Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo V.S. skundo dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, įvardindamas jį pakartotiniu skundu(toliau-skundas), kuriuo prašo: 1)pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus 2015 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta pradėti nuosavybės teisių atkūrimą A.C. į buvusio savininko B.A. valdytą žemę ir kuris patvirtintas 2016m. vasario 24d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštu Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrių pradėti vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko B.A. turėtą žemę jį pergyvenusios sutuoktinės A.C. vardu. Pareiškėjas kartu su skundu teismui pateikė prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Pareiškėjas prie skundo pridėtu prašymu teismą prašo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Įstatymas įpareigoja asmenį savo teisę kreiptis į teismą realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, tarp jų - nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų (Administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau – ir ABTĮ) 33 str.1d.).Teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Nustatyta, kad pareiškėjas skundu skundžia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus 2015 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta pradėti nuosavybės teisių atkūrimą A.C. į buvusio savininko B. A. valdytą žemę ir kuris ABTĮ nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pareiškėjo 2016m. sausio 8d. skundu buvo apskųstas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui ( Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalis). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjui į skundą atsakė 2016m. vasario 24d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, kada minėtą raštą gavo, tačiau savo skunde Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ir prašyme teismui dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016m. vasario 24d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 2016m. vasario 27d. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas, nesutikdamas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu, išdėstytu minėtame rašte, į administracinį teismą su skundu turėjo kreiptis per 20 dienų, tai yra skundą teismui turėjo paduoti vėliausiai 2016m. kovo 18d.(ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis, 66 straipsnis). Pareiškėjas skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui padavė 2016m. balandžio 26d. (2016m.gegužės 5d. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi jį buvo atsisakyta priimti), o skundą, dėl kurio priėmimo sprendžiama šioje nutartyje, teismui padavė 2016m. gegužės 11d., tai yra abiem atvejais pareiškėjas skundą padavė praleidęs įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas prašyme dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nurodė ir tą patvirtina pridėti rašytiniai įrodymai, kad 2016m. vasario 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą jis 2016m. kovo 21d. apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Kai 2016m. kovo 22d. sprendimu Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, jis 2016m. kovo 31d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016m. balandžio 8d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Šias aplinkybes pareiškėjas nurodo kaip svarbias, dėl kurių jis praleido terminą skundui paduoti.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog terminai gali būti atnaujinti tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad jie praleisti dėl objektyvių, svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių.

Formuodamas administracinių teismų praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, yra laikomasi nuoseklios praktikos, kad praleistas terminas administracinėse bylose gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios, tos, kurios objektyviai trukdė asmeniui per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą bei nepriklausė nuo jo valios(žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS-556-341/2009; Nr. AS-62-235/2011 ir kt.). Pareiškėjo nurodytos priežastys, patvirtinančios, kad po to, kai buvo pasinaudota ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, buvo kreiptasi ne į teismą, kaip yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme, o į Vyriausiąją administracinių ginčų nagrinėjimo komisiją ir t.t., leidžia teismui spręsti, kad pareiškėjas terminą su skundu kreiptis į teismą praleido ne dėl svarbių ir objektyvaus pobūdžio priežasčių, bet dėl subjektyvaus apsisprendimo kreiptis į kitas institucijas, siekiant tokiu būdu apginti galimai pažeistas savo teises. Teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju tokio pareiškėjo delsimo negali pateisinti pareiškėjo teisinis neišprusimas ar suklydimas, kadangi iš pareiškėjo teismui pateiktų ir prie šios bylos pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2016m. kovo 1d. jau buvo sudaręs pavedimo sutartį su advokatu dėl pareiškėjo atstovavimo būtent Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje ir Vilniaus apygardos administraciniame teise. Taigi, akivaizdu, kad naudodamasis advokato, tai yra profesionalaus teisininko pagalba, numatė būtent tokį savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą – kreipimąsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją ir į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, kad pareiškėjas kartu su savo atstovu nesivadovavo Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, o subjektyviai pasirinko kitokį savo teisių gynimo būdą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Pareiškėjas turėdamas savo atstovu advokatą ir elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, turėjo ir galėjo savalaikiai imtis priemonių tinkamam savo galimai pažeistų teisių gynimui. Todėl teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą skundui paduoti. Vadovaujantis išdėstytu teismas neatnaujina pareiškėjui praleisto termino skundui paduoti. Teismui neatnaujinus termino skundui paduoti, pareiškėjo skundą atsisakoma priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 105, 106 ir 149 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Neatnaujinti termino skundui paduoti.

Skundą atsisakyti priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.