Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2026-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-90-874/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-03-23
Bylos Nr.
1-90-874/2026
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Nukentėjusysis
A. G.
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-90-874/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33884-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2026 m. kovo 23 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Vijoleta Kurtkienė,sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,dalyvaujant prokurorei Aistei Adomaitytei-Koroliovei,nukentėjusiajam A. G.,kaltinamajam A. P., jo gynėjui advokatui Vilmantui Poškui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2005-02-10 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams; 2005-11-08 išbrauktas iš Pataisos inspekcijos įskaitos;

2) 2006-04-26 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – viešųjų darbų bausme 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui;

3) 2006-05-03 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams; pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2006-05-29 nutartimi paskirtą bausmę subendrinus su 2006-04-26 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimo bausmė 8 mėnesiams; pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) 2007-01-31 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 1 metams; subendrinus su 2006-05-29 nutartimi paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams; 2007-07-17 paleistas lygtinai 8 mėnesiams 18 dienų;

5) 2013-07-18 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 2 metams 3 mėnesiams; subendrinus su 2007-01-31 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

6) 2013-09-03 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams;

7) 2013-09-18 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės atėmimo bausme 1 metams 2 mėnesiams; 2013-11-25 nutartimi paskirtą bausmę subendrinus su 2013-07-18 ir 2013-09-03 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams; 2015-11-24 paleistas lygtinai 8 mėnesiams 18 dienų; 2016-07-12 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

8) 2018-12-14 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimo bausme 1 metams; 2020-01-15 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

9) 2025-04-01 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant B 64¹ straipsnį – bauda 34 MGL (1700 eurų), bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2025 m. rugsėjo 16 d., apie 11 val., parduotuvėje „Ž.“, esančioje (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia ranka suėmęs A. G. kaklą, pastarąjį smaugė, po to, lauke, prie parduotuvės, kumščiu vieną kartą sudavė A. G. į kaktą ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam A. G. sukėlė fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad datos nebepamena, bet galėjo būti 2025 m. rugsėjo 16 d., apie 11 val., kai atėjo į parduotuvę. Jam kažką pasakė dėl šuns, kilo konfliktas. Jis pastūmė nukentėjusįjį ir smaugė. Viskas vyko parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime. Jis atėjo su šuniuku, o nukentėjusysis atėjo su moterimi ir kažką pasakė dėl šuns. Jis paėmė nukentėjusiajam už kaklo ir pastūmė. Išėję iš parduotuvės vėl susistumdė su nukentėjusiuoju. Ar sudavė A. G. į kaktą, nebepamena, bet jei nukentėjusysis sako, kad sudavė, tai galėjo taip būti. Su A. G. ne pirmą kartą pykstasi ir ne tik dėl šuns. Konfliktas kilo dėl to, kad jo šuo buvo be pavadžio. Šuo vokiečių aviganis, bet nieko blogo nedaro. Yra ir anksčiau gavęs įspėjimų dėl šuns. Civilinį ieškinį atlygins, bet šiuo metu neturi pinigų, nedirba, yra išsideklaravęs iš Lietuvos, todėl neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Gailisi dėl savo veiksmų, neatsiprašė nukentėjusiojo, nes nebuvo sutikęs. Dabar atsiprašo. Darys išvadas, vedžios šunį su pavadžiu, įstatymų nepažeidinės. Parduotuvėje konflikto metu buvo pardavėja ir dar kažkokia moteris. Ar pardavėja ir ta moteris kažką sakė, nepamena.

