Kauno apylinkės teismo sprendimas

- kilnojamąjį turtą už 1250 Lt vertės: svetainės baldų komplektą (kampas su staliuku) - 200 Lt; nedidelę sekciją - 100 Lt; prieškambario komplektą - 50 Lt; prieškambario dviejų durų spintą - 100 Lt; 2 sofas-lovas - 200 Lt; virtuvinį baldų komplektą (kampą) - 50 Lt; televizorių „Samsung“ - 100 Lt; televizoriaus staliuką - 50 Lt; žurnalinį staliuką - 50 Lt; elektrinę viryklę - 50 Lt; skalbimo mašiną - 50 Lt; šaldytuvą „Snaigė“ - 50 Lt; benzininį pjūklą - 100 Lt; plastmasinių vamzdžių litavimo aparatą - 100 Lt;

- gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (147000 Lt), 0,1168 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (46400 Lt), esančius (duomenys neskelbtini)

3.2. atsakovui priteisti:

- kilnojamąjį turtą už 1700 Lt vertės: sofą - lovą su dviem foteliais - 100 Lt; 4 durų spintą - 200 Lt; dvigulę lovą - 150 Lt; didelę sekciją - 200 Lt; veidrodį su spintele - 50 Lt; virtuvines spinteles (dvi pakabinamos, dvi pastatomos) - 200 Lt; šaldytuvą „Minskas“ - 50 Lt; šaldiklį „Snaigė“ - 100 Lt; dujinę viryklę su balionu - 150 Lt; televizorių „Philips“ - 200 Lt; gręžimo stakles - 150 Lt; elektrinį suvirinimo aparatą (trifazis) - 150 Lt;

3.3. priteisti P. G. iš O. G. 60766,70 Lt kompensaciją;

3.4. priteisti P. G. transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės;

4. Priteisti O. G. iš P. G. 14000 Lt neturtinę žalą.

5. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas yra sunkaus charakterio, labai emocionalus, konfliktiškas, agresyvus. Jis nesirūpino šeimos gerove, vaikų išlaikymu, vedė netinkamą gyvenimo būdą. Dar 1993 m. lapkričio 3 d. teismo buvo priteistas išlaikymas vaikams. P. G. piktnaudžiavo alkoholiu, po ko jis tapdavo itin konfliktiškas, trikdė normalų, pilnavertį šeimos gyvenimą, triukšmavo, elgėsi nepagarbiai, agresyviai. Jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, priimtas nutarimas dėl nuobaudos taikymo. P. G. yra sunkiai sužalojęs žmonos akivaizdoje peiliu sūnų Vaidą, buvo nuteistas ir atliko bausmę pataisos namuose. Tuo pačiu nuosprendžiu atsakovas nuteistas ir pagal BK 145 str., nes grasino nužudyti sutuoktinę. Kaip matyti iš pateikiamo nuosprendžio, P. G. 2008-2010 m. laikotarpiu vartojo psichologinį smurtą, nuolat gąsdindavo turto sunaikinimu, sutuoktinės nužudymu. O. G. buvo priversta dažnai net slėptis nuo agresyvaus sutuoktinio, nakvoti ne namuose. O. G. buvo suteiktos laikino apnakvindinimo paslaugos. Sutuoktinis visada buvo labai agresyvus, gąsdino nužudymu ne tik sutuoktinę, bet ir vaikus, ketino uždegti pastatytą namą, apipildamas jį benzinu. Dėl agresyvaus elgesio iš P. G. buvo atimta teisė turėti ginklą, o vėliau šią teisę susigrąžinęs, tai slėpė nuo šeimos narių, ginklą laikė pas giminaičius. Sutuoktinė ir vaikai gyveno nuolatinėje įtampoje, strese. Atsakovas ilgus metus nedirbo, pragyveno iš gaunamos invalidumo pašalpos, nors nebuvo visiškai nedarbingas, neįgalus. Sutuoktinė visapusiškai stengėsi išlaikyti vaikus, rūpinosi šeimos gerove, dėl didelių pinigų poreikių daug metų uždarbiavo užsienyje ir perduodavo pinigus šeimai, kad būtų įrenginėjamas namas, sumokami mokesčiai, išlaikomi vaikai. Dėl atsakovo kaltės ne tik iširo šeima, tačiau patirta labai dideli išgyvenimai, stresas, nuolatinė įtampa, nepatogumai, negalėta normaliai, pilnavertiškai gyventi su sūnumis, todėl prašo priteisti jai iš atsakovo 14000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Dėl santuokos iširimo priežasčių, kad šeima iširo jau nuo 2002 m., kai O. G. išvyko į Airiją, o 2003 m. atsakovas sužinojo, jog ji turi draugą. Ieškovė atostogų iš Airijos grįždavo keletą kartą per metus, dažniausiai vasarą. Ieškovė ir šiuo metu gyvena Airijoje. Atsakovas nuo 1976 - 1992 m. laikotarpiu dirbo LŽŪT kaimo mechanizuotoje kolonoje suvirintoju, ekskavatorininku, santechniku ir vairuotoju. Vėliau, apie 4 metus dirbo Troleibusų parke vairuotoju, o iki 1999 m. dirbo UAB „Neris“. Tik 1999 m. buvo suteiktas 40 procentų nedarbingumas, kuris mokamas iki dabar. Taigi, visiškai nepagrįsti kaltinimai, jog atsakovas nesirūpino šeima, nes buvo gaunamos pastovios pajamas, be to, neįrodyta ir aplinkybė, jog jis piktnaudžiavo alkoholiu. Priešingai, 2006-2007, ieškovei O. G. gyvenant užsienyje, sūnus R. G., pasitikėdamas juo, jo vardu pirko žemės sklypą Stanaičių sodų bendrijoje, jam daug padėjo statant gyvenamąjį namą — rūpinosi projekto sudarymu, su draugais kasė pamatus ir juos išbetonavo. Kitas sūnus — V. G. 2007 m. įvykdė nusikaltimą ir didelė dalis ieškovės santaupų buvo skirta sūnaus advokatų apmokėjimui. Be to, nuo 1981 m. nedirbo, nes augino sūnus, taigi, šeimą išlaikė pilnai ir jokių nusiskundimų nebuvo. Ieškovė tik klaidina teismą, teigdama, jog dirbo užsienyje, siekdama remti šeimą finansiškai ir siųsdavo pinigines perlaidas, tačiau tai būdavo labai retai, o būtent, kas vieną - du mėnesius po 100-200 svarų. Vaikai buvo pilnai išlaikomi iš jo pajamų, be to, ir statomas tuo pačiu gyvenamasis namas, nes iki jai išvykstant, namas jau buvo pastatytas.

