovavimo išlaidų

Nukentėjusysis V. R. prašo iš kaltinamosios priteisti 1200 EUR atstovavimo išlaidų advokato I. Ruželės pagalbai apmokėti bei pateikė pinigų priėmimo kvitą minėtai sumai (tomas 2, b. l.42-52). Pateiktame prašyme nurodoma, kad atstovaujant nukentėjusįjį baudžiamojoje byloje buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: teisinės konsultacijos, procesinių dokumentų rengimas, susipažinimas su byla, atstovavimas teisme bei ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusiojo prašymas dėl atstovavimo išlaidų tenkinamas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatydamas iš kaltinamosios B. A. nukentėjusiajam priteistiną sumą advokato paslaugoms apmokėti atsižvelgia į kaltinamosios turtinę padėtį (dirba), atstovo dalyvavimo procese apimtį (advokatas paruošė prašymą tyrimui papildyti, parengė civilinį ieškinį, dalyvavo procesiniuose veiksmuose ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdyje), vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir sprendžia, kad nukentėjusiojo V. R. prašoma priteisti 1200 EUR dydžio suma atstovo pagalbai apmokėti yra pagrįsta, adekvati ir nėra akivaizdžiai per didelė.

Dėl daiktinių įrodymų

CD laikmenos su garso įrašais (tomas 1, b.l. 64, 127), vokas su fotonuotraukomis, paliktini byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

B. A. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Priteisti iš B. A. 59,47 EUR turtinei žalai atlyginti ir 400 EUR neturtinei žalai atlyginti V. R. naudai.

Priteisti iš B. A. 1200 EUR atstovavimo išlaidų V. R. naudai.

CD laikmenas ir voką su nuotraukomis palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.

Teisėja Kristina Latožienė