Nukentėjusysis A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamąjį buvo kelis kartus perspėjęs, kad šis prisirištų šunį. A. P. reaguodavo agresyviai, išvadindavo necenzūriniais žodžiais. Tą dieną su mama atėjo į parduotuvę, o prie jos buvo šuo. Jo mama labai bijo šunų, ypač didelių. Įėjus į parduotuvę, mama kaltinamajam pasakė, kad šis prisirištų šunį arba uždėtų bent pavadį. Jis irgi pasakė A. P., kad prisirištų šunį, nes žmonės bijo. Tada A. P. čiupo jam už kaklo ir suspaudė. Jis „numušė“ kaltinamojo ranką ir išėjo iš parduotuvės. A. P. išėjo iš paskos. Jis bandė bėgti, bet A. P. pavijo, pagavo jį iš nugaros. Jam išslydus, kaltinamasis kumščiu trenkė į kaktą. Nuo parduotuvės buvo apie 5 m atstumu. Pašalinių asmenų kieme nebuvo. Parduotuvėje konflikto metu buvo tik jis, jo mama ir pardavėja. Pardavėja buvo išsigandusi, kitą dieną sakė, kad gerai jog jie išėjo į lauką, neišvartė visos parduotuvės. Kalbėdamas su kaltinamuoju dėl šuns, nesitikėjo tokių kaltinamojo veiksmų. Yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 100 eurų neturtinės žalos, nes dvi dienas negalėjo eiti į darbą, pasukti galvos, gėrė vaistus nuo skausmo. Po įvykio jautėsi blogai, nes buvo užpultas viešoje vietoje. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį. Juto fizinį skausmą, kai kaltinamasis suėmė jam už kaklo ir kai sudavė kumščiu. Į medikus nesikreipė, vaistus vartojo pats nusipirkęs.

Liudytoja A. D. posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis yra jos sūnus, o kaltinamasis to paties kaimo gyventojas. Ir anksčiau yra konfliktavę su A. P. dėl šuns. Įvykio dieną ji su sūnumi A. G. ir D. S. ėjo į parduotuvę. Už parduotuvės kampo pamatė A. šunį. Ji išsigando, nes šuo priėjo ir ją apuostė. Šuo jai nieko nepadarė, bet ji labai bijo šunų. Ji su A. užėjo į parduotuvę, o D. S. liko lauke. A. P. stovėjo prie prekystalio, kažką pirko. Ji pastarajam pasakė, kad vedžiotų šunį su pavadžiu. A. P. nereagavo. Tada A. pakartojo tai, ką ji sakė. A. čiupo A. už gerklės. A. išbėgo iš parduotuvės, A. iš paskos. Ji taip pat išbėgo iš paskos, ėmė kviesti policiją. Matė, kad A. vaikėsi A. Ji išsigando. Parduotuvėje buvo pardavėja V. ir pastarosios vyras R. Pastarieji nieko nesakė arba ji neišgirdo. Anksčiau A. P. turėjo konfliktą dėl šuns su jos broliu. Yra sakiusi A. P., kad šunį vedžiotų su pavadžiu, bet šis nekreipdavo dėmesio. Nesuprato ar įvykio metu A. P. buvo blaivus. Po įvykio ant sūnaus kaklo buvo likę raudoni „dryžiai“, ant kaktos buvo paraudimas. Sūnus jos prašė tepalo nuo skausmo, nes skaudėjo kaklą. Po įvykio sūnus jautė baimę, kad A. P. vėl neužpultų. Prieš įvykį buvo užėję pas draugę, nukentėjusysis A. G. buvo atsigėręs lengvo alaus, bet nebuvo girtas.

Liudytoja V. S. posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra to paties kaimo gyventojai, ateina apsipirkti į parduotuvę. Tą dieną ji dirbo parduotuvėje. A. apsipirkinėjo, išsirinkęs prekes, sudėjo ant prekystalio. Jai pradėjus skenuoti prekes, į parduotuvę atėjusi A. su sūnumi A. iš karto pradėjo A. sakyti, kad šis vėl prie parduotuvės paliko palaidą šunį, kad labai bijo šunų. Ji toliau skenavo prekes ir tiksliai negali pasakyti ką šie dar kalbėjo. Tada pamatė, kad A. čiupo A. kaklo srityje. A. bandė išsisukti. Ji išsigando ir pasakė „tik nesimuškit parduotuvėje“ ir šie išėjo lauk. Ji į lauką nėjo, todėl nežino kas vyko toliau. Ji pretenzijų niekam neturi, bet toks poelgis jai nepasirodė priimtinas, nenormalu, jei žmogus griebia kitam už gerklės. Jos rimtis nebuvo sutrikdyta. Ji tik išsigando, kad vyrai nesimuštų parduotuvėje, kad neišvartytų lentynų. Tą dieną buvo atvykę policijos pareigūnai, bet parduotuvės darbas dėl incidento nebuvo nutrauktas.