Dėl turto padalijimo. Paskutiniojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad dėl ieškovės prašomų padalinti kilnojamųjų daiktų būdo ginčo nėra. Tačiau nesutinka su nurodytomis turto kainomis. Atsakovo vertinimu, ieškovei priteistino kilnojamojo turto tenka už 7600 Lt, o jam – už 800 Lt, todėl aiškiai matyti, kad jam priteistino kilnojamo turto vertė yra neproporcingai maža. Automobilis VW Passat buvo įsigytas už bendras lėšas 2007 m., sutuoktinė vairuotojo teises turėjo jau nuo 1985 m. šiuo metu automobilio vertė 1000 Lt, todėl sutinka, jog automobilis būtų pripažintas sutuoktinės O. G. asmenine nuosavybe. Ieškovė prašo nustatyti nelygias sutuoktiniams tenkančias turto dalis, t.y. ieškovei 2/3, atsakovui - 1/3 dalis, tačiau nutraukiant santuoką nėra jokių pagrindų nukrypti nuo prezumcijos, jog sutuoktinių turto dalys yra lygios. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo gautas P. G. vardu dar 1989 m. ir pradėta namo statyba. Ieškinyje ieškovė nurodo, jog prie namo statybos prisidėjo finansiškai, dirbdama užsienyje, tačiau O. G. prie namo statybos tik ketino prisidėti, nupirkdama dalį medžiagų antrajam aukštui įrengti. Ieškovei išvykus į Airija, namas jau buvo pastatytas, nebuvo pilnai įrengtas tik antrasis aukštas. Visus darbus atsakovas atliko pats, kai ką padėdavo draugai. Ieškovė O. G. pageidauja po santuokos nutraukimo jai priskirti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), ir kilnojamojo turto 1250 Lt sumai, išmokant 60 766,70 Lt piniginę kompensaciją. Tačiau su tokiu reikalavimu nesutinka, nes nekilnojamasis turtas gali būti padalintas šalims lygiomis dalimis. Jis yras pritaikytas gyventi abiems šalims, nes yra atskiri įėjimai, atskiri santechniniai mazgai. Ieškovė neįrodė aplinkybių, kad jos indėlis į namo statybą buvo didesnis. Jis šiuo metu gyvena pas brolį. Atsakovas taip pat nurodė, kad sutiktų sumokėti kompensaciją už namą, kurią gautų pardavęs ginčo turtą ar paėmęs paskolą.

Dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovė galėjo pilnai ir betarpiškai bendrauti su sūnumis. Jos išvykimas į užsienį uždirbti pajamų, siekiant išlaikyti šeimą ir ją remti tik dar kartą patvirtina, jog ji pati nepageidavo bendrauti tiek su sutuoktiniu, tiek su sūnumis. Ieškovė nurodomų aplinkybių dėl patirtos neturtinės žalos nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Tai tik įrodo ieškovės siekimą nepagrįstai praturtėti, nes jau ieškinyje nurodoma, jog ieškovės O. G. turtinė padėtis yra pakankamai gera, kas mėnesį gaunamas uždarbis — 400 - 450 svarų sterlingų. Atsakovo materialinė ir finansinė padėtis šiuo metu sunki. Ieškovei išvykus į užsienį, jis vienas augino sūnų D. G. ir juo rūpinosi nuo 10 m. iki 18 m., visuomet buvo geras tėvas.

Nustatyta, kad ieškovė O. G. ir atsakovas P. G. susituokė 1979-10-12 Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 425 (1 t., b. l. 15). Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi.

Santuokos metu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo šį turtą:

1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 17, 20-21, 2 t., b.l. 76);

2) transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 25-27);

3) kilnojamąjį turtą (namų apstatyto, buities reikmenys): svetainės baldų komplektą (kampas su staliuku); nedidelę sekciją; prieškambario komplektą; prieškambario dviejų durų spintą; 2 sofas-lovas; virtuvinį baldų komplektą (kampą); televizorių „Samsung“; televizoriaus staliuką; žurnalinį staliuką; elektrinę viryklę; skalbimo mašiną; šaldytuvą „Snaigė“; benzininį pjūklą; plastmasinių vamzdžių litavimo aparatą; sofą – lovą su dviem foteliais; 4 durų spintą; dvigulę lovą; didelę sekciją; veidrodį su spintele; virtuvinę spintelę (dvi pakabinamos, dvi pastatomos); šaldytuvą „Minskas“; šaldiklį „Snaigė“; dujinę viryklę su balionu; televizorių „Philips“; gręžimo stakles; elektrinį suvirinimo aparatą (trifazis) (1 t., b.l. 7-8, 117).

