- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-268-372/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Petras Povilaitis
- Ieškovas
- K. Š., R. Š.
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- A. K., E. T.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. V. ir V. V. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2007-05-10 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. Š. ir R. Š. ieškinį atsakovams V. V. ir V. V., tretiesiems asmenims A. K. ir E. T. bei atsakovų V. V. ir V. V. priešieškinį K. Š. ir R. Š. , A. K. ir E. T. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai K. Š. ir R. Š. kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašydami: 1) nustatyti ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, kurio plotas 0,16 ha (bendrame 0,51 ha žemės sklype), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal jų pateiktą žemės naudojimosi projektą – ieškovams paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėtą Š\1506 kv. m. ir Š\23 kv. m.; atsakovams paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėtą V\774 kv.m. ir V\70 kv. m.; ieškovams ir atsakovams bendram naudojimui paskirti žemės skypo dąlį, plane pažymėtą B\142 kv. m.; 2) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad 1992m. jie nusipirko butą Nr. 1 su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini). 2002-10-02 nusipirko namų valdą, kurios plotas 0,16 ha (bendrame 0,51 ha žemės sklype). Viso 0,51 ha žemės sklypo bendrasavininkai yra ieškovai, V. V., A. K. ir E. T.. Ieškovai pateikė bendrasavininkiams namų valdos žemės sklypo padalijimo projektą -pasiūlymą. Visi kaimynai sutiko su šiuo pasiūlymu, o atsakovai nesutinka nei su vienu siūlomu variantu. Ieškovai teigė, kad jų siūlomas žemės padalinimas nepažeistų nei vieno iš namo bendraturčių interesų.
Atsiliepimas
Atsakovai V. V. ir V. V. sutiko su reikalavimu nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau, nesutikdami su ieškovu siūlomu projektu, Kelmės rajono apylinkės teismui pateikė priešieškinį , kuriuo prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) tokią naudojimosi tvarką pagal jų pateiktą projektą: 1) K. Š. ir R. Š. skirti naudotis žemės sklypo dalį projekte pažymėtą indeksu „Š“ 1600 kv m. ploto; 2) V. V. ir V. V. skirti naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą plane indeksu „V“ 1200 kv. m.; 3) Žemės sklypo dalį 147 kv m., pažymėta indeksu „B“ skirti naudotis bendrai K. ir R. Š. bei V. ir V. V.; 4) Žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu „B“ 225 kv. m. paskirti naudotis bendrai – K. ir R. Š., V. ir V. V., A. K. ir E. T.. Tuo pačiu prašė iš ieškovų K. ir R. Š. priteisti visas bylinėjimosi išlaidas jų naudai. Nurodė, jog pagrindinis ir esminis ginčas tarp šalių yra tas, kad ieškovų pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekte, atsakovams yra išvis uždarytas žemės sklypo naudojimas iš gatvės pusės. Pagal ieškovų siūlomą projektą uždaromas takas, kuriuo atsakovai naudojosi nuo pat gyvenimo šiame name pradžios ir naudojasi iki šiol. Atsakovai nurodė, jog šio praėjimo uždarymas yra grindžiamas nesugyvenamumo pagrindu, tačiau, jų nuomone, konfliktai yra būtent iš ieškovų pusės, kurie rašo nepagrįstus pareiškimus policijai. Teigė, jog pagal jų siūlomą projektą atsakovai taku galėtų patekti į gatvę, o taip pat tiesiogiai patekti į savo ūkinio pastato dalį, tuo išvis nepažeisdami ieškovų teisių ir interesų.
