Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Dalyvaujant

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Panevėžio rajono 3-iojo notarų biuro notarui P. D., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens atstovė neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, palieka klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuoto asmens VMI prie LR FM atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas atsiliepimas , kad neprieštarauja dėl pareiškimo tenkinimo, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad D. K. 1991-10-10 testamentu jai asmeninės teise priklausantį gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esantį duomenys neskelbtini) ir visą turtą paliko M. I., J., gim. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 7). Palikėja D. K. mirė (duomenys neskelbtini) ( b. l. 9). Pareiškėja yra D. K. įpėdinė pagal testamentą ( CK 5.2 str., 5.5 str., 5.15 str., 5.19 str.). Iš pažymos matyti, kad dėl paveldėjimo po D. K. mirties į notarą niekas nesikreipė, testamentas nepanaikintas (b. l. 10,31-36,86).

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tiek pagal nagrinėjamam ginčui spręsti taikytiną 1964 m. CK 587 str. 2 d., tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors tokiu atveju asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal 1964 m. CK 587 str. įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinė I. M. palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 str. nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą I. M. prarado paveldėjimo teisę į D. K. paliktą turtą.

Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo nustatomas atsižvelgiant į įpėdinio atliktų veiksmų fakto ir pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) . Pareiškėja po testatorės D. K. mirties atliko aktyvius veiksmus palikimo atžvilgiu, t.y. ėmėsi valdyti gyvenamąjį namą su priklausiniais, apžiūrėjo jį , iki šiol juo naudojasi, imasi veiksmų juos išsaugoti , atliko kadastrinius matavimus, laikė ir laiko save turto savininke ir niekas jos teisių iki šiol neginčija. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja M. G. ir rašytiniai bylos įrodymai ( b.l.11-28) . Be to, nustatant juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą yra svarbūs ir reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Kaip matyti pareiškėja iki šiol naudojasi paveldėtais statiniais, juos prižiūri , pareiškėjos veiksmai ir paaiškinimai yra logiški ir nuoseklūs , todėl teismui pareiškėjos paaiškinimai dėl palikimo priėmimo abejonių nekelia. Kadangi 1964 m. CK 587 str. 1 d., CK 5.50 str. 1 d. draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja I. M. įstatymo nustatytu laiku po palikėjos D. K. mirties pradėjo valdyti ir tvarkyti palikimą , t.y. ėmė valdyti jį nuosavybės teise . Tokiu būdu palikimas buvo priimtas vienu iš įstatymo numatytų palikimo priėmimo būdų- faktiniu valdymu ( CK 5.50 str. 2 d.). Esant tokioms aplinkybėms, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas , nenurodant konkretaus priimto turto ( CPK 445 str.).

Iš pareiškėjos valstybės naudai priteistinos išlaidos susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 88 str, 92 str., 96 str.).)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą (1991 m. spalio 10 d. testamentas, patvirtintas Vilniaus valstybinės notarinės kontoros registro Nr.1-3869 ) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po testatorės D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti nuosavybės teise.

Priteisti iš I. M., a.k. a.k. (duomenys neskelbtini) 11,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.