1. Dėl santuokos nutraukimo

Nustatyta, kad šalys susituokė 1979-10-12 Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 425 (1 t., b. l. 15). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad jų santuokiniai santykiai yra nutrūkę visiškai, tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški ir priešiški, todėl santuoka nutrauktina. Šalys pripažino, kad šeima yra iširusi, tačiau skirtingai nurodė, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais sutuoktiniui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Tokia prezumpcija yra nuginčijama, kai kitas sutuoktinis ją paneigia, įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių, arba nurodęs faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai nesirūpino šeima, jos neišlaikė, todėl dėl sunkios finansinės padėties buvo priversta išvykti užsidirbti į užsienį, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas. Nepagrįstais laikytini ir atsakovo argumentai, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė. Teismas sprendžia, kad atsakovas šioms aplinkybėms, t.y., kad santuoka nutrūko būtent dėl to, kad ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, nes 2002 m. išvyko dirbti į užsienį, buvo neištikima, pagrįsti nepateikė įrodymų (CPK 178 str.). Ieškovė neigė neištikimybės faktą, o atsakovas jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Bylos šalių veiksmai bei liudytojų D. G., N. G. parodymai patvirtina, kad ieškovė išvyko į užsienį dirbti šalių bendru sutarimu, siekdami gauti pajamų ir tokiu būdu papildyti šeimos biudžetą. Ieškovei išvykus į užsienį, sutuoktiniai ir toliau vedė bendrą ūkį, nes ieškovė šeimai išlaikyti ir namo statybai (remontui) perduodavo pinigus į Lietuvą, su atsakovu gyveno jų tuo metu buvęs dar nepilnametis vaikas D. G. (gim. 1992-04-14), kuriuo tiek ieškovė, tiek atsakovas rūpinosi, atsakovas savo darbu statė (remontavo) jų bendrą nekilnojamąjį turtą, bendru sutarimu įgijo transporto priemonę, vėliau ir atsakovas buvo išvykęs pas ieškovę į Airiją užsidirbti, tačiau po konflikto su ieškove neužilgo grįžo atgal į Lietuvą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2010 m. spalio 14 d. atsakovas P. G. yra nuteistas už sunkų savo šeimos nario (sūnaus V. G.) sveikatos sutrikdymą (pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p.) ir už grasinimą nužudyti savo sutuoktinę O. G. (pagal LR BK 145 str. 1 d.), (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-20 nuosprendis, 1 t., b.l. 32-41), t. y. nuteistas už tyčinį nusikaltimą, todėl vien ši aplinkybė yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Nors abi šalys pripažino, kad ir iki tol tarp šalių kildavo įvairūs nesutarimai, barniai, tačiau būtent po šių nusikalstamų veikų padarymo, ieškovė ir apsisprendė nutraukti santuoką. Atsakovas įstatyme nustatytos prezumpcijos nenuginčijo ir neįrodė, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių ar dėl kito sutuoktinio kaltės. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos esamos pavardės – ieškovei – G., atsakovui – G. (CK 3.69 str. 1 d.). Atsakovas nurodė, kad nesutinka, kad ieškovei būtų palikta jo pavardė, tačiau santuoką nutraukus dėl paties atsakovo kaltės, nėra pagrindo uždrausti ieškovei pasilikti santuokinę pavardę (CPK 3.69 str. 2 d.).

Šalys išlaikymo viena kitai nereikalauja (CK 3.72 str.).

2. Dėl neturtinės žalos priteisimo

Vadovaujantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, ieškovė turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 14 000 Lt.

Byloje nustatyta, kad šalys santuokoje išgyveno apie 30 metų. Santuoka nutrauktina dėl to, kad atsakovas savo šeimos narių atžvilgiu (vaiko ir sutuoktinės) padarė tyčinius nusikaltimus, t.y. sūnui, po to kai jis grįžęs į namus užstojo savo motiną (ieškovės akivaizdoje), buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, be to, atsakovas apsvaigęs nuo alkoholio ne vieną kartą ieškovei grasino ją nužudyti (šias aplinkybes patvirtina įsiteisėjęs apeliacinės instancijos nuosprendis). Ieškovei iš karto po nusikalstamos veikos (2008-12-21 – 2008-12-22) Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriuje Krizių centre buvo tektos laikino apnakvindinimo paslaugos (1 t., b.l. 31). Apie atsakovo agresyvų elgesį, esant jam neblaiviam, ir nuolatinius konfliktus šeimoje patvirtino taip pat ne tik ieškovė, bet ir liudytojai D. G., N. G.. Akivaizdu, kad dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, santuokos trukmę, ieškovės išgyvenimų pobūdį, taip pat į tai, kad šalys jau nuo 2002 metų gyveno atskirai (ieškovė užsienyje, atsakovas Lietuvoje), į atsakovo turtinę padėtį, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas iš dalies, ir ieškovei iš atsakovo priteistina 8 000 Lt neturtinė žala.

3. Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo

Nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo tokį bendrą turtą, kuris turi būti padalintas nutraukiant santuoką:

1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini);

2) transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

3) kilnojamąjį turtą (namų apstatyto, buities reikmenys): svetainės baldų komplektą (kampas su staliuku); nedidelę sekciją; prieškambario komplektą; prieškambario dviejų durų spintą; 2 sofas-lovas; virtuvinį baldų komplektą (kampą); televizorių „Samsung“; televizoriaus staliuką; žurnalinį staliuką; elektrinę viryklę; skalbimo mašiną; šaldytuvą „Snaigė“; benzininį pjūklą; plastmasinių vamzdžių litavimo aparatą; sofą – lovą su dviem foteliais; 4 durų spintą; dvigulę lovą; didelę sekciją; veidrodį su spintele; virtuvinę spintelę (dvi pakabinamos, dvi pastatomos); šaldytuvą „Minskas“; šaldiklį „Snaigė“; dujinę viryklę su balionu; televizorių „Philips“; gręžimo stakles; elektrinį suvirinimo aparatą (trifazis) (1 t., b.l. 7-8, 117).

