Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-09-03 · Administracinė byla Nr. P-602-35-14

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-10-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. P-602-35-14Nutartis · 2014-09-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-03
Bylos Nr.
P-602-35-14
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00023-2013-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
A. K.
Kategorijos
  • 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P602-35/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00023-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 80.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A438-1355/2013 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui A. K. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, pareiškėjas) su skundu (b. l. 4–7) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. K. (toliau – ir atsakovas) 1 146 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą.

Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kuriuose įtvirtinta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas pareiškėjas, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu pareiškėjui suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Nuostatuose įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui siejamas ne su atliekų turėtojo faktiškai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi. Teigė, kad už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. atsakovas nėra sumokėjęs pareiškėjui 1 146 Lt dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už atsakovui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovui buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, tačiau atsakovas į juos nereagavo. Vietinė rinkliava atsakovui buvo apskaičiuota pagal turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį (gyvenamasis namas), todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams (vienbutis gyvenamasis namas) taikomas tarifas.

Atsiliepimas

Atsakovas A. K. atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 30) nurodė su skundu sutinkantis iš dalies – sutinka mokėti vietinę rinkliavą nuo namų valdos įregistravimo dienos, t. y. nuo 2011 m. spalio 8 d.

Nurodė, kad pareiškėjo nurodytu adresu esantis žemės sklypas priklauso jam nuo 1999 m. gegužės 13 d., o gyvenamojo namo statyba buvo vykdoma maždaug 2009–2010 metais. Tuo metu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pranešimų apie rinkliavą nerasdavo, konteineriai nebuvo pastatyti. Paskutinius 4 metus į namą atvažiuodavo retai, nes būdavo komandiruotėse užsienyje.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 1 d. sprendimu (b. l. 42–47) pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 1 146 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59 straipsnis). Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai: 1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą; 2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Atsakovui raštu neišreiškus valios dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį, vietinė rinkliava buvo skaičiuojama pagal viešajame registre nurodytą turimo nuosavybės teise nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą.

Pažymėjo, kad nors atsakovas daiktines teises Nekilnojamojo turto registre į namą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistravo tik 2011 m. spalio 18 d., tačiau pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas anksčiau. Iš pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 26), darytos 2010 m. lapkričio 8 d., matosi, kad gyvenamasis namas pilnai pastatytas, aptvertas tvora, jame yra užuolaidos, kas leidžia teigti, jog jis naudojamas pagal pagrindinę tikslinę paskirtį. 2010 m. lapkričio 8 d. patikrinimo vietoje aktu Nr. (8.17)-8R-438 nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatytas nekilnojamojo turto objektas, kuris yra gyvenamas, todėl siūloma vietinę rinkliavą apskaičiuoti nuo 2008 m. liepos 1 d. (b. l. 27). Atsakovas nurodytų faktinių aplinkybių jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė. Tai, kad atsakovas iki šiol nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos minėtame gyvenamajame name, o jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), teisinio vertinimo nekeičia, nes teisėkūros subjektas atskaitos tašku vietinės rinkliavos apskaičiavimui bei mokėjimui pasirinko nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Aplinkybės, kad atsakovas dažnai būna komandiruotėse (b. l. 31-33) ir jam nebuvo pateiktas konteineris, taip pat nepaneigia jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

III.

Atsakovas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 50–51), kuriuo prašė šį sprendimą panaikinti.

Nurodė, kad namų valda adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre užregistruota 2011 m. spalio 18 d., todėl vietinę rinkliavą turėtų mokėti nuo šios dienos. Paaiškino, kad paskutinius 4 metus į šią namų valdą atvažiuodavo retai, nes būdavo komandiruotėse užsienyje, jokių pranešimų apie rinkliavas negavo, jokie pareiškėjo pareigūnai atvykę nebuvo ir telefonu nesusisiekė, konteinerių nepastatė. Tuo laikotarpiu gyveno jam priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir mokėjo vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nors pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė nuotrauką ir patikrinimo aktą, neva patvirtinančius, kad namas buvo gyvenamas iki jo įregistravimo, tačiau iš tiesų tuo metu namas buvo dar neįrengtas ir negyvenamas, buitinių atliekų nesusidarė.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 71–72) prašė jį atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą nepakeistą.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis bei susiformavusia teismų praktika, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą ir pareiškėjo UAB „Klaipėdos atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkino iš dalies – iš atsakovo A. K. priteistą 1 146 Lt vietinės rinkliavos sumą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., sumažino iki 660 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Teismas konstatavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Teismas nurodė, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 6 punktą, galiojusį iki 2011 m. sausio 1 d. ir nuo šios datos galiojančių Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 3 punktą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamo turto savivaldybės teritorijoje.

