- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-13
- Bylos Nr.
- 2YT-2174-1021/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00254-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- B. K. N.
- Suinteresuotas asmuo
- P. N., K. N.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. K. N. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys P. N., K. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas B. K. N. (toliau - pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo sutuoktinės E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2 (duomenys neskelbtini)., mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini). mirė jo sutuoktinė E. N., kuri bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą su garažu, ūkiniais pastatais, šiltnamiu bei kiemo statiniais, esančius Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini)., Sis nekilnojamasis turtas yra registruotas jo vardu. Kadangi jis esantis E. N. sutuoktinis, tai turintis teisę paveldėti jai priklausantį turtą. Kad paveldėti sutuoktinei E. N. priklausantį turtą, jis per tris mėnesius nuo jos mirties turėjęs kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Tačiau to nepadaręs, nes neturėdamas teisinių žinių buvo įsitikinęs, jog jokių paveldėjimo dokumentų tvarkyti nereikia, nes nekilnojamasis turtas yra registruotas jo vardu, o jokio kito privalomai registruotino bei paveldimo turto sutuoktinė neturėjo.
Šiuo metu jis norėtų perleisti šį jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Norėdamas parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, jis kreipęsis į notarą, tačiau paaiškėjo, jog to padaryti jis negalintis, nes nėra paveldėjęs jo sutuoktinei E. N. priklausančios šio turto dalies. Šiuo metu norėdamas paveldėti sutuoktinei priklausantį turtą, jis turintis kreiptis į teismą, kad teismine tvarka būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog jis priėmęs palikimą po savo sutuoktinės E. N. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Kreiptis į notarą su pareiškimu dėl sutuoktinei priklausančio turto paveldėjimo jis jau nebegalintis, nes praleidęs įstatymo nustatytą terminą (3 mėn.) tokiam pareiškimui paduoti. Po sutuoktinės E. N. mirties jis likęs gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini)., Vilkaviškio r. sav., kur iki 2016 m. spalio 31 d. buvo deklaruota ir jo gyvenamoji vieta, todėl jam atiteko ir visi sutuoktinei E. B. priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, jis visą šį laiką valdęs, prižiūrėjęs ir išlaikęs šiuos jam priklausančius statinius, iki šiol mokanti už juos priklausančius mokesčius. Tokiu būdu jis priėmęs palikimą po savo sutuoktinės E. N. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškime nurodytus faktus įrodo prie bylos pridedami rašytiniai įrodymai (b. l. 2, 3).
Suinteresuotiems asmenims P. N. ir K. N. buvo išsiųstos pareiškėjo pareiškimo su priedais kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo, gauti atsiliepimai, kuriuose sutinkama su pareiškimu (b. l. 20, 22).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.).
Pareiškėjo pateiktu rašytiniu įrodymu – mirties liudijimu nustatyta, kad E. N., gimusi (duomenys neskelbtini)., d. mirė (duomenys neskelbtini)., d. (b. l. 4). Santuokos sudarymo įrašu nustatyta, kad pareiškėjas buvo jos sutuoktinis nuo 1956 m. (b. l. 5). Pažymomis apie deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad mirusioji nuo 1980 m. buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., o pareiškėjas deklaravę gyvenamąją vietą nuo 2016 m. (duomenys neskelbtini). (b. l. 11,12 ). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav. esantys statiniai nuo 1993 m. yra įregistruoti kaip pareiškėjo nuosavybė (b. l. 9-10), o kadangi įgyti esant santuokoje su mirusiąja yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsniu pareiškėjas turėjo teisę paveldėti savo sutuoktinės turto dalį, o nesant kitiems įpėdiniams ar jiems nepriėmus palikimo, ir visą jos turtą. Jis palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 str.1 d., 5.50 str.2 d., 5.51 1 d.), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasis į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdamas faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 str.2 d.). Notaro liudijime nurodyta, kad dėl mirusios pareiškėjo sutuoktinės turto paveldėjimo į notarų biurą niekas nesikreipė (b. l. 6). Pareiškėjo pareiškimu, bei pateiktais jo rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė iki jos mirties gyveno jiems priklausančiame name, naudojosi juo bei ūkiniais pastatais, o po jos mirties šiais daiktais naudojosi pareiškėjas, kuris pasiliko visus kilnojamus sutuoktinės ir bendro naudojimo buities daiktus, gyveno tame pačiame name. Šiais aktyviais veiksmais pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, šiuos veiksmus atlikdama per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Nėra jokių duomenų, kad kiti asmenys palikimą būtų priėmę pas notarą, suinteresuoti asmenys su pareiškimu sutiko.
Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjas faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinės mirties. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas.). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas, jis pagrįstas ir įrodytas paminėtais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais (CPK 445 straipsnis). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis.). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei priteistinos, nes jos sumoje 3,58 Eur viršija minimalią 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinės E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjo B. K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur (tris eurus 58 euro ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele banka" Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nurodant civilinės bylos numerį Nr. 2YT-2174-1021/2020. Kai bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos po sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo, nurodomas įmokos kodas – 5661.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.