Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) operatoriumi, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2016 m. balandžio 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) 2019 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį-54 MGL (2033,64 Eur) bauda, bauda sumokėta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. T. 2022 m. sausio 20 d., apie 17.00 val., daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), antros laiptinės pirmo aukšto aikštelėje, panaudojo mažamečio A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu fizinį smurtą – tyčia delnu sudavė vieną smūgį mažamečiui A. J. į nosies sritį, kumščiu sudavė vieną smūgį į pilvą, iš kojos spyrė vieną kartą į dešinę koją, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui A. J. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. T. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2022 m. sausio 20 d., apie 17 val. grįžtant iš darbo namo, adresu (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje pamatė, kad vaikinukas atlikinėja gamtinius reikalus. Laiptinėje nebuvo tamsu, degė šviesa. Matė aikštelėje nukentėjusįjį, kuris stovėjo prisispaudęs prie kampo, matė ir apšlapintą sieną. Kai įėjo į laiptinę, nukentėjusysis jau buvo pasitraukęs, tvarkėsi rūbus. Jis paklausė nukentėjusiojo, ką jis daro, o jis tylėjo, kiti vaikinukai juokėsi. Jis sudavė nukentėjusiajam delnu per veidą. Po smūgio sudavimo vaikinukas nenukrito, liko stovėti, sužalojimo nesimatė. Dar trenkė jam į pilvą, spyrė į užpakalį ir liepė dingti iš laiptinės. Kai spyrė nukentėjusiajam į užpakalį, galėjo pataikyti ir į koją. Iš viso laiptinėje buvo 5-6 asmenys, šlapinosi vienas nukentėjusysis. Ryte, einant į darbą, prie laiptinės matė kelis lašelius kraujo, mano, kad tai nukentėjusiojo kraujas. Nenorėjo jo mušti, tik sudavė, koks čia mušimas. Dėl kitų asmenų auklėjimo tokiu būdu - jis taip auklėjo sūnėną. Pripažįsta visas faktines bylos aplinkybes pagal pareikštą kaltinimą. Dėl šio įvykio nukentėjusiojo atsiprašė teismo salėje. Gailisi dėl savo veiksmų, blogai pasielgė, buvo pavargęs po darbo, supyko, kad laiptinėje nuolat netvarka. Dabar tokioje situacijoje kviestų pareigūnus.