Žemesnės instancijos teismas
Kelmės rajono apylinkės teismas 2007 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas nustatė K. Š. ir R. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, projekte pažymėto Nr.189-1, kurio plotas 0,16 ha bendrame 0,51 ha dydžio žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką tokiu būdu: K. Š. ir R. Š. paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Š/1506 kv.m. ir Š/23 kv.m. (geltona spalva); V. V. ir V. V. paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta V/774 kv.m. ir V/70 kv.m. (mėlyna spalva); bendram naudojimui K. Š. ir R. Š., V. V. ir V. V. paskyrė žemės sklypo dalį, plane pažymėtą B/142 kv.m. (violetinė spalva). Tuo pačiu teismas priteisė iš atsakovų V. V. ir V. V. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų K. Š. naudai. Teismas konstatavo, kad faktiškai ginčas tarp šalių kyla tik dėl atsakovų projekte pažymėtų dviejų bendrų praėjimo takų – aplink namą (atsakovų projekte pažymėta rožine spalva, 225 kv.m. ploto, kurį V. siūlo naudoti bendrai visiems namo gyventojams) ir iš V. kiemo tiesiai į jų ūkinį pastatą per Š. kiemą (atsakovų projekte pažymėta violetine spalva, 9 kv.m., kuri atsakovai pageidauja naudoti bendrai su Š.. Pažymėjo, kad dėl likusio bendro naudojimo ploto, kelio palei ūkinius pastatus ieškovo plane pažymėto B-142 ir atsakovų plane atitinkamai B-138 ginčo nėra. Pažymėjo, jog nustatant naudojimosi žemės sklypais tvarką būtina vadovautis faktinio naudojimo, racionalumo ir patogumo principais. Teismas konstatavo, kad atsakovams jų pasiūlyta tvarka yra patogesnė, tačiau šiuo atveju būtina įvertinti dar vieną aplinkybę, būtent tą, kad ieškovai su atsakovais nuolat konfliktuoja, ką patvirtina byloje esantys jų skundai ir prašymai Kelmės rajono PK ir Kelmės savivaldybei. Todėl laikė, kad patogumo principas negali būti lemiamas. Įvertinęs į priešiškus šalių tarpusavio santykius, teismas konstatavo, jog bendram naudojimui tikslinga paskirti kuo mažesnę sklypo dalį. Nurodė, jog pagal atsakovų projektą bendram naudojimui būtų paskirta iš viso 372 kv.m. sklypo, o pagal ieškovų projektą - 142 kv.m. ir tik tarp V. ir Š.. Todėl teismas laikė, kad šiuo atžvilgiu ieškovų projektas yra racionalesnis, juo labiau, kad kiti bendraturčiai sutinka būtent su ieškovo projektu. Pažymėjo, jog kaip matyti iš galutinio ieškovo projekto, įėjimus į savo ūkinį pastatą MN, atsakovas turi iš rytų ir šiaurinės pusės, prie ūkinio pastato turi galimybę patekti bendro naudojimo keliu B 142 kv.m. Nurodė, jog ūkinis pastatas (N) į kurį pageidauja atsakovas patekti tiesiai iš savo sklypo per ieškovo sklypą yra savavališkai atsakovo pastatytas priestatas prie ūkinių pastatų, jo likimas, kaip savavališkos statybos, nėra aiškus. Teismas konstatavo, kad taką B9, kuris yra įsiterpęs į ieškovo Š. žemę ir yra prie ieškovo pastatų MN, N, paskyrus bendram naudojimui būtų sudarytos galimybės dažnų konfliktų kilimui tarp šalių. Teismo padarė išvadą, kad kitas bendras takas, aplink gyvenamąjį namą B 225, atsakovams suteiktų galimybę vaikščioti per visų kitų bendraturčių žemės sklypus, palei gyvenamojo namo lauko sienas ne tik apie Š., bet ir apie E. T., iš dalies ir E. K. butus. Teismas pažymėjo, kad vietos apžiūros metu buvo įsitikinta, kad bendro naudojimo takas B225 pažeidžia ieškovų šeimos privatumą, nes atsakovams būtų suteikta galimybė bet kada vaikščioti palei langus ir buto duris, esančias šiaurinėje buto pusėje. Tokia situacija tik padidintų atsakovų naujų konfliktų su Š. galimybes. Apibendrinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad nustatymas naudojimosi žemės sklypais tvarkos su dviem bendrai naudojamais praėjimo takais, tai yra aplink gyvenamąjį namą ir taku iš atsakovo žemės sklypo per ieškovo žemės sklypą tiesiai į atsakovo ūkinį pastatą, atsakovams būtų aiškiai patogesnis, tačiau atsižvelgiant į itin priešiškus Š. ir V. santykius toks nustatymas prieštarautų racionalumo principui bendram naudojimui paskirti kuo mažesnę sklypo dalį, be to, suvaržytų kitų bendraturčių teises. Dėl to, teismas ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Patenkinęs ieškinį, teismas priteisė iš atsakovų ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (100 Lt žyminio mokesčio ir 400 Lt atstovavimo išlaidų).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai V. V. ir V. V. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ir žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatyti pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo padalijimo projektą. Apeliantų motyvai yra tokie:
1. Priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas gina tik ieškovų nuosavybės teises, o atsakovų nuosavybės teisės yra ignoruojamos. Įstatymas garantuoja, kad šalys teismo procese turi lygias teises. Teismas šio principo privalo laikytis ir garantuoti šalims vienodą jų teisių gynimą. Buto ir žemės sklypo (kiemo) naudojimosi sąlygos neturi būti apsunkintos ir visiems gyvenamojo namo bendraturčiams sudarytos vienodos sąlygos.
