- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-13
- Bylos Nr.
- 1S-398-557/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Nukentėjusysis
- T. Ž., D. B.
teismo posėdyje išnagrinėjęs nukentėjusiųjų T. Ž. ir D. B. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2010-04-13 gautas T. Ž. ir D. B. privataus kaltinimo tvarka paduotas skundas, kuriuo jos prašė patraukti baudžiamojon atsakomybėn J. A. pagal BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. ir 2 d. Nukentėjusiosios skunde nurodė, kad J. A. , piktnaudžiaudama savo kaip mokyklos direktorės pareigomis, 2009-02-23 parašė prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai, kuriuo jas apšmeižė, įžeidė, nepagrįstai pažemino, tyčia išplatino tikrovės neatitinkančią informaciją ir tuo padarė joms turtinę bei neturtinę žalą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-04-20 nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal nukentėjusiųjų skundą. Teismas nurodė, kad skundas paduotas iš esmės dėl to, jog 2009-02-23 Klaipėdos (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos direktorė J. A. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnybą, prašydama išsiaiškinti, ar T. Ž. psichologiškai netraumuoja savo nepilnametės dukters D. B., gim. (duomenys neskelbtini). Šiame prašyme J. A. nurodė aplinkybes, kuriomis remiantis, T. Ž. galimai traumuoja savo dukrą: savo hipergloba kenkia mergaitės vystymuisi, trukdo ugdymo procesui, neadekvačiai reaguoja į mokykloje vykstančius įvykius, nuolat rašo skundus, dėl to mergaitė nesutaria su bendraamžiais, nedalyvauja užklasinėje veikloje, mergaitė ugdymo proceso metu telefonu bendrauja su mama, kuri nurodinėja kaip elgtis, ką daryti, todėl, mokyklos psichologės teigimu, mergaitei daroma didelė žala, kenkiama jos psichosocialinei raidai. Iš pateiktos medžiagos, matyti, kad J. A. , būdama vidurinės mokyklos direktore, pagrįstai kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, ir įgyvendino Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 43 str. 9 d. numatytą pareigą užtikrinti ugdymo švietimo programų vykdymą, atvirumą vietos bendruomenei bei geros kokybės švietimą. Teismas nurodė, kad padoria forma išsakytas, kad ir neigiamas žmogaus vertinimas, nors ir sukėlęs neigiamų emocijų, baudžiamojo įstatymo prasme įžeidimu nelaikytinas, ir konstatavo, jog 2009-02-23 J. A. prašyme išdėstyti teiginiai apie T. Ž. buvo išsakyti tinkama ir visuotinai priimtina forma, todėl nevertintini kaip užgaulūs ar žeminantys, dėl to pareiškėjos skundas negali būti tenkintinas. Mokyklos direktorė, kreipdamasi į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, įgyvendino savo, kaip mokyklos vadovės pareigą reaguoti į galimus vaiko teisių pažeidimus. J. A. , pateikdama prašymą Vaikų teisių apsaugos tarnybai, nepadarė veikos, numatytos BK 154 str. ir 155 str., kadangi skunde įvardinta veika neatitinka BK 154 str. ir 155 str. numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Teismui nenustačius nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių, privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas.
Šalies argumentai
T. Ž. ir D. B. skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-20 nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Nurodo, kad minėta nutartis yra neteisėta, neteisinga, šališka, nepagrįsta ir nemotyvuota, kertanti pasitikėjimą teismais bei valstybe. Teisėja neteisingai supranta BK 154 ir 155 str. ir šališkai juos vertino, neturėdama tikro vidinio įsitikinimo, nesivadovavo protingumo ir sąžiningumo principais ir neteisėtai atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą. Teisėja J. A. veiksmus neteisingai įvertino kaip nuomonės pasakymą, todėl šališkai išteisino be teismo posėdžio ir be jokio nagrinėjimo minėtą pilietę. Tuo tarpu prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tokių kaltinimų ir nukreipė tiesiogiai kreiptis į teismą. J. A. minėtą ,,asmeninę nuomonę“ išsakė ne savo šeimos ar draugų rate, o pareiškė savo reikalavimus oficialiai institucijai – Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybai, siekdama pakenkti vaiko ir motinos interesams. Šį tikslą J. A. pasiekė, nes po to Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą apriboti T. Ž. motinystės teisės arba jas visiškai atimti. Todėl šis tyčinis apšmeižimas, tyčinis įžeidimas, tyčinis tikrovės neatitinkančios informacijos rašytinis paskleidimas jau padarė nepataisomą žalą visam vaiko ir motinos gyvenimui, nes reikėjo vykti pas gydytojus, gydytis, taisyti sveikatą, iki šiol aiškintis su prokurorais, advokatais, vaiko teisių apsaugos darbuotojais, Vaikų teisių apsaugos kontroliere, Vokietijos Respublikos Ambasadoje Lietuvoje, Generalinėje Prokuratūroje, teismuose, spaudoje, pačioje gimnazijoje ir t. t. Tokie pasisakymai nėra visuomenėje priimta forma, nes buvo nukreipti tiesiogiai prieš vaiko ir motinos interesus, siekiant veikti už akių, nieko nepranešant ir viską darant slaptai, todėl mano, kad tokiam nusikaltimui įstatymas numato griežčiausias sankcijas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BPK 412¹ str. 1 d. nustato, jog gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, teisėjas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi, ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Išanalizavęs privataus kaltinimo skunde išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo esant akivaizdžią BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytą aplinkybę – tai, jog nepadaryta veika, turinti BK 154 str. ir 155 str. numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių. Teismas nustatė, jog kreipdamasi į Vaikų teisų apsaugos tarnybą, mokyklos direktorė J. A. tinkamai vykdė savo tarnybines pareigas ir nesiekė paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį tikslu jį paniekinti, pažeminti ar pakirsti jo reputaciją, t. y. jos veiksmuose akivaizdžiai nėra būtino aptariamų nusikalstamų veikų subjektyvinės pusės elemento – tiesioginės tyčios. Aukštesnysis teismas pripažįsta, jog tokia žemesniojo teismo išvada dėl BK 154 str. ir 155 str. numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių nebuvimo, padaryta įvertinus privataus kaltinimo skunde nurodytas aplinkybes, yra pagrįsta. Šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nepaneigia ir nukentėjusiųjų skunde aukštesniajam teismui išdėstyti argumentai. Todėl naikinti ar keisti teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiųjų T. Ž. ir D. B. skundą atmesti, ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.