Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, spręsdamas Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-543-341/2011 perdavimo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė bylą Nr. 2-543-341/2011 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui E. K. dėl 18 675,84 Lt skolos, 5 proc. palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nagrinėjamu atveju yra kilęs Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui klausimas. Ieškovas A. D. prašo perduoti Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-543-341/2011 Klaipėdos miesto apylinkės teismui CPK 34 straipsnio antrosios dalies 1 punkte ir CPK 35 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyje įtvirtintais pagrindais, t.y. siekiant, kad byla tame teisme būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau (CPK 35 str. 1 d.), atsižvelgiant į daugumos įrodymų buvimo vietą (CPK 34 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškime ieškovas nurodė, jog Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. Nr. 2-543-341/2011 teritorinį teismingumą lėmė CPK 29 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Tačiau CPK 30 straipsnyje išvardinti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Prie tokių bylų CPK 30 straipsnio šešta dalis priskiria ieškinius dėl žalos, padarytos asmenų turtui. Toks ieškinys gali būti reiškiamas pagal bendrąsias (CPK 29 str. – atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą) ir pagal alternatyviąsias taisykles (CPK 30 str. 6 d. – ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą).

Pareiškimas dėl bylos perdavimo yra grindžiamas CPK 34 straipsnio antrosios dalies 1 punkte ir 35 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintu pagrindu, siekiant, kad byla būtų operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta kitame teisme pagal daugumos įrodymų buvimo vietą. Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio antrosios dalies 1 punktas ir CPK 35 straipsnio pirmoji dalis įtvirtina galimybę bylą perduoti nagrinėti iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu nustatoma, kad kitame teisme byla bus išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau. Proceso operatyvumas šiame kontekste siejamas su greito bylos išnagrinėjimo užtikrinimu, kadangi, vadovaujantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per kiek įmanomai trumpesnį laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Proceso operatyvumo tikslai, perduodant bylą kitam tos pačios pakopos teismui, būtų pasiekti, jei bylos perdavimas sąlygotų proceso racionalizavimą, pagreitinimą, sutrumpinimą. Proceso ekonomiškumo tikslai būtų pasiekti, jei dėl bylos perdavimo sumažėtų šalių bylinėjimosi bei kitų su ginčo sprendimu susijusių materialių ir nematerialių išlaidų, susitaupytų laiko. Taigi, CPK 34 straipsnio antrosios dalies 1 punkte ir CPK 35 straipsnio pirmojoje dalyje numatytų proceso teisės normų tikslas vienodas – užtikrinti kuo greitesnį ir ekonomiškesnį bylos išnagrinėjimą, tačiau skiriasi jų taikymo ribos ir subjektai, nagrinėjantys šiuos klausimus.

Teismas, priimtą savo žinion bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus išimtinio teismingumo bei CPK 35 straipsnyje nurodytus atvejus (CPK 34 str. 1 d.). Tai reiškia, kad civilinę bylą iškėlęs teismas, į kurį su ieškiniu kreipėsi ieškovas, paprastai turi iš esmės išnagrinėti prisiimtą bylą. Kartu civilinio proceso teisės normos nustato atvejus, kai byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam tos pačios pakopos teismui. Tokia situacija galima tuomet, kai išanalizavus konkrečios bylos faktines aplinkybes, padaroma išvada, kad kitame teisme byla bus išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą. Tokį prašymą turi išspręsti bylą nagrinėjantis teismas, nepriklausomai nuo to, kad keliamas klausimas dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, jei dėl tokio perdavimo nebūtų pažeistas išimtinis teismingumas (CPK 34 str. 2 d. 1 p.). Viena iš šios taisyklės išimčių yra įtvirtinta CPK 35 straipsnio 1 dalyje, remiantis kuria, siekiant, kad byla būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, išimtiniais atvejais byla gali būti perduodama kitam tos pačios pakopos teismui, ne bylą nagrinėjančio, bet aukštesnės instancijos teismo nutartimi, jei tokį prašymą tiesiogiai aukštesnės instancijos teismui pateikia dalyvaujantis byloje asmuo. Pažymėtina, jog CPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui galimybė yra išimtinio pobūdžio. Todėl jos taikymas turi atitikti ultima ratio sąlygą ir yra galimas ne tais atvejais, kai pagal teismingumo taisykles priimtos bylos nagrinėjimas tame teisme neužtikrintų maksimalaus operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo, bet kai bylos neperdavimas turėtų neigiamos įtakos teisingumo vykdymui ir iš esmės pažeistų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus (pvz., dėl proceso dalyvių sunkios turtinės padėties).

Ieškovo pareiškime įrodinėjant bylos perdavimo CPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu egzistavimą nurodyti argumentai, susiję su ieškovo ir jo atstovo gyvenamąja ar buveinės vieta, ginčo automobilio vieta, ikiteisminio tyrimo medžiagos vieta, liudytojo gyvenamąja vieta, nėra pagrįsti konkrečiais duomenimis apie prašomą apklausti liudytoją, išreikalautinų įrodymų pateikimo apsunkinimus, susijusius su jų buvimo vieta. Byloje nėra duomenų apie sunkią ieškovo turtinę padėtį ar kitokį galimą jo kaip proceso dalyvio esminį teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, kuris turėtų reikšmės tiesos nustatymui, nagrinėjant bylą Vilniaus rajono apylinkės teisme. Šiuo atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, kad ieškovas veda bylą per atstovą – advokatą, kurio profesinė veikla yra teisinės pagalbos teikimas. Atkreiptinas dėmesys, jog atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas (CPK 51 str. 2 d.). Taigi byloje dalyvaujančio asmens nedalyvavimas teismo posėdyje, nekliudo bylą nagrinėti teisme. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog vieno liudytojo, gyvenančio Klaipėdoje apklausimas, nesudaro pagrindo taikyti CPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo. Juo labiau, teismas, esant būtinybei, gali pasinaudoti teismo pavedimo institutu įrodymams surinkti (CPK 173-175 str.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra Vilniaus rajone, dėl ko pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę ieškinys pareikštas Vilniaus rajono apylinkės teisme, t. y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog, perdavus bylą nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, bus užtikrintas proceso operatyvumas ir ekonomiškumas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjant Vilniaus rajono apylinkės teisme būtų pažeisti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas, manydamas, kad turėjo teisę, galėjo kreiptis į teismą ne tik pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisykles – atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą (CPK 29 str.), bet ir pagal alternatyviojo teismingumo taisykles – pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 6 d.). Tokia teisė įstatymų numatytais atvejais alternatyviai pasirinkti teritorinį teismingumą priklauso tik nuo ieškovo valios. Tačiau po to, kai ieškovas šia teise nepasinaudojo ir kreipėsi pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę, teisme iškelta byla negali būti perduota nagrinėti kitam teismui (CPK 34 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 35 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

n utaria:

Atmesti ieškovo A. D. prašymą dėl Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-543-341/2011 perdavimo Klaipėdos miesto apylinkės teismui.