Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-04-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-2333-806/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-04-12
Bylos Nr.
A15.-2333-806/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00630-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
E. Z.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-2333-806/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00630-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1., 16.9.7.; 16.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. Z., išnagrinėjusi E. Z. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Z. 2017-03-11 apie 18.45 val., Gelvonų g. 23, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesugebėjo vairuojamo automobilio sustabdyti, kliudė du stovinčius automobilius „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juos apgadino, iš eismo įvykio pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus, teisės vairuoti neturi įgijęs, automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK (toliau – ANK) 426 str. 2 d., 415 str. 1 d., 423 str. 1 d.

Šalies argumentai

E. Z. teisme paaiškino, kad buvo šoke, išsigando, kadangi neturėjo teisės vairuoti, todėl iš eismo įvykio vietos pasišalino. Automobilį po įvykio pardavė.

E. Z. paaiškinime nurodyta, kad 2017 m. kovo 11 d., apie 18.30 val., vairavo automobilį „Mazda 323“, daugiabučio vidiniame kieme šalia savo mokyklos ir neišsukęs posūkio apgadino du automobilius: „Toyota Prius“ (įbrėžta dešinė pusė), ir „Opel Astra“ (nukentėjo truputi smarkiau). Po šio eismo įvykio jis, E. Z. pavažiavęs sustojo ir nuėjo iki automobilio „Opel Astra“, galvojo sulauks savininko, bet bestovint jį apėmė baimė ir stresas, todėl jis tiesiog išvažiavo. Teisės vairuoti neturi. Supranta, jog pasielgė negerai ir labai gailisi savo veiksmų. Savo automobilį „Mazda 323“ tą patį vakarą pardavė.

I. M. paaiškinime nurodyta, kad 2017-03-11 16.30 val., atvažiavo su savo mėlynos spalvos automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į savo kiemą. Puikiai jį pastatė neapgadintą ir nuėjo į savo butą. Apie 19.00 val., atėjo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto ir pranešė, kad sudaužytas jos, I. M. automobilis. Kaimynas nieko nematė kai sudaužė. Ji, I. M. iškvietė policiją. Prie jų atėjo žmogus iš (duomenys neskelbtini) namo ir pranešė automobilio numerius, kuris padarė žalą. Tai automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos. Žmogus užsirašė tuos numerius.

O. V. paaiškinime nurodyta, kad 2017-03-11 apie 15.00 val., atvažiavo su savo automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kiemą prie namo Gelvonų g. 23, Vilniuje. Automobilį pasistatė prie pat namo laiptinės durų esančioje laisvoje vietoje. Automobilis jokių apgadinimų neturėjo. Automobilį užrakino ir nuėjo namo. Apie 19.00 val., išėjo iš namų važiuoti į darbą. Automobilio neapžiūrinėjo. Atvykęs prie darbovietės (duomenys neskelbtini), pamatė, kad jo, O. V. automobilio dešinės pusės priekinės ar galinės durelės, bei tos pačios dešinės pusės priekinis sparnas yra apgadinti. Abi durelės apibraižytos ir įlenktas priekinis sparnas, taip pat apibraižytas ir truputį įlenktas. 19.47 val. jam, O. V. paskambino iš Kelių policijos tarnybos ir pranešė, kad liudininkas matė, jog jo ir kitas automobilis buvo apgadinti, kad forminamas eismo įvykis ir ar gali atvykti į vietą. Į vietą atvyko, jam, O. V. pareigūnai paaiškino, kad turi pasirašyti ant surašytos schemos ir surašyti paaiškinimą.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulio N. P. 2017-03-11 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-03-11 13.59 val., buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Gelvonų g. 23, Vilniuje. Atvykus į minėtą vietą rado sugadintus automobilius „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atėjęs liudininkas, kuris paaiškinimą rašyti atsisakė, pareiškė, kad matė kaip baltos spalvos automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 18.45 val., dideliu greičiu išvažiuodamas iš kiemo kliudė minėtą automobilį „Toyota Prius“ ir atsitrenkė į automobilį „Opel Astra“ ir iš įvykio vietos pasišalino.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykio vieta – Gelvonų g. 23, Vilniuje, automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės, automobiliui „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintos priekinės dešinės pusės durys, galinės dešinės pusės durys.

Dėl išdėstyto konstatuotina, jog E. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą, numatantį, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 14 p., numatantį, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, 126 p., numatantį, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, 127 p., numatantį, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu sukėlus eismo įvykį, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Nereikalaujama, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. E. Z. pripažino sukėlęs eismo įvykį, paaiškinime nurodė, kad neišsukęs posūkio apgadino abu automobilius: „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tai patvirtino ir policijos pareigūnams pasakojęs įvykio aplinkybes liudininkas, jog matė kaip automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dideliu greičiu išvažiuodamas iš kiemo pusės kliudė automobilį „Toyota Prius“ ir atsitrenkė į automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių sugadinimo aplinkybes patvirtina ir I. M., O. V. paaiškinimai, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulio N. P. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema.

E. Z. surašytas protokolas ir dėl ANK 426 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo. ANK 426 str. 2 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. Z. padarė eismo įvykį, dėl ko jo veika kvalifikuotina pagal ANK 432 str. 1 d. KET 222 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. ANK 426 str. 2 d. normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Teismas vertina, kad byloje yra įrodyta, jog E. Z. pažeidė KET 9 p., 126 p., 127 p. Pats E. Z. neneigė pasitraukęs iš įvykio vietos, paaiškino, kad po eismo įvykio pavažiavęs sustojo ir nuėjo iki automobilio „Opel Astra“, galvojo sulauks savininko, bet bestovint jį apėmė baimė ir stresas, buvo šoke, išsigando, kadangi neturėjo teisės vairuoti, todėl išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Kreiptinas dėmesys, kad byloje nustatyta, jog E. Z. vairavo automobilį neturint teisės vairuoti, ši aplinkybė tik patvirtina, jog E. Z. turėjo pagrindą iš įvykio vietos pasitraukti tyčia, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės. Iš byloje anksčiau aptartų įrodymų yra akivaizdu, kad kontaktas tarp automobilių buvo, ką patvirtino byloje esantys įrodymai, tačiau E. Z. tai ignoravo ir iš įvykio vietos išvažiavo. Iš žalos sąmatos matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbai kainuos 543,66 eurų. Iš žalos sąmatos matyti, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbai kainuos 966,62 eurų. Taigi eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. E. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 426 str. 2 d.

Taip pat byloje nustatyta, kad E. Z. pažeidė KET 224 p., numatantį, jog Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (E. Z. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą administracinių nusižengimų metu, baustas administracine tvarka, jauno amžiaus, todėl pažeidėjui skirtinos sankcijose numatytos minimalios baudos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

E. Z. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 str. 1 d., skirti 50 eurų dydžio baudą.

E. Z. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 str. 1 d., skirti 300 eurų dydžio baudą.

E. Z. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 str. 2 d., skirti 1500 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 str. 2 d., nuobaudas subendrinus E. Z. skirti galutinę 1500 eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 17066350665 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė