Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos Kauno apylinkės Pirmojo skyriaus (Kaišiadoryse) prokurorui – Audriui Suprinavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas Jonavos r. sav., gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį. Paskirta galutinė bausmė - 16 parų arešto ir baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus; turto konfiskavimas, išieškant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą - 1320 Eur;

2) 2023 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį. Paskirta galutinė bausmė - 60 parų arešto ir baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus 6 mėnesius; turto konfiskavimas, konfiskuojant transporto priemonę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tokiais veiksmais T. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, T. N. kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju, įtariant padarius nusikalstamą veiką pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, T. N. kaltę pripažino iš dalies. Pripažino, kad gal pasikarščiavo per daug, bet iš kitos pusės, jos veiksmai buvo tokie patys prieš jį. Tai nebuvo visiška savigyna, bet buvo išprovokuotas. 2024 m. liepos 8 d. kartu su savo sugyventine B. B. atvyko į jo draugo kaimą (duomenys neskelbtini)rajone, pasibūti. Ten yra vienas namas tvarkomas ir yra pirtis, tai jie ir buvo pirtyje. Jie atvyko trise, t. y. jis, B. ir B. nepilnametė dukra. Visą laiką buvo tik trise, daugiau jokių asmenų su jais nebuvo. Tądien abu su B. vartojo alkoholį. Visą vakarą buvo viskas gerai, jie smagiai leido laiką ir nesipyko, tačiau vėliau, buvo jau vėlus vakaras, jis matė, kad B. dukra jau nori miego, todėl pasakė B., kad reikia eiti miegoti, o B. supyko ir pradėjo jam priekaištauti, kad jis nebūna su ja, kad neskiria jai laiko, o eina miegoti. Dėl šios priežasties, tai yra, kad jis daug dirba ir neskiria jai laiko, t. y. nebūna su B., jie pykstasi ne pirmą kartą, dėl to B. jam nuolat priekaištauja. Dėl šios aplinkybės ir prasidėjo jų su B. tolimesnis konfliktas. Jie pradėjo bartis, abu kalbėjo pakeltu tonu. Jis pirmas suėmė B. už rankos, nes norėjo ją išsivesti į lauką. Jam nespėjus B. išsivesti į lauką, jiems būnant tarpduryje, B. jam sudavė vieną smūgį delnu į veidą. Tada prie tų pačių laukinių durų yra židinys, prie jo stovėjo šluota. Tada jis paėmė tą šluotą, pastūmė B. nuo savęs gilyn į pirties salę ir paėmęs tą šluotą trenkė jai per petį, trenkė tris, keturis kartus. Pirmąjį kartą, kai sudavė šluota B. į petį, ji stovėjo veidu į jį, o po pirmo smūgio ji nusisuko ir toliau stovėjo šonu į jį. Vieną iš šluota suduotų smūgių pataikė B. į ausį. Tada matė, kad B. buvo susiėmusi ar už ausies, ar už kaklo. Tuomet jis įjungė šviesą, nes kambaryje tuo metu buvo tamsoka, švietė tik ledinės lemputės, kurios mirksi pagal muziką. Kai įjungė šviesą, pamatė kraują ant B. rankos, kuria ji buvo susiėmusi už ausies. Paėmė neatsimena ar maikę, ar kažkokį megztinį, kad prisidėtų prie ausies, nuėjo į toje pačioje patalpoje esančią virtuvės zoną ir iš ten paėmė popierinio rankšluosčio, kuriuo bandė sustabdyti iš ausies bėgantį kraują. Jie apie 10-15 minučių bandė sustabdyti kraujavimą iš ausies, kol galiausiai kraujas užkrešėjo ir nebebėgo. Tuomet B. toliau gėrė, susimaišė kokteilį ir jie abu išėjo į lauką ir prisėdo ant suoliuko. Apie pusę valandos sėdėjo ramiai ir nesipyko. Viskas vyko apie 4 valandą ryto, jau buvo pradėję švisti, buvo prieblanda. Tačiau po kurio laiko B. vėl pradėjo bartis, priekaištauti jam ir rėkti ant