Liudytojas R. S. posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta, bet santykių su pastaraisiais nepalaiko. Parduotuvėje įvyko kivirčas tarp A. ir A. Po to, A. susikivirčijo su A. A. griebė A. už krūtinės, o A. trenkė atgal. Jo žmona, dirbanti pardavėja, pasakė „čia nesimuškit“ ir vyrai išėjo į lauką. Jam nepatinka tokie dalykai, bet dėl įvykio sukrėstas nebuvo. Matė, kad A. G. trenkė atgal A. P., bet ar pataikė, nepastebėjo. Viskas įvyko labai greitai.

Liudytojas D. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis atėjo iki parduotuvės su nukentėjusiuoju A. G. ir A. D., bet į vidų nėjo, pasiliko už parduotuvės laukti draugo. A. G. su motina įėjo į parduotuvę. Po kiek laiko išbėgo A. G. ir A. P., A. vijosi A. Suprato, kad galimai susiginčijo. Jis gerai nematė kas vyko. Po to, A. G. buvo ant veido gumbas. Kai ėjo į parduotuvę, gumbo dar nebuvo. Iš parduotuvės grįžo kartu su A. G. ir A. D. Pastarieji sakė, kad A. susimušė su A. Jis policijos pareigūnų nematė. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Tada geriau prisiminė.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir duotų parodymų, nukentėjusiojo ir liudytojų duotų parodymų, A. P. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

2025-09-18 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolu, kuriame užfiksuoti pirminiai nukentėjusiojo A. G. parodymai, kad 2025-09-16, apie 11 val., (duomenys neskelbtini), su mama A. D. ėjo į kaimo parduotuvę. Prie parduotuvės pamatėme palaidą, be antsnukio A. P. šunį, vokiečių aviganių veislės. Šuo priėjo prie jų, uostinėjo. Tai jiems sukėlė baimę. Kai įėjo į parduotuvę, už prekystalio buvo pardavėja V. S., prie prekystalio stovėjo šuns savininkas A. P. Jam pasirodė, kad A. P. neblaivus. Jo mama pastarajam pasakė, kad uždėtų šuniui nors antsnukį, nes gąsdina žmones. A. P. atsakė „Nerėkauk viešoje vietoje“. Tada tarp jo ir jo mamos bei A. P. kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. P. ranka sugriebė jam už gerklės ir stipriai suspaudė. Tai jam sukėlė labai stiprų skausmą, kurį vertina 10 balų. Jis nustūmė A. P. ranką nuo savo gerklės ir, gindamasis, pagąsdindamas, užsimojo ranka, bet A. P. nepataikė. Pasakęs A. P. „Einam į lauką“, pradarė lauko duris. Jam jau būnant lauke, A. P. pribėgo ir smogė jam ranka, bet nepataikė. Po to, A. P. kumščiu sudavė jam į kaktą. Tai jam sukėlė fizinį skausmą, kurį vertina 7 balais iš 10. Po to, A. P. apsisuko ir, koneveikdamasis necenzūriniais žodžiais, nuėjo. Jam ant kairės kaklo pusės liko dvi mėlynės, o ant kaktos mažai matomas patinimas. Civilinį ieškinį reikš, bet jo dydį nurodys vėliau (1 t., b. l. 10–13);

