- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-12
- Bylos Nr.
- 2A-568-538/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Gintaras Bastakys, Jonas Pesliakas
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Algirdas Žukas
- Kategorijos
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas P. R. Mickus Procesinio sprendimo kategorija 102.5;
2007 m. rugsėjo 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Gintaro Bastakio, Jono Pesliako, sekretoriaujant Jolitai Mickevičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams P. Ž. ir advokatui Algirdui Žukui, suinteresuoto asmens atstovei Agnei Pocevičiūtei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo įtėvio brolis A. S., miręs 1941 m. lapkričio 22 d., 1939 m. sudarytu testamentu pareiškėjo įtėviui P. S. paliko testatoriui nuosavybės teise priklausantį 2,88 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus Palangos miesto žemėtvarkos tarnybai. Nurodė, kad 1992 m. vasario 13 d. Palangos agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 5 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 3 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausiusius pareiškėjo įtėviui P. S. Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1172 pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į P. S. nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus, išskyrus 2,88 ha ploto žemės sklypą, Palangos žemėtvarkos kartografinėje schemoje pažymėtą (duomenys neskelbtini). Teigia, kad jam turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės ir į minėtą žemės sklypą, nes minėtą žemės sklypą pareiškėjo įtėvio brolis A. S. 1939 m. sudarytu testamentu paliko pareiškėjo įtėviui P. S. Pareiškėjo teigimu, testamento sudarymo faktą patvirtina rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai. Pareiškėjas pažymi, jog įstatymo nustatytą terminą Palangos miesto žemėtvarkos tarnybai pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus praleido, nes dėl garbaus amžiaus, silpnos sveikatos ir sudėtingo nuosavybės teisių atkūrimo teisinio reglamentavimo negalėjo įstatymų nustatytais terminais tinkamai įgyvendinti savo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įstatymo nustatyto termino atnaujinimo buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas byloje pareikštą reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, padarė išvadą, kad tenkinti šio reikalavimo nėra pagrindo, nes iš byloje surinktų įrodymų viseto negalima daryti išvados, jog A. S. testamentu būtų palikęs P. S. testatoriui nuosavybės teise priklausiusį 2,88 ha ploto ginčo žemės sklypą. Vertindamas liudytojų parodymus, susijusius su testamento sudarymu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo tai, kad nors liudytojai ir patvirtino, jog yra girdėję apie tokio testamento sudarymo faktą, tačiau paties testamento nėra matę, be to, testamento sudarymo metu liudytojai buvę jauno amžiaus, o vienas iš liudytojų testamento sudarymo metu net nebuvo gimęs. Tą faktą, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija neturi duomenų apie žemės paveldėjimo iš A. S., patvirtina tai, jog dar iki Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 1172 gavimo P. S. įvaikis V. B. 2005 m. Lietuvos valstybiniame archyve bandė nesėkmingai gauti šiuos faktus patvirtinančius įrodymus. Atmesdamas prašymą dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, teismas nurodė, kad pareiškėjas, 1992 m. vasario 13 d. pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į savo įtėvio P. S. žemę, būdamas pakankamai rūpestingas, iki įstatymo nustatyto termino – 2003 m. gruodžio 31 d. - turėjo suprasti, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijai nėra pateikęs jokių įrodymų apie P. S. teises į A. S. žemę. Be to, nebuvo nustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas nuo 1992 m. vasario 13 d. pats ar per atstovus negalėjo pateikti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai įrodymų apie P. S. teises į A. S. žemę.