2. Teismas, nustatydamas žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovų projektą, faktiškai panaikino vieną iš įėjimų į ūkinį pastatą. Tiek šiuo ūkiniu pastatu, tiek įėjimu į jį atsakovai naudojosi daugelį metų. Neleidžiant vaikščioti iš kiemo pusės į ūkinio pastato dalį yra pažeidžiamos atsakovų teisės naudotis turtu;
3.Teismas nesvarstė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
4.Teismas net nebandė į teismo procesus iškviesti atsakovus A. K. ir E. T. ar jos įgaliotą asmenį. Jai siųstus šaukimus priimdavo K. Š., o vėliau jų šaknelėse atsirasdavo T. T. parašas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 straipsnis), todėl naikinti jo nėra pagrindo ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Kolegija nagrinėja bylą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų ( CPK 320 straipsnio 2 dalis), analizuodama ir tai, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas, taip pat ar nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Iš byloje surinktų įrodymų pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas K. Š. ir atsakovas V. V. konfliktuoja dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pakankamai ilgai besivystančią konfliktinę situaciją, tinkamai vertino, kad būtent ieškovų pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu projektas neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ( CK 1 straipsnio 5 dalis). Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad ieškovų pateiktas ir teismo patvirtintas projektas atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti. Apeliantai nepagrįstai kritikuoja teismo sprendimą dėl galimybės leisti vaikščioti per A. K. ir E. T. priklausantį žemės sklypą. Tačiau tokio pobūdžio bylose teismas neturi būti aktyvus ir pats atlikti pateiktų projektų keitimus. Tuo tarpu patys apeliantai nepateikė tokio naudojimosi tvarkos nustatymo varianto. Tiek A. K., tiek E. T. pripažino ieškovų siūlomą variantą tinkamu ( b.l.37, t.3), A. K. ne kartą raštu pareiškė nesutikimą su atsakovų projektu, tuo pačiu pripažindamas tinkamu ieškovų pateiktą projektą ( b.l.81,97-98, t.3). Pats atsakovų atstovas nurodė, kad A. K. ir E. T. teismo šaukimai yra įteikti tinkamai ( b.l.115, t.3). Tiek patys atsakovai, tiek jų atstovas prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje. Kolegijos posėdyje apeliantai taip pat nepareikalavo apklausti šiuos asmenis. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. K. ne kartą dalyvavo teismo posėdžiuose, tame tarpe dalyvavo atliekant vietos apžiūrą (b.l.113, t.2). Jo pozicija visada buvo labai aiški – tiek teismo posėdžiuose žodžiu, tiek pateiktuose paaiškinimuose raštu palaikė ieškovų reikalavimus. Trečiuoju asmeniu byloje dalyvavęs E. T. taip pat pripažino ieškovo reikalavimus, o atsakovų reikalavimus prašė atmesti. E. T. sutiko su K. Š. paruoštu projektu, o tai reiškia, kad jos nuomonė išreikšta raštu (b.l.37, t.3). Atsakovai neginčija, kad E. T. siunčiamus šaukimus priimdavo jos sūnus T. T., todėl laikoma, jog šie šaukimai buvo įteikiami tinkamai ( CPK 123 straipsnio 3 dalis).
