Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui D. J., tretiesiems asmenims Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, R. N. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Policijos departamentas) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo D. J. 763,29 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad trečiasis asmuo R. N. 2013 m. lapkričio 17 d. patruliuodamas kartu su 4-ojo būrio patruliu E. Č. išgirdo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) vyras namuose smurtauja ir nuvykus į įvykio vietą patrulis R. N. buvo sužeistas atsakovo D. J.. Nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno m. Dainavos PK buvo atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžiu D. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje. Ieškovo teigimu, patrulis R. N. buvo nedarbingas nuo 2013 m. lapkričio 18 d. iki 2013 m. lapkričio 28 d. Ieškovas Policijos departamentas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisijos 2014 m. vasario 4 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. N. sveikatos sutrikdymas, priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, jog pareigūnui, kuris susižalojo ar buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas, išmokama kompensacija. Dėl minėtų priežasčių, remiantis Kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu, 4.1 punktu, ieškovas Policijos departamentas R. N. išmokėjo 763,29 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Ieškovo teigimu, jis turi teisę regreso tvarka išsiieškoti iš žalą padariusio asmens D. J. tokio dydžio sumą, kuri buvo sumokėta R. N. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 nustatytų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktas, CK 6.280 straipsnis).

Atsakovo D. J. atsiliepimas į ieškinį negautas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde nustatytose ribose tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo Policijos departamento ieškinys regreso tvarka atlyginti žalą iš ją padariusio asmens, teisėtumo ir pagrįstumo (CK 6.290 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovas Policijos departamentas neįrodė patirtos žalos dydžio. Tačiau bylos faktinių aplinkybių kontekste tokia išvada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrįsta bei prieštarauja tiek teisės aktų, reglamentuojančių valstybės institucijos teisę regreso tvarka reikalauti atlyginti žalą iš ją padariusio asmens (CK 6.290 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis), tiek kasacinio teismo praktikai.

Apeliacinės instancijos teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad trečiasis asmuo R. N. 2013 m. lapkričio 17 d. atlikdamas tarnybines pareigas buvo sužalotas atsakovo D. J. ir patyrė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą (b. l. 8, 20-27). Ieškovo Policijos departamento pateiktas trečiojo asmens R. N. laikinojo nedarbingumo pažymėjimas patvirtina, kad pareigūnas R. N. nuo 2013 m. lapkričio 11 d. iki 2013 m. lapkričio 28 d. buvo nedarbingas (b. l. 30-31). Nustatyta ir tai, kad Policijos departamentas 2014 m. kovo 6 d. priėmė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sprendimo priėmimo“, kuria siūlė Kauno AVPK skirti 2635,49 Lt vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai išmokėti Kauno AVPK Patrulių rinktinės 4-ojo būrio patruliui R. N. (b. l. 7). Kauno AVPK 2014 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vyresniajam policininkui R. N.“ nusprendė jam išmokėti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją (b. l. 36). Bylos duomenys patvirtina, kad trečiajam asmeniui R. N. 2014 m. kovo mėnesį išmokėta 2635,49 Lt dydžio piniginė kompensacija (b. l. 37).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje 3 dalyje nurodyta, jog pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, išmokama nuo vieno iki šešiasdešimt mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios nuostatos detalizuotos ir jų įgyvendinimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintose Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygose (toliau – Sąlygos). Pagal Sąlygų 26 punktą įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas suformavęs doktriną, kad policijos ir kitos valstybės įstaigos, draudžiančios darbuotojus pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų reikalavimus, specialiaisiais teisės aktais prilyginamos socialinio draudimo įstaigoms, vykdančioms socialinio draudimo funkcijas (žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina pagal CK 6.290 straipsnį, reglamentuojantį socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas. Taigi žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio praktikoje yra konstatuota ir tai, jog socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų išmokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtą žalą. Tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga ar kita institucija, vykdydama teisės aktų pagrindu valstybės suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, jog išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-134/2013;2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2014, 2014 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visiško žalos atlyginimo principu (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau nepagrįstai sprendė, jog ieškovas Policijos departamentas neįrodė žalos dydžio. Ieškovo Policijos departamento pateikti dokumentai, t. y. Policijos departamento 2014 m. kovo 6 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno AVPK 2014 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2014 m. kovo mėn. atsiskaitymo lapelis patvirtina, jog trečiajam asmeniui R. N. 2014 m. kovo mėnesį išmokėta 2635,49 Lt dydžio piniginė kompensacija (b. l. 7, 36, 37). Įvertinęs minėtas faktines bylos aplinkybes bei kasacinio teismą praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje ne ieškovas Policijos departamentas, o būtent atsakovas D. J. turėjo procesinę pareigą paneigti prezumpciją, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) viršija patirtos žalos dydį (CPK 178 straipsnis). Šiame teismo sprendime jau minėta, kad išmokėtos kompensacijos dydis, jo nepaneigus, savaime nereiškia, jog sužalotas pareigūnas nepatyrė tokio dydžio žalos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas D. J. nepaneigė ieškovo Policijos departamento pateiktų įrodymų dėl nuostolių dydžio, t. y. neįrodė, jog realus nukentėjusiojo patirtos žalos dydis yra mažesnis nei išmokėta socialinio draudimo išmoka (kompensacija) ar tokios žalos apskritai nepatirta, todėl darytina išvada, kad ieškovo Policijos departamento reikalavimas jam priteisti nukentėjusiajam pareigūnui išmokėtą kompensaciją yra įrodytas ir pagrįstas (CK 6.290 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo kasacinio teismo praktiką ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas negali reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo D. J., nes jis žalą nukentėjusiajam R. N. jau atlygino, o pareigūnas R. N. gavo kompensaciją iš valstybės (CK 6.113 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Vadinasi, šios bylos faktinių aplinkybių kontekste reikalavimo teisę į žalos atlyginimą turi būtent ieškovas Policijos departamentas, tačiau jo reikalavimo teisė negali būti didesnė nei turėjo pradinis kreditorius. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad asmens sveikatos sužalojimo atveju jam padaroma tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžiu D. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje ir iš D. J. priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. N. naudai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog nukentėjusiajam yra atlyginta neturtinė žala, nepaneigia Policijos departamento, išmokėjusio valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisės į atsakingą už žalą asmenį už patirtą turtinę žalą. Priešingu atveju būtų visiškai paneigta regreso teisė į žalos atlyginimą draudimo išmokas išmokėjusio asmens (CK 6.290 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aukščiau nurodytus motyvus ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas D. J. yra atsakingas už pasekmes, atsiradusias sužalojus policijos darbuotoją, todėl jam taikoma civilinė atsakomybė atlyginti draudimo išmoką (kompensaciją) išmokėjusiai įstaigai regreso tvarka patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.290 straipsnio 3 dalis). Šios bylos aplinkybių kontekste prezumpcija, kad išmokėta kompensacija visiškai kompensuoja padarytą žalą nėra paneigta, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, kad išmokėtos kompensacijos dydis nesutampa su realiai nukentėjusiojo patirtos žalos dydžiu (CK 6.290 straipsnio 1 dalis). Dėl minėtų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias valstybės institucijos, išmokėjusios teisės aktų nustatyto dydžio kompensaciją tarnybos metu sužalotam pareigūnui, teisę regreso tvarka reikalauti atlyginti žalą iš ją padariusio asmens (CK 6.290 straipsnio 1 dalis, 3 dalis) bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir padarytas teisines išvadas Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Valstybė šioje byloje patyrė 6,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo D. J. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 96 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) 763,29 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt tris eurus, dvidešimt devynis centus) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) 6,68 Eur (šešis eurus, šešiasdešimt aštuonis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.