3.1. Dėl nukrypimo nuo lygių turto dalių principo

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, taikomas dalijant tokį turtą. Taigi, sutuoktinių bendro turto dalių lygybė yra įstatyme įtvirtinta prezumpcija, nuo kurios gali būti nukrypstama tik CK 3.123 straipsnyje nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 straipsnyje: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2004; 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2003; 2002 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1180/2002). Be to, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, teismas turi įvertinti, kiek įstatyme numatytų ar teismo pripažintų svarbiomis, t. y. sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, aplinkybių yra byloje. Jeigu jų yra keletas, ir jos pasiskirsto taip, kad vienos vertinamos vieno, o kitos – kito sutuoktinio naudai ir savo reikšme yra lygiavertės, tai nukrypimas nuo lygių dalių gali būti netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Ieškovė savo prašymą nukrypti nuo lygių turto dalių principo dalijant turtą grindė tuo, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, be to, atsakovas žymiai mažesne dalimi nei ieškovė prisidėjo finansiškai prie gyvenamojo namo statybos, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų įteisinta ginčo gyvenamojo namo savavališka statyba. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu nukrypti nuo lygių dalių principo, nurodydamas, kad tam nėra jokio pagrindo ir sutinka, kad turtas šalims būtų padalintas natūra lygiomis dalimis.

Santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisiniai padariniai yra įtvirtinti CK 3.70 straipsnio nuostatose, tačiau tai neturi įtakos sprendžiant dėl nukrypimo nuo lygių turto dalių principo. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas žymiai mažesne dalimi nei ieškovė prisidėjo finansiškai prie gyvenamojo namo statybos. Tačiau pažymėtina, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos yra pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.), todėl neturi esminės teisinės reikšmės santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių gautų lėšų dydis bei jų panaudojimas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (nekilnojamojo turto) kūrimui. Byloje nustatyta, kad ieškovė, dirbdama užsienyje, perduodavo pinigus atsakovui namo statybai (remontui), tą pripažino ir pats atsakovas vykusių posėdžių metu (1 t., b.l. 157, 2 t. b.l. 56), nurodydamas, kad ieškovė grįžusi iš užsienio nupirkdavo medžiagų namo statyboms. Be to, bylos nagrinėjimo metu neginčytinai buvo nustatyta ir tai, kad atsakovas bendrąją jungtinę nuosavybę kūrė savo darbu, t.y. statė ginčo namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tą pripažino tiek pati ieškovė, tiek ieškovės pasikviesti liudytojai. Nors ieškovė pateikė įrodymus, kad iš jų sūnaus (R. G.) sąskaitos tėvui (atsakovui P. G.) buvo pervesta 8000 svarų (1 t., b.l. 151-152), tačiau atsakovas neigė, kad šie pinigai buvo pervesti būtent ginčo namo statybai, nurodydamas, kad jie buvo pervesti paties sūnaus namo statybai. Ieškovės nurodytas faktas, kad atsakovas visiškai neprisidėjo prie savavališkos statybos įteisinimo, taip pat nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti ieškovei didesnę turto dalį, šiuo atveju galėtų būti tik sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos priteisimo už jos indėlį asmeninėmis lėšomis į bendrą turtą. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus teismas sprendžia, jog dalijant šalių santuokos metu įgytą turtą nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.

3.2. Dėl dalintino turto vertės ir būdo

Byloje ginčo dėl to kam turėtų atitektų koks turtas nekilo. Atsakovas, be ieškovės nurodytų daiktų, prašo taip pat jam priteisti elektrinę viryklę, benzininį pjūklą, plastmasinių vamzdžių litavimo aparatą. Ieškovė sutiko, kad turtas būtų padalintas ir kitu būdu nei ji ieškinyje prašo (2 t., b.l. 56). Esant nurodytoms aplinkybėms, ir įvertinus šalių poziciją dėl kilnojamojo turto padalijimo, šis turtas dalintinas tokiu būdu:

- atsakovui priteistinas kilnojamasis turtas už 1950 Lt vertės: sofa - lova su dviem foteliais - 100 Lt; 4 durų spinta - 200 Lt; dvigulė lova - 150 Lt; didelė sekcija - 200 Lt; veidrodis su spintele - 50 Lt; virtuvinės spintelės (dvi pakabinamos, dvi pastatomos) - 200 Lt; šaldytuvas „Minskas“ - 50 Lt; šaldiklis „Snaigė“ - 100 Lt; dujinė viryklė su balionu - 150 Lt; televizorius „Philips“ - 200 Lt; gręžimo staklės - 150 Lt; elektrinis suvirinimo aparatas (trifazis) - 150 Lt; elektrinė viryklė - 50 Lt; benzininis pjūklas - 100 Lt; plastmasinių vamzdžių litavimo aparatas - 100 Lt.