Šalies argumentai
Pareiškėjo pateiktame apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., miręs 1941 m. lapkričio 22 d., 1939 m. sudarytu testamentu P. S., gim. (duomenys neskelbtini), perleido nuosavybės teises į 2,88 ha žemės sklypą, šiuo metu Palangos žemėtvarkos kartografinėje schemoje pažymėtą (duomenys neskelbtini), ir atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus Palangos miesto žemėtvarkos tarnybai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos, netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, jog nėra įrodymų apie testamento sudarymą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, argumentuoti, sąžiningi, o tai, kad testamento sudarymo metu liudytojai buvo mažamečiai asmenys, kurie nematė testamento, nesudaro pagrindo netikėti jų parodymais, nes liudytojai gyveno kaime, kur žmonės daug žino vienas apie kitą, be to, apie testamento sudarymą liudytojams buvo pasakoję jų tėvai ir kaimynai. Apelianto teigimu, žemės perleidimo faktą patvirtina ir pareiškėjo įvaikinimo faktas, nes A. S. perleidus turėtą žemės sklypą P. S. prireikė papildomos pagalbos siekiant apdirbti padidėjusius turimos žemės plotus. Rašytinių įrodymų pareiškėjas pateikti negali, nes Kretingos apskrities notarų, ipotekos įstaigos dokumentai archyvui saugoti neperduoti. Apeliantas akcentuoja ir tai, kad jo Palangos agrarinės reformos tarnybai 1992 m. vasario 13 d. pateiktame prašyme prašoma atkurti nuosavybės teises į 5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 3 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors apeliaciniame skunde pripažįstama, kad testamento sudarymo faktą patvirtinantys įrodymai yra netiesioginiai, tačiau jie vienareikšmiškai patvirtina A. S. valią testamentu visą savo turtą palikti broliui P. S. Be to, testatorius mirė 1941 m., todėl testamentinis įpėdinis paveldėjimo teisės liudijimo į žemės sklypą gauti negalėjo dėl žemės nacionalizavimo, tačiau šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjo teisės šioje byloje neturėtų būti ginamos, nes pagal 1997 m. liepos 1 d. redakcijos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulėje išdėstytas nuostatas nuosavybės teisių atkūrimas grindžiamas nuosavybės teisių, įgytų prieš okupaciją, pripažinimo ir tęstinumo principais. Apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į objektyvias termino pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus Palangos miesto žemėtvarkos tarnybai praleidimo priežastis – sudėtingą nuosavybės teisių atkūrimo teisinį reglamentavimą ir subjektyvias priežastis – pareiškėjo garbų amžių, silpną sveikatą.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo, ir pažymima, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateiktas prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra grindžiamas aplinkybe, jog pareiškėjo įtėvio P. S. brolis A. S., miręs 1941 m. lapkričio 22 d., 1939 m. notariškai patvirtintu testamentu pareiškėjo įtėviui P. S. paliko testatoriui nuosavybės teise priklausantį 2,88 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šiuo metu Palangos žemėtvarkos kartografinėje schemoje pažymėtą (duomenys neskelbtini). Nenustačius šio juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali realizuoti savo teisės į nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą atkūrimą. Kitokiu būdu gauti nurodytus faktus patvirtinančių dokumentų pareiškėjas neturi galimybių, nes Kretingos apskrities notarų, ipotekos įstaigos dokumentai archyvui saugoti neperduoti, o minėto testamento pareiškėjas neturi. Praleidęs įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus Palangos miesto žemėtvarkos tarnybai, pareiškėjas prašo jį atnaujinti, nes dėl garbaus amžiaus, silpnos sveikatos ir sudėtingo nuosavybės teisių atkūrimo teisinio reglamentavimo jis nesugebėjo įstatymų nustatytais terminais tinkamai įgyvendinti savo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą.
Pareiškėjas siekia nustatyti juridinį faktą, kuris turėtų reikšmės nuosavybės teisių atkūrimo procese. Nagrinėjant bylas dėl nuosavybės santykius reguliuojančių įstatymų taikymo laiko ir vietos atžvilgiu, aplinkybė, kas buvo po 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal iki 1940 m. birželio 15 d. atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/1999 G. L. v. L. D. G.). Iki nacionalizavimo tuometiniame Palangos valsčiuje galiojo „Svod miestnych uzakonienij gubernij stzejskich pribaltiskich“ (Pabaltijo gubernijų vietinių įstatymų sąvado) 3 knyga, kuri, be kita ko, yra skirta ir paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo iš esmės grindžiamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkto teisės normomis. Teisę atkurti nuosavybės teisę į 2,88 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjas įrodinėja tuo, kad pareiškėjo įtėvio P. S. brolis A. S., kuris mirė 1941 m. lapkričio 22 d., 1939 m. notariškai patvirtintu testamentu pareiškėjo įtėviui P. S. paliko testatoriui nuosavybės teise priklausiusį ginčo žemės sklypą. Minėtas testamentas nėra išlikęs, byloje esanti Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005 m. spalio 5 d. pažyma Nr. R4-3893 (b. l. 10) patvirtina, kad archyve saugomuose fonduose nerasta nei dokumentų apie P. S. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę ir jos paveldėjimą pagal testamentą iš A. S., nei paties testamento, o Kretingos apskrities notarų, ipotekos įstaigos dokumentai archyvui saugoti nebuvo perduoti.