Kolegija laiko, kad apeliantai turi teisę nustatyti servitutą, kuris suteiktų galimybę prieiti prie elektros skydinės bei kanalizacijos šulinių. Nustačius per didelę bendrojo naudojimo žemės sklypo apimtį ieškovams ir atsakovei E. T. pagal apeliantų projektą ( b.l.95,t.3) , yra apribojama šių savininkų teisė savo nuožiūra atlikti bet kokius veiksmus jų nuosavybėje (pvz., sodinti augalus jiems priklausančiame sode). Nėra motyvuotas atsakovų teiginys, kad jiems labai nepatogu į savo gėlyną patekti tik iš gatvės arba per jiems priklausantį butą. Esant tokiai situacijai, atsakovų vaikščiojimas per kaimynų sodus yra tik galimybė sukurti prielaidas šalių konfliktinei situacijai vystytis. Iš surinktų įrodymų matyti, jog šalių nesutarimai yra įsisenėję, bylos vyksta keletą metų. Tai patvirtina ir tarp kolegijos posėdžių atidėjimo įvykęs faktas, jog ieškovas buvo sumuštas ( b.l.145-146, t.3), už ką atsakovas buvo įspėtas ( b.l.147, t. 3). Dėl išdėstytų aplinkybių kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog ieškovo pateiktas projektas suteikia minimaliausią variantą atkurti šalių taiką ar bent suteikti galimybę jiems kuo mažiau bendrauti tarpusavyje. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantai ieškovą įžeidinėja net apeliaciniame skunde , vadindami jį girtuokliu. Ši aplinkybė taip pat įtvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl ieškovo pateikto projekto pagrįstumo. Kolegija įvertina ir tą aplinkybę, kad teismas du kartus vyko į šalių gyvenamąją vietą ir natūroje aiškinosi ginčo aplinkybes.
Atsakovo atstovo teiginys, kad būtina ieškovams parduotus ūkinius pastatus grąžinti atsakovams, nesvarstytinas, kadangi šalys reikalauja tik nustatyti žemės sklypų naudojimosi tvarką. Ieškovai įsigijo pastatus, kurie įregistruoti nustatyta tvarka ( b.l.10-13, t.1), todėl žemės sklypo naudojimosi tvarka yra derinama taip, kad jie galėtų prieiti ir naudotis šiais pastatais.
Apeliantų motyvai, kad jiems būtinas kelias per ieškovo pateiktame projekte jam skirtą sklypo dalį, yra nepagrįstas. 2003-03-21 apeliantai kreipėsi į Šiaulių apskrities viršininką ( b.l. 31, 57, t.1), kuriuo prašė įteisinti savavališkai pastatytą priestatą prie ūkinio pastato. Ši institucija detaliai išaiškino, ką turi padaryti apeliantas, siekdamas įteisinti savavališkai pastatytą priestatą prie ūkinio pastato ( b.l.46, t.1). Duomenų apie tai, kad apeliantas būtų atlikęs visas procedūras, įteisinant pastatą, nėra. Jų nebuvo pateikta ir kolegijos posėdyje. Tokiu atveju taikoma bendra taisyklė, jog iš neteisės teisė neatsiranda. Negalima reikalauti, jog per savavališkai pastatytą pastatą atsakovai turėtų sprendime įteisintą galimybę į savo pastatus eiti per ieškovų žemės sklypą, nors jie gali tai daryti teismo patvirtinto projekto bendrojo naudojimo žemės sklypu.
Atsakovų prašymu buvo atlikti geodeziniai matavimai( b.l.72-73, t.1). Šie matavimai buvo atlikti ir naudojami kaip įrodymai šioje byloje. Atsakovų priešieškinys yra atmestas, todėl nėra pagrindo priteisti iš ieškovų atsakovų turėtas išlaidas ( CPK.93 straipsnio 1 dalis).
Atmetant apeliacinį skundą, iš atsakovų priteisiamos valstybei turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išlaidų suma sudaro 12,98 Lt ( b.l.139, t.3), todėl jos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis po 6,49 Lt. Ieškovas K. Š. yra pateikęs kolegijai Pinigų priėmimo kvitą, pagal kurį jis sumokėjo advokatei ( b.l.140, t.3). Kadangi advokatė nedalyvavo teismo posėdyje, nebuvo paruoštas ir pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą, kolegija laiko, kad šios ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos neturi būti priteistos. Ieškovo prašomas prijungti prie protokolo rašytinis atsiliepimas negali būti laikomas tinkamai pateiktu procesiniu dokumentu – atsiliepimu į apeliacinį skundą. Tačiau jis iš esmės yra raštiškas pasisakymas dėl apeliacinio skundo, kuris pridedamas prie protokolo.
Kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl kurių teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ( CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovų V. V. ir V. V. po 6,49 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.