Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. V. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarimo E. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas E. V. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau nesutinka su paskirtos nuobaudos individualizavimu.

ATPK 130² straipsnio pažeidimas užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas E. V. paskyrė dvidešimt penkių parų administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu. Apygardos teismo vertinimu, ši nuobauda yra teisėta ir pagrįsta.

Iš teismo posėdžio protokolo (b. l. 44-46) matyti, kad E. V. teismo prašė jam už administracinio teisės pažeidimo padarymą skirti minimalią piniginę baudą, taip pat pažymėjo, jog yra sveikas, todėl galėtų atlikti ir administracinį areštą. Nei atidėti administracinio arešto vykdymo, nei atlikti jį poilsio ar švenčių dienomis E. V. neprašė. Be to, ATPK 338¹ straipsnis nenustato detalių kriterijų, kokiais atvejais teismas gali taikyti sąlyginį administracinio arešto vykdymo atidėjimą, o kokiais – ne. Paskyręs nuobaudą – administracinį areštą, teismas turi teisę spręsti dėl galimybės sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą, atsižvelgdamas į tai, ar yra nustatyta aplinkybių, aiškiai rodančių, kad administracinio arešto vykdymas konkrečioje situacijoje dėl tam tikrų svarbių, išimtinių priežasčių turėtų būti sąlyginai atidedamas. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 338¹ straipsnio paskirtis yra individualizuoti nuobaudą, atsižvelgti į protingumo ir teisingumo principus, vien asmens pageidavimas, kad jam sąlyginai būtų atidėtas administracinio arešto vykdymas, nesant būtinybės atidėti administracinio arešto vykdymą pagrindžiančių duomenų, nėra pagrindas teismui sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą. Jei paskirtos vienos griežčiausių administracinių nuobaudų vykdymas galėtų būti sąlyginai atidedamas tik asmens pageidavimu, nenustačius svarbių, išimtinių tokį atidėjimą pateisinančių priežasčių, tokios administracinės nuobaudos poveikis būtų tik deklaratyvus, kurtų nebaudžiamumo iliuziją ir neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-5431/2009, N575-5297/2010; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-1422/2013 ir kt.). Pažymėtina, kad bet kokios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek su juo susijusiems asmenims. Administracinė nuobauda – tai poveikio priemonė, kurios vienas iš tikslų kovoti su teisės pažeidimais, todėl tam tikri negatyvūs, nepalankūs nubaustam asmeniui padariniai, atsirandantys taikant nuobaudas, yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini, nes priešingu atveju, nuobaudos būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus pažeidėjo, nei kitų asmenų, t. y. neatliktų savo prevencinio vaidmens. Vis dėlto, jei apeliantas mano, kad paskirtos nuobaudos darbo dienomis jis negalėtų atlikti dėl atitinkamų svarbių priežasčių, gali kreiptis į nutarimą priėmusį teismą, prašydamas leisti administracinį areštą atlikti poilsio ar švenčių dienomis. Jei šį klausimą iš esmės išspręstų apygardos teismas, E. V. netektų apeliacijos teisės, kadangi apygardos teismo priimami sprendimai įsigalioja jų priėmimo dieną ir yra neskundžiami.

Šiuo konkrečiu atveju skirti pažeidėjui piniginę baudą nebuvo pagrindo, kadangi E. V. sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, ATPK nuostatas. Iš viso administracine tvarka jis baustas dvidešimt devynis kartus (b. l. 16-32). Apeliantas ne kartą yra baustas ir už analogišką pažeidimą, t. y. vairavimą esant neblaiviam. Jam du kartus buvo atimtos teisės vairuoti transporto priemones už šiurkščių, grubių pažeidimų padarymą. Pažeidimo padarymo metu E. V. turėjo galiojančių nuobaudų, o informacijos apie ankstesnių baudų sumokėjimą nebuvo. Taigi apylinkės teismas pagrįstai E. V. asmenybę įvertino neigiamai, kaip nelinkusią laikytis nustatytų įstatymo imperatyvų, ir paskyrė griežčiausią administracinę nuobaudą – administracinį areštą.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pagal ATPK 130² straipsnio sankciją automobilio konfiskavimas yra ne alternatyvi, bet privaloma nuobauda. Vis dėlto, pagal formuojamą aukštesnės instancijos teismų praktiką ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas ir asmeniui administracine tvarka atsakant pagal ATPK 130² straipsnį (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-09-25 nutarimas). Tokia galimybė egzistuoja tais atvejais, kai byloje nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, t. y. nustačius, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko valią, juo buvo disponuojama neteisėtai ir pan. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų netaikė ir tam apeliacinės instancijos teismas neprieštarauja.

Nuosavybės teisė, nors ir yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė S. M. neverčiama, savo valia perleido minėtą automobilį pažeidėjui E. V.. Tai, jog S. M. teigimu, ji nežinojo, jog E. V. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, neeliminuoja jos pareigos rūpintis savo nuosavybe. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Šiuo atveju S. M. elgėsi lengvabūdiškai ir nepakankamai įvertino savo pažįstamo asmenybę. Tuo pačiu pažymėtina, kad transporto priemonės savininkė, jeigu mano, kad buvo pažeistos jos civilinės teisės, gali ginti jas civilinio proceso tvarka, išsiieškant iš kalto asmens jai padarytą žalą. Tuo tarpu apylinkės teismo skirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padarytam teisės pažeidimui, jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti skirtą bausmę, nenustatyta, apylinkės teismas tinkamai aiškino ATPK nuostatas ir nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamu klausimu. Todėl skundžiamas nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

E. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.