Remdamasis minėtomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, nurodančia, kad teisme nustačius juridinę reikšmę turintį faktą nuosavybės teisės atkuriamos asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą, pareiškėjas teigia, kad pareiškėjo įtėvio brolio sudarytas testamentas vertintinas kaip dokumentas, kurio pagrindu pareiškėjas gali realizuoti savo subjektinę teisę į nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą atkūrimą. Teisėjų kolegijos, nagrinėjančios šią bylą apeliacine tvarka, nuomone, su tokia pareiškėjo pozicija sutikti nėra teisinio pagrindo. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto, šioje teisės normoje nustatyta teisė atkurti nuosavybės teises ne tik nusavinto turto savininkams, bet ir asmenims, kuriems nuosavybės teisę perleido šio turto savininkai, tačiau toks perleidimas įvyko nesilaikant perleidimo metu įstatymo nustatytos formos ir tvarkos. Šiomis nuostatomis įstatymo leidėjas, turintis diskrecijos teisę nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką, suformulavo teisinį pagrindą atkurti nuosavybės teisę asmenims, kurie dėl turto perleidimo sandorių ydingumo negalėjo tapti perleidžiamo turto savininkais. Tokius sandorius patvirtinančius dokumentus (naminius testamentus, pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartis ar kitokius rašytinius dokumentus) įstatymų leidėjas pripažįsta reikšmingais nuosavybės teisėms atkurti, kadangi juose išreikšta turto savininko valia perleisti nuosavybę konkrečiam asmeniui. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, asmuo tampa nuosavybės teisių atkūrimo subjektu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu tik tuomet, kai asmeniui turtas buvo perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu ar sutartimis arba tuo atveju, kai nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą asmenims, pretenduojantiems į nuosavybės teisių atkūrimą.
Tuo tarpu nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir pareiškėjo pateikti jas patvirtinantys įrodymai nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kadangi neišlikęs pareiškėjo įtėvio brolio A. S. 1939 m. notarine tvarka patvirtintas testamentas, kuriuo, kaip teigiama pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, testatorius jam nuosavybės teise priklausiusį ginčo žemės sklypą paliko pareiškėjo įtėviui P. S., nepriskirtinas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte įvardytų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima realizuoti subjektinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, rūšims. LR CK 5.16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neišlikęs testamentas neturi teisinės galios. Tokio testamento turinio negalima nustatyti teismo tvarka. Nors minėtos teisės normos yra įtvirtintos LR CK, tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytų teisės normų turinį jos vertintinos kaip procesinės teisės normos ir turėtų būti taikomos šios bylos nagrinėjimo metu (LR CPK 3 str. 8 d.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, byloje esantys liudytojų parodymai, pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu pateikti paaiškinimai dėl testamento sudarymo fakto ir jo turinio nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Dėl tos pačios priežasties kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, susiję su įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Turint omenyje LR CK 5.16 straipsnio 3 dalies nuostatas, būtina pažymėti ir tai, kad bet koks juridinę reikšmę turintis faktas, kurio egzistavimas siejamas su neišlikusio testamento turiniu, negali būti nustatytas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo V. B. įtėvio P. S. brolis A. S. mirė 1941 m. lapkričio 22 d. (b. l. 14), t. y. jau po 1940 m. birželio 15 d. įvykusio nacionalizavimo. Teigiamai spręsti pareiškėjo subjektinės teisės į nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypo atkūrimą realizavimo klausimo nėra pagrindo ir remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, kurios nurodo, kad nuosavybės teisės atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, - jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams, nes pareiškėjas, būdamas A. S. sūnėnu, nepatenka į minėtoje teisės normoje išvardytų nekilnojamojo turto, į kurį siekiama atkurti nuosavybės teises, savininko giminaičių ratą.
Pareiškėjui neįrodžius jo subjektinei teisei – atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – atsirasti būtinos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytos prielaidų egzistavimo bei atitinkamų sąlygų įvykdymo sistemos (LR CPK 178 str., 179 str. 1 d.), nėra pagrindo spręsti klausimą dėl praleisto termino pateikti nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus Palangos miesto žemėtvarkos tarnybai atnaujinimo.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.), todėl apeliacinio skundo motyvais jo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.