jo, pradėjo smurtauti prieš jį, tačiau jis jau nieko nebedarė, tylėjo ir nieko nesakė. Kai B. pradėjo smurtauti prieš jį, pastaroji sėdėjo ant suoliuko, o jis stovėjo ir rūkė. B. pradėjo tampyti jį už rūbų, dėl ko jis prisėdo ant žemės. Kai atsisėdo ant žemės, 1 ar 2 kartus B. jam sudavė į veidą, tačiau jis užsidengė veidą ir išvengė jos smūgių. Tuomet jis rankomis užsidengė galvą, o B. pradėjo jam rankomis smūgiuoti į galvą ir kojomis jį spardyti. Kiek smūgių B. jam sudavė, jis pasakyti negali, nes jų buvo daug. B. smūgiuojant jis atsigulė ant žemės, tuomet B. iš kojų jam kelis kartus spyrė į kirkšnis ir į nugarą. Nori pažymėti, kad kai buvo pristatytas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, medikai užfiksavo, t. y. nufotografavo mėlynes kirkšnies srityje. Tuomet B. vėl iš ausies pradėjo bėgti kraujas, dėl ko jis pasakė, kad reikia kviesti greitąją, o B. nubėgo į pirtį, pasiėmė dukrą ir pasakė, kad pėsčiomis eis į Jonavą ir pradėjo eiti link pagrindinio kelio. Jis ėjo paskui ir pasiėmęs savo telefoną, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pasakė, kad jo girta žmona su nepilnamete dukra šlaistosi po kelią. Jo klausė adreso, bet tuo metu jis niekaip neprisiminė to kaimo pavadinimo ir prašė pažiūrėti jų buvimo vietą pagal telefoną, jo paprašė palaukti ir galiausiai pokalbis nutrūko. Dėl ko nutrūko nežino, gal dėl to, kad toje vietoje prastas ryšys. Išgirdusi, kad kalba telefonu, B. grįžo atgal į sodybą, paguldė dukrą ir jo klausė ar jis tikrai iškvietė greitąją ir jis atsakė, kad tikrai iškvietė greitąją. Tuomet B. vėl supyko. Pasiėmė peilį ir su peiliu šoko prieš jį, sakydama „aš tave pripjausiu“ ir bagztelėjo jam peiliu į jo dešinės rankos žastą, dėl ko jam buvo nežymiai įdrėksta, kaip, kad būna apdraskius nagais. B. toliau rėkavo, jis paėmė iš jos peilį ir įstūmė ją į šalia pirties esantį prūdą, po ko B. nurimo ir nuėjo į pirtį, o jis nuėjo į šalia pirties esančią pavėsinę ir gėrė alų. Galiausiai jis nuėjo į pirtį, paėmė B. dukrą ir su ja užlipęs į pirties antrą aukštą nuėjo miegoti. Jam miegant buvo atėjusi B. ir sakydama kaip jis gali miegoti, prašė jo nulipti į pirmą aukštą, tačiau jis niekur nėjo ir toliau miegojo, o paskui jį jau pažadino policijos pareigūnai. Smurtaudama prieš jį B. jam padarė mėlynę kirkšnies srityje, įdrėskimus ant dešinės rankos žasto ir ant dešinio skruosto tarp lupų ir ausies. Daugiau jokių sužalojimų nepadarė, tik įvairiose kūno vietose jautė skausmą. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie jį sulaikė ir uždarė į policijos automobilį. Jis pareigūnams nieko nesakė apie patirtus sužalojimus ir neprašė medikų pagalbos, tačiau jie turėjo matyti apdraskytą jo veidą. Vėliau atvyko greitosios medicinos pagalba, tačiau ir jiems atvykus jis neprašė jų pagalbos. Vėliau buvo pristatytas į Kaišiadorių rajono policijos komisariatą, būdamas jame taip pat neprašė medikų pagalbos. Pareiškimo dėl B. jo atžvilgiu panaudoto smurto nerašė ir nerašys, nes B. jokių pretenzijų neturi. Kai buvo pristatytas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, medikai atliko jo kūno apžiūrą ir užfiksavo mėlynę kirkšnies srityje ir įdrėskimus ant veido. Nori patikslinti, kad jis iš B. peilio neatėmė, o prieš jam ją įstumiant į prūdą, ji pati nunešė peilį į pirtį ir jį ten turbūt kažkur padėjo. Prašo jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą nutraukti, kadangi veikos nedarė tyčia, tai buvo spontaniški veiksmai, dėl kurių šiai dienai labai nuoširdžiai gailisi (1 t., b.l. 121-123).

