- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- e2VP-35346-534/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29437-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis (pirm.)
- Skolininkas
- A. M.
- Kreditorius
- Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos biudžėtinės įstaigos Valstynės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas A. M., skolininko sutuoktinė R. M., išieškotoja Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, antstolis Dalius Traigys.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis sutuoktinės iš individualios veiklos gaunamų pajamų.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje dalinėje nuosavybėje bendraturčių dalys yra nustatytos, tačiau bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Taigi tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).
Iš pareiškėjos prašymo, jo priedų duomenų nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0241/14/01657 dėl išieškojimo iš skolininko VMI naudai.
Antstolis areštavo skolininko sutuoktinės vardu registruotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)bei pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar notaro patvirtintą susitarimą dėl turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susirtarimu. Nurodyti dokumentai antstoliui nebuvo pateikti.
Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo.
Iš bylos duomenų matyti, kad skolininkas ir suinteresuotas asmuo R. M. yra sutuoktiniai, todėl skolininko sutuoktinės pajamos, gaunamos iš darbinės veiklos, prilygintos darbo užmokesčiui, taip pat turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CK 3.102 straipsnio 1 dalis numato, jog iki santuokos įregistravimo ar bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo gali būti sudaryta Vedybų arba Povedybinė sutartis. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 straipsnio 2 dalis). CK 3.83 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą.
Nagrinėjamu atveju skolininko ir R. M. santuoka įregistruota(duomenys neskelbtini), 2016-10-13 sutuoktiniai sudarė Povedybinę sutartį. Iš povedybinės sutarties turinio matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pakeitė jų turto teisinį režimą, nustatydami, kad bet koks turtas ir bet kokios pajamos, įgyti po Povedybinės sutarties pasirašymo bus atitinkamai kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Povedybinės sutarties 2.1 punktas).
Povedybinės sutarties sudarymas yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalyje, nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis).
Taigi atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja prašo nustatyti turto dalį skolininko sutuoktinės pajamose, kurios iš individualios veiklos gautos nuo 2020-03-10 t.y. po povedybinės sutarties sudarymo, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas šioje dalyje yra nepagrįstas, nes skolininko sutuoktinės gautos pajamos po povedybinės sutarties sudarymo yra asmeninė jos nuosavybė.
Kitas turtas – skolininko sutuoktinės vardu registruotas žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), kurio dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pareiškėja prašo nustatyti yra įgytas po santuokos sudarymo (2004-04-19) ir iki povedybinės sutarties sudarymo, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismui byloje nenustačius aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, darytina išvada, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)sutuoktiniams nuosavybės teise priklauso lygiomis dalimis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 ir 667 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad skolininkui A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje prašymą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.