Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui A. N. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys UAB „4finance“, SB lizingas, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „MOKILIZINGAS“, išvadą teikianti institucija byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Teisme 2016-10-21 gautas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, jame pareiškėjai A. N. ir A. N. prašė iš ginčo teisenos pereiti į bylos nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka, nutraukti pareiškėjų santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, o būtent - nuo 2012 m. spalio 1 d.; patvirtinti pareiškėjų pateiktą 2016-10-20 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; po santuokos nutraukimo palikti pareiškėjams iki santuokos turėtas pavardes; grąžinti pareiškėjai A. N. (A.) sumokėtą žyminį mokestį; valstybės išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteisti iš pareiškėjų lygiomis dalimis; panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-25 sprendimu nutraukė pareiškėjų A. N. ir A. N. santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu; po santuokos nutraukimo pareiškėjai A. N. paliko pavardę „Abromaitytė“, pareiškėjui A. N. – „Narmontas“; patvirtino 2016-10-20 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti A. N. (Abromaitytei) sumokėtą žyminį mokestį; panaikino 2016-07-22 ir 2016-08-24 nutartimis taikytas byloje laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.Teisme 2016-11-10 gautas pareiškėjų pareiškimas, jame pareiškėjai prašė priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12080-838/2016 ir nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi – nuo 2012 m. spalio 1 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-29 nutartimi pareiškėjų prašymą priimti papildomą sprendimą atmetė.Teismas nurodė, jog pareiškėjų prašyme dėl papildomo sprendimo nurodyta santuokos nutraukimo sąlyga vertintina kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai ir iš esmės pažeidžianti sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, į teismui pateiktą 2016-10-20 sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nebuvo įtraukta, todėl teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, nepatvirtino pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo nurodytos sąlygos. Tai yra faktas, kurį reikia įrodyti, nes tai gali pažeisti kreditorių interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas A. N. pateikė atskirąjį skundą, jame prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-29 nutartį ir prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkinti.Atsakovas nurodo, jog teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl pareiškėjų prašyta nustatyti sąlyga, prieštarauja viešajai tvarkai, pažeidžia sutuoktinių ar jų nepilnamečių vaikų ar kreditorių interesus. Taigi teismas nesilaikė pareigos nurodyti, kodėl atmeta vieną ar kitą pareiškėjų argumentą.Nors teismas nurodo, jog pareiškėjų prašymo tenkinimas pažeis kreditorių interesus, tačiau neargumentuoja, kur įžvelgia kreditorių teisių pažeidimą. Kreditoriai buvo įtraukti į pareiškėjų santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą, tačiau nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjų prašymo. Be to, nurodyta sąlyga nepažeis ir pareiškėjų nepilnamečių vaikų interesų.Sąlygos nustatymas yra reikšmingas abiem pareiškėjams, nes iki santuokos nutraukimo jie ilgą laiką nebevedė bendro ūkio, todėl turi teisę tikėtis, jog nebus atsakingi už vienas kito gyvenant skyriumi prisiimtas prievoles.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Atsakovas apskundė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas atsisakė tenkinti šalių pašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, nustatant, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi – nuo 2012 m. spalio 1 d.Iš bylos medžiagos nustatyta, jog teisme 2016-10-21 gautas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, jame pareiškėjai A. N. ir A. N. prašė iš ginčo teisenos pereiti į bylos nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka ir prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; nutraukti pareiškėjų santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir nenustatyti termino susitaikymui; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, o būtent - nuo 2012 m. spalio 1 d.; patvirtinti pareiškėjų pateiktą 2016-10-20 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; po santuokos nutraukimo palikti pareiškėjams iki santuokos turėtas pavardes; grąžinti pareiškėjai A. N. (A.) sumokėtą žyminį mokestį; valstybės išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteisti iš pareiškėjų lygiomis dalimis; panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-25 sprendimu nutraukė pareiškėjų A. N. ir A. N. santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu; po santuokos nutraukimo pareiškėjai A. N. paliko pavardę „A.“, pareiškėjui A. N. – „N.“; patvirtino 2016-10-20 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti A. N. (Abromaitytei) sumokėtą žyminį mokestį; panaikino 2016-07-22 ir 2016-08-24 nutartimis taikytas byloje laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 541 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami priimti papildomą nutartį ir tenkinti jų prašymą nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi – nuo 2012 m. spalio 1 d. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti prašymą.Civilinio kodekso 3.53 straipsnio, reglamentuojančio santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu tvarką, 3 dalyje numatyta, jog teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šia teisės norma, nutraukė pareiškėjų santuoką ir patvirtino jų pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjų sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nebuvo nurodyta sąlyga, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši norma aktuali ir taikytina nagrinėjant bylas dėl santuokos nutraukimo pagal vieno iš sutuoktinių ieškinį, nes nutraukdami santuoką bendru sutarimu sutuoktiniai iš esmės susitaria taikiai ir kartu bendru sutarimu išsprendžia turto, taip pat ir prievolių kreditoriams padalijimo bei kitus klausimus. Sutuoktiniai, teikdami teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, privalo nuodyti visą dalintiną turtą, taip pat visus kreditinius įsiskolinimus (CPK 539 str. 1 d. 4 p., 382 str. 1 d. 4 p.). Taigi nutraukdami santuoką bendru sutarimu pareiškėjai saistomi pareigos būti sąžiningi ir pateikti teismui visus duomenis apie turimą turtą bei kreditorius, taip pat sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių išspręsti viso turto bei skolų pasidalijimo klausimus. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų prašymas nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, vertintinas kaip perteklinis ir netenka jokios prasmės. Kaip ir netenka prasmės pareiškėjų argumentas, jog aptariamos sąlygos nustatymas yra reikšmingas abiem pareiškėjams, nes iki santuokos nutraukimo jie ilgą laiką nebevedė bendro ūkio, todėl turi teisę tikėtis, jog nebus atsakingi už vienas kito gyvenant skyriumi prisiimtas prievoles, ypač turint omenyje tą faktą, jog pareiškėjai sutarties 14 punkte numatė, kad šalys pareiškia, jog jokių prievolių, nenurodytų šioje sutartyje, kreditoriams neturi, o jeigu po santuokos nutraukimo iškiltų reikalavimai, atsiradę iki šios sutarties pasirašymo, apie kuriuos kitai šaliai nebuvo žinoma, tai tokie reikalavimai bus laikomi tik tos šalies, kurios vardu ši prievolė prisiimta, asmeniniais įsipareigojimais ir tokie įsipareigojimai bus vykdomi ir/ar išieškomi iš šalies, prisiėmusios tokį įsipareigojimą, asmenine nuosavybe turimų lėšų/turto. Taigi šalims nepagrindus prašomos taikyti sąlygos būtinumo, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą.Apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, jog sutikus su pareiškėjų argumentu, kad sąlygos nustatymas yra reikšmingas abiem pareiškėjams, nes iki santuokos nutraukimo jie ilgą laiką nebevedė bendro ūkio, todėl turi teisę tikėtis, jog nebus atsakingi už vienas kito gyvenant skyriumi prisiimtas prievoles, iš esmės būtų sukurta tokia situacija, kai teismas netiesiogiai pripažintų, jog tvirtina tokią sutartį, kurioje pareiškėjai galbūt nenurodė visų kreditorių ir jie nebuvo informuoti apie santuokos nutraukimo bylą, o tai prieštarautų įstatyme numatytiems santuokos nutraukimo procesui keliamiems reikalavimams ir sąlygoms, taip pat ir viešajai tvarkai. Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nesant pagrindo priimti papildomą sprendimą ir nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.