Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-20 · Administracinė byla Nr. I-5609-629/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-20
Bylos Nr.
I-5609-629/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00259-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas
A. K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5609-629/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00259-2016-8)Procesinio sprendimo kategorija 1.8.2.; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Julijai Maciulevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI) 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-9590 ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo.

Nurodė, kad savo prašyme atsakovei jis įrodė, jog egzistuoja visos sąlygos išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, todėl jo prašymas turėtų būti tenkintas. Paaiškino, kad yra UAB „Barkvita“ akcininkas ir generalinis direktorius. Bendrovė vykdo šaldytos mėsos ekspedicines paslaugas. 2014 m. Rusijai pradėjus taikyti sankcijas vištienos tranzitui, faktiškai buvo sugriautas jo verslas. Pareiškėjas, jo sutuoktinė ir antrasis akcininkas J. G. nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. buvo priversti išeiti į neapmokamas atostogas.

Pareiškėjas pabrėžė, kad turi įsipareigojimų bankui „Nordea“ (likutis skundo padavimo dieną – 153 558,61 Eur, mėnesinė įmoka – 639 Eur), taip pat turi „Nordea“ Auksinę kredito kortelę (mėnesinė įmoka 146,09 Eur), banko „Citadele“ „American Express Gold“ kredito kortelę (mėnesinė įmoka 55 Eur), augina du nepilnamečius vaikus (2006 m. ir 2009 m.). Mokestinės nepriemokos išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę padėtį ir sėkmingai sumokėti nepriemoką. Pasak pareiškėjo, jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį, nes pardavinėja šeimos turtą – du sujungtus žemės sklypus (88 arai su 6 arų tvenkiniu). Pareiškėjas teigia, kad pardavus minėtą turtą mokestinę nepriemoką padengti galėtų greičiau negu per prašomą atidėjimo laikotarpį.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 23–26).

Atsakovės teigimu, nors pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir įrodo jo sunkią finansinę padėtį, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų apie realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką dalimis. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas iš dalies galėjo mokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau, pažeisdamas CK 6.930¹ str. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, prioritetą skyrė kitiems asmenims, t. y. jau esant pranešimui apie įtarimą, pareiškėjas 10 000 Eur kaip avanso padengimą pervedė UAB „Barkvita“ bei 5 000 Eur kaip skolos padengimą – J. G., antrajam UAB „Barkvita“ akcininkui.

Atsakovė taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas teigia, jog mokestinę nepriemoką ketina mokėti iš piniginių lėšų, gautų pardavus žemės sklypus, tačiau prašyme dėl išdėstymo šia aplinkybe nesirėmė, nepateikė jokių įrodymų apie turto (žemės sklypų) pardavimo garantiją, o pats parduodamo turto faktas dar negarantuoja, kad turtas bus realiai parduotas. Pabrėžė, kad, remiantis VĮ Registrų centro 2016 m. vasario 17 d. duomenimis, pareiškėjo paminėti žemės sklypai iki šiol nėra realizuoti.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (I t., b. l. 71).

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas kilęs dėl 2015 m. gruodžio 28 d. VMI sprendimo Nr. (23.24-08)-327-9590, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas A. K. 2015 m. lapkričio 4 d. prašymu kreipėsi į VMI, prašydamas išdėstyti mokestinės nepriemokos, kuri 2015 m. lapkričio 4 d. sudarė 25 176,09 Eur, sumokėjimą, išdėstant mokėjimus per 60 mėn., kas mėnesį mokant po 419,60 Eur (I t., b. l. 190–191).

VMI 2015 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-43727 informavo pareiškėją, kad jo prašymas neatitinka nustatytų reikalavimų, nurodė, kokie papildomi dokumentai, patvirtinantys realias galimybes sumokėti prašomą išdėstyti nepriemoką, turi būti pateikti (I t., b. l. b. l. 59–60).

Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 9 d. pateikė papildomus VMI reikalautus dokumentus dėl nepriemokos išdėstymo (II t., b. l. 28).

VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo finansinę padėtį, siūlė atsakovei neišdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos, nes nėra aišku, iš ko pareiškėjas mokėtų įmokas pagal mokestinės paskolos sutartį (I t., b. l. 82–85).