Byloje nustatyta, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, (duomenys neskelbtini), turi jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą. Ši aplinkybė atitinka aptarto teisinio reguliavimo sąlygą, nustatančią, kad atsakovas yra šios rinkliavos subjektas, t. y., kad jam tenka pareiga mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės pareiškėjas iš esmės neginčija, tačiau nesutinka su tuo, kad rinkliavos mokėtoju jis tapo nuo 2008 m. liepos 1 d., nes jam priklausantį gyvenamąjį namą nustatyta tvarka Nekilnojamojo turo registre, kaip nekilnojamojo daikto objektą, įregistravo tik nuo 2011 m. spalio 18 d. Teigia, kad iki tol šio būsto neturėjo ir juo nesinaudojo, todėl iš jo nepagrįstai prašoma priteisti rinkliavą už ankstesnį laikotarpį.

Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą (registrą) pavesta organizuoti ir tvarkyti pareiškėjui (KRATC), kuris tai turi daryti (registruoti vietinės rinkliavos mokėtojus), vadovaudamasis ir naudodamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, Gyventojų registro, Mokesčių mokėtojų registro, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis.

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad teisiniu pagrindu atitinkamus asmenis įrašyti į šį registrą, t. y., juos pripažinti šios rinkliavos mokėtojais yra kitų, valstybės įstaigų administruojamų, registrų duomenys bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimi duomenys apie asmens turimą nekilnojamąjį turtą.

Byloje esanti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pažyma patvirtina atsakovo teiginius, kad ginčo nekilnojamąjį turtą teisės aktų nustatyta tvarka jis šiame registre įregistravo tik 2011 m. spalio 18 d.

Į bylą pateiktas ir pareiškėjo 2010 m. lapkričio 8 d. atliktas patikros vietoje aktas, kuriuo yra užfiksuoti duomenys apie pastatytą bei naudojamą gyvenamąjį namą, kuris priklauso atsakovui (b. l. 26-27). Šiame akte taip pat padaryta išvada, kad vietinę rinkliavą už šį objektą iš pareiškėjo yra tikslinga skaičiuoti nuo 2008 m. liepos 1 d., tačiau kokiu teisiniu pagrindu bei kokių faktinių aplinkybių pagrindu nutarta atsakovą pripažinti šios rinkliavos mokėtoju nuo 2008 m. liepos 1 d., nenurodyta.

Šiuo atveju teismas taip pat pažymėjo, kad pagal minėtų Nuostatų 6 punktą pareiškėjas yra įpareigotas registro duomenis atnaujinti pagal sausio ir liepos 1 d. būklę arba nedelsiant, vietinės rinkliavos mokėtojui pateikus informaciją KRATC arba paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms.

Iš šio teisinio reguliavimo taip pat seka, kad pareiga savalaikiai įrašyti į registrą rinkliavos mokėtojus bei pastoviai atnaujinti registro duomenis, tenka pareiškėjui.

Įrodymų vertinimo prasme, apibendrinus minėtas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog atsakovas jau 2010 m. turėjo bei naudojo jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau nepaneigė atsakovo teiginių, kad jis iki to laiko tokio objekto neturėjo.

Tai savo ruožtu lemia, kad pareiškėjas neįrodė ir savo reikalavimo pagrįstumo, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. galėjo būti nustatyta tvarka pripažintas šios rinkliavos mokėtoju bei kad privalo už šį laikotarpį sumokėti vietinę rinkliavą.

Dėl paminėtų priežasčių teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje yra nepagrįstas bei negali būti tenkinamas. Atitinkamai pakeistas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, nes teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė neteisingas išvadas dėl priteistinos rinkliavos dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad iš byloje pateiktų mokėjimo pranešimų matyti, kad vietinės rinkliavos dydis atsakovui už kiekvienus 2010 m. ir 2011 m. sudarė po 330 Lt (b. l. 24-25), todėl iš jo priteistos sumos dydis (1 146 Lt) sumažintas iki 660 Lt.

IV.

Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi su prašymu (b. l. 87-88) dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A438-1355/2013.

Prašyme nurodo, kad procesas turi būti atnaujintas, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Siekdamas įrodyti, kad atsakovas nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno jau anksčiau, pareiškėjas kreipėsi į akcinę bendrovę „Klaipėdos vanduo“ (toliau – ir AB „Klaipėdos vanduo“), akcinę bendrovę LESTO (toliau – ir AB LESTO) ir akcinę bendrovę „Lietuvos dujos“ (toliau – ir AB „Lietuvos dujos“) dėl paslaugų teikimo sutarčių sudarymo.

AB „Klaipėdos vanduo“ 2013 m. balandžio 9 d. raštu nurodė, kad pareiškėjas nėra AB „Klaipėdos vanduo“ abonentas, todėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis su juo nėra sudaryta. Pareiškėjo manymu, atsakovas galimai turi gręžinį nuosavame sklype.