2025-09-16 Šiaulių AVPK Pakruojo RPK vyresniojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu „Dėl sumušto A. G.“, kuriame nurodyta, kad 2025-09-16, 11.08 val., gautas pranešimas, jog prieš kelias minutes parduotuvėje vyko konfliktas dėl be pavadžio vedžiojamo šuns, kurio šeimininkas griebė už gerklės pranešėjos sūnui. Apie 11.36 val. nuvykus į (duomenys neskelbtini) k., neblaivi (1,55 prom.) pranešėja A. D. ir jos neblaivus (1,34 prom.) sūnus A. G. paaiškino, kad su kaimynu D. S. nuėjo iki kaimo parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės buvo palaidas šuo. A. D. su A. G. įėjo į parduotuvę, kurioje buvo šuns savininkas A. P. D. S. pasiliko lauke, prie parduotuvės. Parduotuvėje A. D. pradėjo reikšti pretenzijas A. P. dėl šuns. Įvyko žodinis konfliktas. A. G. pradėjo raminti žodinį konfliktą, bet A. P. ranka sugriebė A. G. už kaklo ir suspaudė. A. G. nurodė, kad jam už kaklo buvo suimta tik akimirką ir iškart paleista, todėl smaugimo veiksmo nebuvo. A. G. išėjus iš parduotuvės į lauką, išėjo ir A. P. Žodinis konfliktas vyko toliau ir A. P. viena ranka suėmė A. G. už džemperio, o kita ranka vieną kartą trenkė į kaktą. A. G. teigė, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kai A. P. suėmė už kaklo ir trenkė į kaktą. Vyras medikų pagalbos atsisakė, sąmonės praradęs nebuvo, ant kairės kaklo pusės matėsi sugriebimo žymės bei ant kaktos gumbas. A. D. fiziškai nenukentėjo. D. S. nurodė, kad nematė kas vyko parduotuvėje, nes buvo lauke. D. S. matė kaip lauke A. P. vieną kartą trenkė A. G. į veido sritį. Rimtis sutrikdyta nebuvo. A. P. paaiškino, kad parduotuvėje žodžiu sukonfliktavo su A. D. ir pastarosios sūnumi A. G. Vyras prisipažino, kad konflikto metu buvo A. G. suėmęs už kaklo, kad pastarąjį nustumtų nuo savęs, nes A. G. buvo priėjęs per arti. A. P. neigė, kad prie parduotuvės trenkė A. G. į veido sritį. Parduotuvės pardavėja V. S. nurodė, kad į parduotuvę buvo atėjęs A. P., kuris išsirinkęs prekes, atėjo prie kasos. Skanuojant A. P. prekes, į parduotuvę atėjo A. D. su sūnumi A. G. ir pradėjo reikšti pretenzijas dėl šuns. Matė kaip A. P. ranka suėmė A. G. už kaklo. A. G. su A. D. pasišalinus iš parduotuvės, A. P. irgi išėjo. Kas vyko lauke V. S. nematė ir negirdėjo. Moteris nenukentėjo, rimtis nebuvo sutrikdyta, parduotuvei turtinė žala nepadaryta. V. S. nurodė, kad parduotuvės vidus filmuojamas vaizdo stebėjimo kamera. Daugiau įvykio metu pašalinių žmonių nebuvo, niekas pretenzijų dėl rimties sutrikdymo neturėjo. Naudotas alkoholio matavimo prietaisas „Alcotest 7510“, Nr. ARFF-0057, patikros Nr. 2399801, galioja iki 2026-01-07 (1 t., b. l. 25–26);

2025-0-16 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas parduotuvės „Ž.“, esančios (duomenys neskelbtini), kiemas ir prekybos salė, kur kaltinamasis smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu (1 t., b. l. 27–34);

nukentėjusiojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad įvykio metu A. P. jį smaugė, kumščiu vieną kartą sudavė į kaktą. A. P. veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą, diskomfortą, toks elgesys jį pažemino, įžeidė. Skausmą kakle ir galvoje jautė kelias dienas. Po įvykio į medikus nesikreipė, vaistų nepirko, kelionių išlaidų nepatyrė, į medicininę ekspertizę nevyko. Dėl padarytos moralinės žalos, fizinio skausmo sukėlimo A. P. reiškia 100 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Po įvykio su A. P. nekalbėjo, šis jo neatsiprašė (1 t., b. l. 40);

liudytojo D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2025-09-16, galėjo būti apie 11 val., kai su A. ir pastarosios sūnumi A. G. ėjo į kaimo parduotuvę. Prie parduotuvės įėjimo buvo šuo. A. su A. įėjo į parduotuvę, o jis pasiliko laukti lauke. Po kiek laiko pamatė, kad A. vejasi A. Kadangi buvo atokiau nuo parduotuvės, nepamena ką A. vydamasis sakė A. (1 t., b. l. 46–47);