VMI, atsižvelgdama į minėtą išvadą, priėmė ginčijamą sprendimą neišdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos (I t., b. l. 80–81).

Teismas pažymi, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 str., kurio 2 d. nustatyta, jog sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pateikimą ir nagrinėjimą, sprendimo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą priėmimą ir vykdymą reglamentuoja Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (toliau – ir Taisyklės). Šiuo atveju aktuali Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. sausio 1 d., kurios 6 p. buvo nustatyta, kad sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad, nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti ją vėliau – per vietos mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį. Priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas Centrinio mokesčių administratoriaus. Sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą gali būti priimtas tik tuomet, jeigu mokesčių mokėtojas kartu su prašymu pateikia dokumentus, įrodančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo laikotarpį. Be to, pagal Taisyklių 14 p. mokesčių mokėtojas prie prašymo turi pridėti dokumentus (atsižvelgiant į konkretaus mokesčių mokėtojo veiklos apimtis ir pobūdį, prašomos atidėti mokestinės nepriemokos dydį – rašytinius laisvos formos paaiškinimus ar mokesčių mokėtojo įsipareigojimus sumokėti mokestinę nepriemoką ateityje, sutartis, ketinimo protokolus, verslo planą ir (arba) kita), kuriais įrodoma, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu jo mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas.

Taigi, kaip matyti iš minėto reglamentavimo, sprendimas išdėstyti mokestinę nepriemoką yra mokesčių mokėtojo teisė, bet ne pareiga, be to, toks sprendimas gali būti priimtas tik nustačius dvi sąlygas, t. y., pirma, jog, nedelsiant ją (mokestinę nepriemoką) sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, ir, antra, šios mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Tačiau pažymėtina, kad minėtų sąlygų egzistavimą turi įrodyti pats mokesčių mokėtojas

Kaip matyti iš VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus išvados (I t., b. l. 82–85), vertinant pareiškėjo finansinę padėtį, buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas biudžetui skolingas 25 176,09 Eur, tačiau atsiskaitydamas su kreditoriais pažeidė CK 6.930¹ str. nustatytą eilės tvarką, be to, pareiškėjas ir jo žmona niekur nedirba, negauna jokių pajamų, išlaiko du nepilnamečius vaikus, turi įsipareigojimų bankams.

Teismo vertinimu, minėtos VMI nustatytos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką, pareiškėjo finansinė būklė taptų kritine arba pareiškėjas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau pareiškėjo finansinė padėtis neleidžia konstatuoti, jog mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose yra pasisakęs, kad vien tik aplinkybė, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinės padėtis gali tapti kritine nėra absoliutus pagrindas išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, kadangi mokesčių mokėtojas taip pat privalo pateikti įrodymus, jog turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos išdėstymo laikotarpį (2011 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3585/11, 2013 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-240/2013).

Šiuo atveju pareiškėjo teiginys, kad jis sumokės mokestinę nepriemoką pardavus du žemės sklypus, turimus (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, vertintas kritiškai. Nėra žinoma, kiek lėšų bus gauta už minėtų sklypų pardavimą ir ar jie apskritai bus parduoti. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas apie planus parduoti sklypus užsiminė dar 2015 m. gruodžio mėn., tačiau šio teismo sprendimo priėmimo metu nėra jokių duomenų, kad minėti sklypai būtų parduoti. Taip pat nėra pateikta informacijos apie potencialius klientus, kurie galėtų įsigyti žemės sklypus (preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys, ketinimo protokolai ir kt.). Taigi byloje nėra pakankamai duomenų, kad pareiškėjas turės galimybę sumokėti mokestinę nepriemoką ją išdėsčius.

Kadangi pareiškėjas nepateikė mokesčių administratoriui objektyvių faktinių duomenų, įrodančių, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpį, remiantis byloje esančiais faktiniais duomenimis, negalima konstatuoti, jog pareiškėjas atitiko MAĮ 88 str. 2 d. įtvirtintas mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo sąlygas, todėl ginčijamas atsakovės sprendimas yra teisėtas, jo panaikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė