- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-03
- Bylos Nr.
- N2-2452-122/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00827-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- S. V.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui S. V. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo S. V. išlaikymą nepilnametei dukrai S. L., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad nuo 2006 m. iki 2008 m. su atsakovu gyveno, kaip viena šeima, (duomenys neskelbtini) gimė duktė S., atsakovas pripažino, kad yra mergaitės tėvas, po jos gimimo apie du metus padėjo ją išlaikyti. Nuo 2010 metų prie dukters išlaikymo visiškai nebeprisideda. Kadangi pati augina 3 nepilnamečius vaikus, finansinė padėtis yra labai sunki, šeimos pajamos per mėnesį yra apie 1200,00 Lt.
Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai, tačiau jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnis, 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Civilinio proceso kodekso 378 straipsnyje numatyta, kad šeimos bylose teismas neturi teisės priimti sprendimo už akių. Tačiau pagal Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 2 dalį, teismas privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl teismo šaukimo įteikti jam asmeniškai nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio dalykas yra aiškiai suformuluotas, ieškovė yra pateikusi visus turimus įrodymus, pripažintina, jog šiuo atveju bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka yra netikslinga, todėl siekiant neužvilkinti proceso bei apsaugoti vaiko teises, byloje priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog šalims nesant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė S. L. (b.l. 7). Ieškovė augina dar du nepilnamečius vaikus R. L. ir D. L. (b.l.8-9). Ieškovei nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. spalio mėn. yra išmokėta 12748,67 Lt pašalpų ir kitų išmokų (b.l. 10), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b.l. 11). Ieškovės vardu yra įregistruota transporto priemonė Renault Megane Scenic (registravimo data 1997-08-05), kuri yra areštuota (b.l. 12). Apie atsakovo gaunamas pajamas byloje duomenų nėra, iš Sodros duomenų matyti, kad S. V. yra nedirbantis (b.l. 13-14), transporto priemonių ar nekilnojamojo turto įregistruotų jo vardu nėra (b.l. 15-16). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas gera valia būtų ieškovei siūlęs ar teikęs pastovias lėšas vaiko išlaikymui (Civilinio proceso kodekso 197 straipsnis).
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje, LR civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje, LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio normose numatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra turtinės asmeninės prievolės, kurių vykdymo atsisakyti negalima. Pažymėtina, kad sunki vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės, išlaikymas gali būti priteisiamas ir iš tėvų, kurie gauna minimalias pajamas ar jų neturi.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, darytina išvada, kad šiuo atveju abu tėvai turi vienodas galimybes išlaikyti savo vaiką. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad ieškovės prašomas priteisti 300,00 Lt per mėnesį išlaikymo dydis yra pakankamas patenkinti būtinus nepilnametės S. L., gim. (duomenys neskelbtini), poreikius. Iš atsakovo S. V. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai S. L., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2013-01-25, iki vaiko pilnametystės. Periodinėmis išmokomis priteista išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Tačiau įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų, negu priteista teismo sprendimu (Civilinio kodekso 3.192, 3.196, 3.200 straipsniai).
Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė vaiko tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį gali būti vaiko poreikių pasikeitimas, vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pagerėjimas arba pablogėjimas.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93, 96 straipsniai). Tokiu būdu, iš atsakovo priteistina 108,00 Lt (300 Lt × 12 mėn. = 3600,00 Lt × 3 proc. = 108,00 Lt) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Kitos ieškovės patirtos išlaidos nepriteistinos, nes ji, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, tokių duomenų teismui nepateikė (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
priteisti iš atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai S. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt kas mėnesį nuo 2013-01-25 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
nepilnametės S. L. tėvo S. V. teikiamų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama jos motina R. L., a. k. (duomenys neskelbtini)
priteisti iš atsakovo S. V. 108,00 Lt (vienas šimtas aštuoni Lt 00 ct) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Šį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą – „5660“.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.