liudytojos A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2025-09-16, apie 11 val., su sūnumi A. G. ir D. S. ėjo į kaimo parduotuvę. Priėjusi prie parduotuvės, už kampo pamatė vokiečių aviganių veislė šunį be antsnukio, be pavadėlio ir iš baimės sustingo. Šuo buvo A. P., kurio tuo metu prie šuns nebuvo. Šuo nieko jai nedarė, tik uostė. Šuniui atsitraukus, su sūnumi įėjo į parduotuvę, o D. S. pasiliko lauke. Prie prekystalio pamatė šuns šeimininką A. P. Ji pastarajam pradėjo sakyti, kad vedžiotų savo šunį su pavadžiu. A. pasakė A. P., kad ji išsigando šuns, kad šunį reikia vedžioti su pavadžiu. A. P. A. griebė už kaklo ir stipriai suspaudė. Viskas vyko labai greitai. Pamatė, kad sūnus išbėgo iš parduotuvės. A. P. taip pat išbėgo į lauką, vydamasis A. Išbėgusi į lauką matė, kad A. P. gaudė A. ir grasino žodžiais. Būdama lauke, ji skambino Bendrajam pagalbos centrui. Kai gaudynės baigėsi, ji grįžo į parduotuvę. Atėjo ir A. P., bet ji jau nieko nesakė. Ji nuo vaikystės labai bijo palaidų šunų. Nematė, kad lauke, prie parduotuvės durų, A. P. sudavė A. kumščiu į kaktą. Apie tai vėliau jai pasakė sūnus. A. ant kaktos matėsi paraudimas. Taip pat ant sūnaus kaklo nuo A. P. sugriebimo ranka matėsi dvi pailgos mėlynės. Sūnus sakė, kad kaklą ir kaktą skauda (1 t., b. l. 51– 53).

2025-09-18 asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti ant nukentėjusiojo A. G. kūno matomi sužalojimai: nežymus patinimas kaktoje, du šalia esantys nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje (1 t., b. l. 55–64);

2025-09-23 Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas vaizdo įrašas kaip prie pastato sienos stovi rankas iškėlusi A. D., prie kurios dešinės kojos šlaunies nosį prikišęs vokiečių aviganių veislės šuo; A. D. sako, kad bijo, šuo nubėga (1 t., b. l. 65–66);

2025-09-25 Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas parduotuvės prekybos salės vaizdo kameros įrašo turinys: matyti kaip į prekybos salę atėję A. D. ir A. G., priėję prie A. P., kažką emocingai sako, po to, A. P. dešine ranka čiumpa A. G. už kaklo, A. G. rankomis atstumia A. P. nuo savęs ir dešine ranka smūgiuoja A. P., bet pastarasis kaire ranka blokuoja smūgį; A. G. išbėga iš parduotuvės, jam iš paskos išbėga A. P. ir A. D. (1 t., b. l. 74–77);

2025-09-29 Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas A. D. skambučio Bendrajam pagalbos centrui turinys. Pranešėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) k., parduotuvėje, užpuolė A., griebė sūnui už gerklės, medikai nereikalingi; sūnus išsisuko, išbėgo iš parduotuvės, vaikėsi po lauką (1 t., b. l. 84 –85);

2025-09-25 Šiaulių AVPK Pakruojo RPK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos tarnybiniu pranešimu „Dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo“, kuriame nurodyta, kad nusikalstamą veiką padarė A. P., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 90);

A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2025 m., rugsėjo mėnesį, dienos nepamena, bet gali būti diena, paminėta pranešime apie įtarimą, apie 11 val., parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) k., suėmė už kaklo A. G. ir smaugė. Po to, lauke, prie parduotuvės, vieną kartą kumščiu sudavė pastarajam į kaktą. Įvykio metu buvo blaivus. Su savimi atsivedė šunį, kurį paliko prie parduotuvės. Šuo buvo be antsnukio. Žino, kad taip elgdamasis pažeidžia įstatymus, bet šuo nieko nedaro. Kai stovėjo parduotuvėje prie kasos, atėjo minėtas vaikinas su moterimi, gyvenantys tame pačiame kaime, ir abu pradėjo kažką sakyti dėl šuns, dėl antsnukio. Kilo žodinis konfliktas. Ar parduotuvėje be pardavėjos dar buvo kitų žmonių, nepamena. Tas vaikinas ir moteris jį provokavo. Supranta, kad provokavimas neduoda teisės muštis, bet jis neištvėrė ir suėmė vaikino kaklą, suspaudė ir, taip laikydamas, pastūmė pastarąjį nuo savęs. Ar vaikinas bandė jam suduoti, nepamena. Po to, abu išėjo į lauką. Lauke konfliktas vyko toliau. Vaikinas bėgo, jis vijosi. Sutinka, kad vaikinui kumščiu sudavė vieną kartą į kaktą. Ar buvo pašalinių asmenų, nematė. Jo šuniui konfliktas nepatiko, bet šis tam vaikinui nieko nedarė. Tuo konfliktas baigėsi ir jis išėjo namo. Gailisi, kad taip pasielgė. Pažada ateityje taip nebesielgti (1 t., b. l. b. l. 137–139).