Kadangi kaltinamasis R. T. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, taigi byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. sausio mėnesį, tiksliai dienos neatsimena, dienos metu buvo susitikęs su draugais I. S., kuriam 16 metų, R. A., kuriam 14 metų, ir K. G., kuriam 13 metų. Jie visi trys ėjo iki draugo D., kurio pavardės nežino, kuriam 14 metų. Jie ėjo iki D. namo, esančio (duomenys neskelbtini), tikslaus namo adreso šiuo metu neatsimena. Jie užėjo į priešpaskutinę laiptinę. Ėjo iki pirmo aukšto, nes ten gyvena D.. D. butas dešinėje pusėje. Kai jis stovėjo prie laiptinėje buvusių pašto dėžučių, o K. norėjo belstis į draugo D. buto duris, į laiptinę užėjo nepažįstamas vyriškis, kurį matė pirmą kartą. Jis tuo metu stovėjo prie pašto dėžučių, atsirėmęs prie sienos. Tas vyras priėjo prie jo ir paklausė „ką čia darai?' Ir jam nespėjus nieko atsakyti, tas vyras iš karto pradėjo suduoti jam smūgius. Pirmas smūgis buvo suduotas delnu į nosį. Jis (A. J.) iš karto pasilenkė, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir pradėjo cypti ausyse, vaizdas akyse sukosi. Po smūgio jam vyras pasakė „atsakyk” ir tada sudavė vieną smūgį kumščiu į pilvo sritį. Tada pasakė „varyk iš laiptinės“ ir kaire koja vieną kartą spyrė jam į dešinę koją ties šlaunimi. Jis (A. J.) išėjo iš laiptinės, paskui jį išėjo ir I.. Kur nepažįstamas vyras nuėjo, jis nežino, nematė. Netrukus iš laiptinės išėjo kitas jam nepažįstamas vyras, apie 20-23 metų. Pamatęs, kad jam bėga iš nosies kraujas, paklausė, kas atsitiko. Jis pasakė, kad jam nepažįstamas vyriškis trenkė į nosį. Jam buvo pasiūlyta kreiptis į policiją. Būnant prie R. namo (adreso tiksliai nežino), jis susisiekė per internetą su tėčiu ir jam papasakojo apie įvykį. Netrukus jis grįžo namo ir viską papasakojo mamai. Mama iškvietė policijos pareigūnus. Įvykio dieną buvo apžiūrėtas medikų. Daugiau į jokias gydymo įstaigas nesikreipė. Tas vyras, kuris jo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, buvo su juoda megzta kepure, vilkėjo medžiaginę striukę su kapišonu. Striukė buvo užsegama priekyje užtrauktuku ir užspaudžiama „knopkėm“. Vilkėjo tamsias medžiagines kelnes. To vyro veido bruožus įsidėmėjo, jį atpažinti galėtų. Tas vyras buvo apie 40 metų amžiaus, apie 180 cm. ūgio, stambesnio kūno sudėjimo. Visų smūgių sudavimo metu jautė fizinį skausmą. Įvykio metu bėgo iš nosies tik kraujas, daugiau jokių išorinių sužalojimų ant jo kūno nebuvo. Vyras jam pasirodė turintis elgesio problemų. Nuo to vyro, įvykio metu, alkoholio kvapas nesklido. To vyro eisena buvo keista, lėta, jis buvo pakreipęs galvą ir išpūtęs akis (b. l. 67-70).

Liudytoja D. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. sausio 20 d., apie 17 val. 30 min., į namus grįžo jos sūnus A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris buvo susijaudinęs, rankomis susiėmęs už nosies ir šaukė „mama, man turbūt sulaužė nosį“. Sūnus papasakojo, kad jis su draugu laukė kito draugo namo laiptinėje. Netrukus į namo laiptinę užėjo jam nepažįstamas vyras, kuris jo atžvilgiu pradėjo vartoti fizinį smurtą – sudavė jam vieną kartą delnu į nosies sritį, sudavė kumščiu į pilvą, ir spyrė į koją. Sūnus sakė, kad jis jautė fizinį skausmą. Dėl kokių priežasčių tas vyras jo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, jai sūnus nedetalizavo. Sūnus sakė, kad tarp jo ir to vyro prieš smūgių sudavimą jokio žodinio konflikto neįvyko. Po šio pokalbio su sūnumi ji paskambino numeriu 112 ir informavo apie įvykį, nurodydama, kad reikalinga ir policija ir greitoji medicinos pagalba. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji su jais nuvyko iki namo, kurio laiptinėje sūnaus atžvilgiu ir buvo naudojamas fizinis smurtas. Sūnus apibūdino vyro išvaizdą, aprangą. Kur tas vyras gyvena, nežino. Sūnus jai minėjo, kad po to, kai vyras jį primušė, minėtas vyras užlipo laiptais aukštyn, tačiau į kokį butą, nematė. Atvykusi greitoji medicinos pagalba jos sūnų apžiūrėjo ir nustatė sumušimus, nes iš nosies bėgo kraujas. Daugiau į jokias gydymo įstaigas nesikreipė. Išorinių sužalojimų nebuvo matyti. Sūnų sumušusiam asmeniui pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 2, 45-48, 49-51).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad 2022 m. sausio 20 d. apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Tai penkių laiptinių daugiabutis namas. Antros laiptinės durys medinės. Lipant į antrą aukštą kairėje ir dešinėje pusėje matomos metalinės pašto dėžutės. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama. Tyrimui reikšmingu pėdsakų ar daiktų nerasta (b. l. 28-34).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas (išklausytas) 2022 m. sausio 20 d. telefoninio skambučio garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp centro operatoriaus ir moters (D. K.), kuri 2022 m. sausio 20 d. 17 val. 29 min. pranešė, kad buvo sumuštas jos mažametis sūnus A. J. (b. l. 40-44).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis A. J. atpažino R. T. kaip asmenį, kuris 2022 m. sausio 20 d. jo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, sudavė vieną kartą delnu į nosį, kumščiu sudavė į pilvą, kaire koja spyrė vieną kartą jam į dešinę koją (b. l. 80-82).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G169/2022 nustatyta, kad A. J. objektyvių sužalojimų nenustatyta, sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas (b. l. 88-89).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo mažametį arba sukėlė jam fizinį skausmą. Už tokią veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į mažamečio asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš mažametį asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimas R. T. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo pasitvirtino. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę pavirtina ir paties nukentėjusiojo bei liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, bei kiti anksčiau įstatymo nustatyta tvarka ištirti įrodymai, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo, jie sutampa dėl esminių aplinkybių, papildo vieni kitus ir visiškai patvirtina, kad kaltinamasis R. T. 2022 m. sausio 20 d., apie 17.00 val., daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), antros laiptinės pirmo aukšto aikštelėje, panaudojo mažamečio A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu fizinį smurtą – tyčia delnu sudavė vieną smūgį mažamečiui A. J. į nosies sritį, kumščiu sudavė vieną smūgį į pilvą, iš kojos spyrė vieną kartą į dešinę koją, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui A. J. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Taigi, kaltinamojo R. T. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Neabejotina, kad kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato, jog savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ir to norėjo. Šia veika sukėlė padarinius – A. J. jautė fizinį skausmą. Tarp veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Kaltinamasis R. T. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. T. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, ir esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). R. T. administracine tvarka nebaustas (b. l. 104). Jonavos PSPC PSC dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 100-103), dirba.