AB „Lietuvos dujos“ 2013 m. kovo 29 d. raštu informavo, kad su pareiškėju gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartis pasirašyta 2005 m. lapkričio 28 d. O 2013 m. lapkričio 15 d. raštu AB „Lietuvos dujos“ detaliai nurodo, koks buvo dujų suvartojimas kiekvienais metais, pradedant nuo sutarties sudarymo (2005 m.). Šie duomenys patvirtina, kad atsakovas vietine rinkliava apmokestintame name gyveno visą ginčo laikotarpį.

AB LESTO 2013 m. lapkričio 21 d. raštu nurodė, kad elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta privataus asmens vardu, todėl informacija apie sutarties šalį ir vykdytus mokėjimus laikytina konfidencialia ir tretiesiems asmenims neteiktina. Pareiškėjo manymu, atnaujinus procesą, teismas galėtų išsireikalauti šiuos faktinius duomenis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pažymi, kad aptarti duomenys buvo gauti 2013 m. lapkričio mėnesį, o prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs asmuo sužinojo aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, tad terminai prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleisti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Priimto teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas ir įtvirtino proceso atnaujinimo institutą, kuris yra vertinamas kaip išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog proceso atnaujinimas nėra įprastinė teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kuriai esant teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimui pakanka asmens nesutikimo dėl tokio procesinio sprendimo (pvz., apeliacija). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Varnienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42916/04) taip pat pažymima, kad bylos šalis neturi teisės siekti galutinio ir privalomo sprendimo peržiūrėjimo vien tuo tikslu, kad byla būtų iš naujo išnagrinėta ir išspręsta. EŽTT nurodė, kad tuo atveju, kai prieš paduodant prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylos esmė yra išnagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų ir nėra nustatyta, kad kuris nors iš šių teismų veikė už savo kompetencijos ribų ar buvo padarytas esminis proceso pažeidimas, faktinių aplinkybių nagrinėjimas iš naujo gali pažeisti teisinio tikrumo principą ir pareiškėjo „teisę į teismą“ (EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo byloje Varnienė prieš Lietuvą 43-44 par.).

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje.

Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438-1355/2013, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, numatančiu, kad procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.

Teisėjų kolegija, vykdydama nurodytus įstatymo leidėjo įpareigojimus ir vertindama, ar nėra praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, visų pirma pažymi, jog ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui išsiuntė 2013 m. gruodžio 31 d. (pagal pašto spaudą ant voko), tuo tarpu iš prie prašymo pridėtų dokumentų matyti, kad apie aplinkybes, kuriomis grindžiamas proceso atnaujinimas, pareiškėjas sužinojo 2013 m. lapkričio mėnesį (b. l. 90,92). Taigi konstatuotina, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė nepraleidęs ABTĮ nustatytų terminų, todėl prašymas nagrinėtinas iš esmės.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą laikytinos tik tokios aplinkybės, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, jos turi atitikti ir šiuos kriterijus: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525–150/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438–58/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63–44/2012, 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-70/2014). Procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu gali būti atnaujintas tik tokiu atveju, kai teismas konstatuoja visų keturių sąlygų buvimą. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje byloje.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad svarbu nustatyti, kad aplinkybė ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu bylos šaliai, kuri remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502­–187/2010). Tokiais atvejais turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63–52/2011).

Atsižvelgusi į nurodytus išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamas kaip naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės. Šiuo aspektu pastebėtina, kad pareiškėjo nurodomi AB „Lietuvos dujos“ 2013 m. kovo 29 d. raštas Nr. S41KL(8)-778 bei AB „Klaipėdos vandenys“ 2013 m. balandžio 9 d. raštas Nr. 2013/S.01-1037 pareiškėjui tapo žinomi dar bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje priimta 2013 m. spalio 30 d.), taigi tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės.

Dėl AB „Lietuvos dujos“ 2013 m. lapkričio 15 d. rašto Nr. S41KL-8-4045 ir AB LESTO 2013 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. 50220-8641 pažymėtina, kad pareiškėjas dėl papildomų duomenų į minėtas bendroves kreipėsi jau po bylos nagrinėjimo pabaigos (2013 m. spalio 30 d.), t. y. 2013 m. lapkričio 12 d. raštais (b. l. 90, 92). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui nebuvo jokių kliūčių į AB „Lietuvos dujos“ ir AB LESTO dėl papildomos informacijos kreiptis anksčiau, kai byla dar buvo nagrinėjama, ir pateikti gautus duomenis teismui. Taigi nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės (išdėstytos AB „Lietuvos dujos“ 2013 m. lapkričio 15 d. ir AB LESTO 2013 m. lapkričio 21 d. raštuose) negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į teisinio tikrumo, res judicata principus, aptartą EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nėra pagrindo atnaujinti proceso ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, nes pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė jokių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Neatnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. A438-1355/2013 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui A. K. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasVeslava RuskanSkirgailė Žalimienė