Pažymėtina, kad nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė ieškinyje prašo padalinti ne visą turtą, tačiau paskutiniojo pasėdžio metu prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovas bei ieškovės atstovė nurodė, kad ginčo dėl kitų kilnojamųjų daiktų padalijimo nėra ir jie neįtrauktini į dalintinų daiktų balansą. Be to, šalys teismui nepateikė jokių įrodymų, kad egzistuoja tarp šalių koks tai nepadalintas turtas, todėl teismas nagrinėjamoje byloje dėl kito turto, kuris nėra nurodytas ieškinyje, padalijimo nesprendžia.

Ieškovė savo prašymą priteisti visą automobilį natūra atsakovui motyvuoja tuo, kad automobilį šalių bendru sutarimu pirko būtent atsakovui, kad jį būtų galima panaudoti namo statybai, kuriuo tik atsakovas visą laiką ir naudojosi bei jį prižiūrėjo. Atsakovas nesutinka, kad automobilis būtų priteistas tik jam ir mano, kad automobilis turėtų būti padalintas šalims lygiomis dalimis, nurodydamas, kad automobilis daugiau kaip ketveri metai stovi nenaudojamas, todėl jo vertė yra žymiai mažesnė nei ieškovė nurodo, be to ieškovė taip pat turi vairuotojo pažymėjimą, todėl gali naudotis automobiliu.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Ieškovė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) prašo priteisti jai natūra, išmokant atsakovui piniginę kompensaciją. Ieškovė nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 46400 Lt, o gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 147000 Lt (1 t., b.l. 17, 20-21), viso nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė 193400 Lt. Atsakovas nesutiko, kad nekilnojamojo turto vertė yra tik 193400 Lt, tačiau ieškovui pasiūlius pateikti įrodymus apie kitokią nekilnojamojo turto vertę (1 t., b.l. 57), atsakovas tokių duomenų viso bylos nagrinėjimo metu nepateikė, tik deklaratyviai teigdamas, kad ginčo turto vertė turėtų būti didesnė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ieškovės nurodyta ir VĮ Registrų centras paskaičiuota ginčo nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte.

Byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo. Ieškovė savo prašymą priteisti visą nekilnojamąjį turtą natūra būtent jai motyvuoja tuo, kad ji savo ateities nesieja su nuolatiniu gyvenimu užsienyje ir ketina grįžti gyventi į Lietuvą, su atsakovu bendrai naudotis nekilnojamuoju turtu dėl konfliktiškų tarpusavio santykių yra neįmanoma, atsakovui būnant laisvės atėmimo vietoje, namu rūpinosi tik ji su vaikais, atsakovas vengė duoti sutikimą dėl ginčo turto savavališkos statybos įteisinimo, jai reikėjo kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, sutuoktinis nuo pat grįžimo iš laisvės atėmimo įstaigos nesiėmė jokių priemonių, kad apsigyventi ginčo name (nuo 2013-06-06, 1 t., b.l. 136), savo noru apsigyveno tėviškėje, be to, priteisus turtą natūra atsakovui jis neturėtų galimybių jai išmokėti kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė turėtų galimybę sumokėti ir pusės turto vertės kompensaciją atsakovui, tačiau prašo kompensacijos mokėjimą išdėstyti dalimis. Atsakovas prašo padalinti turtą natūra abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis, motyvuodamas tuo, kad namu gali naudotis abi šalys atskirai, nes yra atskiri įėjimai, sanitariniai mazgai, namas 2-jų aukštų. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis kito gyvenamojo būsto neturi, šiuo metu gyvena pas brolį, o grįžęs iš laisvės atėmimo vietos neapsigyveno ginčo name dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų sąlygų. Taip pat atsakovas nurodė, kad sutiktų sumokėti ieškovei kompensaciją, jei teismas nuspręstų visą turtą natūra priteisti jam.