Už fizinio asmens nesunkų sveikatos sutrikdymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnį. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo šeimos narį atsako pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Nukentėjusioios B. B., kaltinamojo T. N. duotais parodymais nustatyta, kad įvykio metu, t. y. 2024 m. liepos 9 d. B. ir T. gyveno kartu (sugyventiniai) faktinėje šeimoje, kartu vedė bedrą ūkį.

Kaltinamojo T. N. ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje duotais parodymais nustatyta, kad 2024 m. liepos 9 d. apie 04:30 val., jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės B. B. atžvilgiu, tai yra šluota sudavė B. B. ne mažiau kaip septynis smūgius į dešinę ausį, kaklą, dešinį petį bei nugarą, tokiu būdu B. B. padarė odos nubrozdinimus ir minkštųjų audinių sumušimus kaklo dešinėje pusėje, dešinio peties ir nugaros viršutinėje dalyje, dešinės ausies kaušelio žaizdą ir taip nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinės B. B. sveikatą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. liepos 16 d. specialisto išvada Nr. 1406/2024 (02) B. B. konstatuota- dešinės ausies kaušelio žaizda, odos nubrozdinimai ir minkštųjų audinių sumušimai kaklo dešinėje pusėje, dešinio peties ir nugaros viršutinėje dalyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Tikėtina, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuiojant šluota ir suduodant mažiausiai šešis smūgius (skaičiuojant – į kaklą vienas, daugybiniai bugaros viršutinėje dalyje ir dešinio peties stityje – mažiausiai penki smūgiai). Sužalojimai, sprendžiant pagal lokalizaciją kūne ir pobūdį, negalėjo atsirasti nukentėjusiajai griūnant. Tyčia taip susižaloti galėtų ir pati nukentėjusioji.

Žaizda dešinėje ausyje vertinant atskirai, yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokios apimties žaizda sutrikdo sveikatą ilgiau dešimties parų. Visi kiti sužalojimai tiek visumoje, tiek vertinant atskirai, yra nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 81-83).

Ši kaltinamojo T. N. padaryta nusikalstama veika pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra kvalifikuota teisingai ir pilnai įrodyta ir paties kaltinamojo T. N. duotais paaiškinimais ikiteisminiame tyrime ir teisme, nukentėjusiosios B. B. ir liudytojo T. Umbraso ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu bei aukščiau paminėta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. liepos 16 d. specialisto išvada Nr. 1406/2024, kuria konstauta kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajai B. B. įvykio metu.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms T. N. atžvilgiu dėl veikos padarymo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punką nukentėjusiosios B. B. atžvilgiu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-55 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

T. N. yra baustas už padarytus administracinius nusižengimus (1 t., b. l. 156-163). Byloje yra rašytiniai duomenys apie tai, kad T. N. VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre lankosi nuo 2023 m. liepos 12 d. Dgn. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 168-169). Taip pat yra lankęsis VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje (1 t., b. l. 177-179).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-961/2024 konstatuota, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad T. N. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, įvykio metu buvo neblaivus, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 187).

Teismo psichiatrojos, teismo psichologijos ekspertizės 2024 m. lapkričio 7 d. – gruodžio 9 d. akte Nr. 83TPK-584/2024 nurodyta, kad šiuo metu T. N. konstatuojami psichikos sutrikimai: (duomenys neskelbtini). Šiuo metu T. N. gali suprasti savo veislsmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu T. N. gali duoti parodymus, stoti prieš teismą bei atlikti bausmę. Dėl psichinės būsenos kaltinamasis T. N. nepavogingas sau ir kitiems, jam nerekomenduojamas priverstinis gydymas – priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymas (2 t., b.l. 73-75).

T. N. šiuo metu dirba pagal individualią veiklą.

T. N. už padarytą nusikalstamą veiką yra skirtina bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijos ribose. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam T. N. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64 ¹ straipsnis).

T. N. padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau yra teistas, paskirtą bausmę – arešto yra atlikęs, teistumas neišnykęs, šiuo metu jis dirba, vykdo individualią veiklą, pakeitė požiūrį į gyvenimą, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, todėl manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas vertina, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai. Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, netaikant jam intensyvios priežiūros.

Kaltinamajam T. N. byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini); įpareigotas nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja B. B. (1 t., b. l. 134-137), kuri paliktina iki nuosprendžio vykdymo.

Daiktiniai įrodymai, turėję reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui ir nagrinėjimui, t. y. CD (1 vnt.) su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu (1 t., b.l. 99), CD (1 vnt.) su „Body“ kamerų įrašais (1 t., b.l. 95), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini bylos medžiagoje; įvykio vietos apžiūros metu rasta šluota, saugoma Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sukaintintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam T. N. buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo būtinas dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis T. N. dirba (pagal individualią veiklą), duomenų apie nuteistojo turimą turtą byloje nėra, todėl valstybės garantuojama teisinė pagalba, šiuo atveju, kaltinamajam buvo suteikta imperatyviai laikantis BPK nuostatų, dėl ko valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo T. N. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (nusikalstama veika padaryta 2024 m. liepos 9 d.) ir paskirti bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 6 ir 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arbą mokslą;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ² straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja B. B., pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš T. N. nepriteisti.

Daiktinius įrodymus, turėjusius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui: CD (1 vnt.), kuriame yra bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai ir CD (1 vnt.) su „Body“ kamerų įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti bylos medžiagoje; šluotą, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sukaintinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.