Vertinant kaltinamojo R. T. asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad jis teistas 2 kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, iš jų vieną kartą teistas dėl smurtinio nusikaltimo padarymą, o antrą kartą – už nusikaltimą asmens garbei ir orumui. R. T. padarė vieną tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš kitą asmenį, juolab prieš nepilnametį asmenį, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo būsenoje, kas rodo, kaltinamojo antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, todėl spręstina, kad nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninio elgsenos rezultatas. Nors yra viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė, tačiau yra ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė: tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Aptarti duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią, sunkinančią ir kitas anksčiau byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad R. T. skirtina BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, bausmės dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, gailisi, savo poelgį vertina blogai, ypač sunkių pasekmių nekilo, ir į tai, kad kaltinamasis dirba, teismas sprendžia, jog bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam skirtina arešto bausmė, didesnė nei arešto bausmės vidurkis - 60 parų. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos R. T. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas

BK 75 straipsnio 1 dalis (BK 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, be to, privaloma skirti intensyvią priežiūrą, numatyta galimybė paskirti pareigas, kurios padėtų asmeniui pakeisti savo elgesį. Įvertinus kaltinamojo, kuriam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, asmenybę (matyti, kad kaltinamasis turi pastovų darbą, yra vyresnio amžiaus, atsiprašė nukentėjusiojo), jo padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 8 punkte, t. y. tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, asmuo bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija.

Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtą pareigą ar padarius naujų teisės pažeidimų, arešto bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą, paskyrus intensyvią priežiūrą ir skyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti, yra realus pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, skiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą bei aukščiau paminėtas pareigas. Nustatytinos šios intensyvios priežiūros sąlygos: kaltinamasis intensyvios priežiūros metu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. negali pasišalinti iš savo gyvenamosios vietos.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Duomenų apie patirtas proceso išlaidas byloje nėra.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą R. T. atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 valandos. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti kaltinamajam R. T. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojimus: tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje; per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).