Kaltinamojo A. P. įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis pavartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. G. atžvilgiu, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Nors įvykis įvyko viešoje vietoje, tačiau nustatyta, kad konfliktas kilo dėl asmeninių priežasčių, viešoji tvarka ir rimtis nebuvo sutrikdyta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos (BK 140 straipsnio 1 dalis) pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – A. P. teistas 9 kartus, tame tarpe ir gal BK 140 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 96–105, 110–115), teistumas neišnykęs ir jis, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, padarė naują tyčinį nusikaltimą. Darytina išvada, kad A. P. linkęs nusikalsti, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, todėl pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). A. P. baustas ir administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 122–125), nedirba (1 t., b. l. 127), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 129).

Teismas, atsižvelgdamas į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nusikalstama veika sukeltus padarinius, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (BK 54, 61 straipsniai), mano, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta bauda.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (1 t., b. l. 141–143, 145–147), paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusysis A. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, pažeminimą (1 t., b. l. 41).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, jog A. P. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo yra įrodyta, teismas neturi pagrindo abejoti, kad būtent kaltinamasis A. P. yra atsakingas už A. G. padarytą neturtinę žalą.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostata, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Pažymėtina, kad žala šiuo atveju padaroma vertybėms, kurios neturi materialinės išraiškos, tačiau įstatymas šias vertybes gina turtiniais būdais, ir neturtinė žala įvertinama bei atlyginama būtent pinigine išraiška (CK 6.250 straipsnio l dalis). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kurio pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Spręsdamas dėl nukentėjusiajam A. G. padarytos neturtinės žalos, teismas įvertina tai, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų neabejotinai jautė fizinį skausmą, patyrė išgąstį, dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas. Teismas taip pat įvertina, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje. Kaltinamasis nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos pripažino pilnai. A. P. yra nedirbantis, šiuo metu negaunantis jokių pajamų, tačiau nurodė, kad stengsis atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą. Atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant analogiškas bylas, nukentėjusiojo prašoma 100 Eur suma laikytina protinga ir proporcinga kompensacija padarytai neturtinei žalai atlyginti, todėl priteistina iš kaltinamojo A. P.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikmenos su vaizdo ir garso įrašais paliktinos byloje.

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026-02-25 pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. P. (2 t, b. l. 39). Kaltinamajam gynėjas buvo privalomai paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant A. P. pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. G. priteistą 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir skirti A. P. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant A. P. pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. G. priteistą 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtą ir nesumokėtą 34 MGL (1700 Eur) baudą ir paskirti A. P. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant A. P. pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. G. priteistą 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinę žalą ir 34 MGL (1700 Eur) baudą.

Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu A. P. paskirta bauda jau išieškoma priverstinai (bausmę vykdo antstolės Giedrės Vasiliauskaitės kontora), nebenustatyti termino šiuo nuosprendžiu subendrintos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos vykdymo pakartotinai nebenukreipti antstoliui. Įsiteisėjus nuosprendžiui, jo nuorašą išsiųsti baudos išieškojimą vykdančiai antstolei G. Vasiliauskaitei. Tuo atveju, jei dalis baudos jau išieškota, ją įskaityti į šiuo nuosprendžiu subendrintos baudos dalį.

Tęsti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu A. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 2 d., vykdymą.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikmenas su vaizdo ir garso įrašais palikti byloje.

Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti A. G. iš A. P., gim. (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) neturtinės žalos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. P. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė