- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-22
- Bylos Nr.
- e2YT-2977-454/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22962-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- G. B.
- Suinteresuotas asmuo
- G. J., S. J. J., Valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. J., S. J. J., Valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. B. pateikė patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. J., S. J. J., Valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriuo prašo turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po brolio S. J. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja patikslintame pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos brolis S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Po brolio mirties nei pareiškėja, nei jos tėvas S. J. J., nei pareiškėjos brolio sūnus G. J. palikimo nepriėmė, paveldėjimo byla neužvesta. Tai patvirtina Kauno miesto 6-ojo notarų biuro pažyma Nr. 41. Kadangi brolis S. J. buvo išsiskyręs su žmona, testamento sudaręs nebuvo, jo sūnus, pirmos eilės įpėdinis, jo tėvai – antros eilės įpėdiniai – palikimo nepriėmė, palikimą gali paveldėti įstatyminė įpėdinė G. B. – ketvirtos eilės įpėdinė. Trečios eilės įpėdinių nėra. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama N. A. J.. Pareiškėja, siekdama pradėti tvarkytis motinos palikimą, notarų biure sužinojo, kad jos brolio palikimas nepriimtas ir niekas dėl brolio S. J. palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pareiškėja į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad brolio S. J. sūnus priėmė palikimą ir susitvarkė paveldėjimo teisės liudijimo, nuosavybės teisių registravimo klausimus. Pareiškėja su brolio sūnumi nesimatė, nes jis po tėvo S. J. mirties greitai išvyko į užsienį ir su pareiškėja nepalaikė ryšių. Taip pat pareiškėjai buvo žinoma, kad brolio namuose tvarkėsi ir iki šiol gyvena 2 žmonės – tikėtina nuomininkai. Išaiškėjus aplinkybei, kad palikimo yra nepriėmę kiti pirmesnių eilių įstatyminiai įpėdiniai, pareiškėja pageidauja pavedėti atsiradusį po brolio mirties palikimą, nes faktiškai yra priėmusi palikimą. Po S. J. mirties atsirado palikimas, kurį sudarė namų ūkio, apyvokos, priemonės, reikmenys, įrankiai, įrengimai, namų apstatymo daiktai, indai, rūbai, asmeninio naudojimo daiktai, dokumentai, knygos, dviratis ir kiti kilnojamieji daiktai. Taip pat palikimą sudaro 4447 kv. m. ploto žemės sklypas ir pastatas – gyvenamasis namas 75,52 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini). Po brolio mirties iš karto savaitės laikotarpiu faktiškai buvo priimtas palikimas, nes pareiškėja nepraėjus 3 mėnesiams po brolio mirties pasiėmė dviratį, betono maišyklę, rankinį laikrodį, žemės ūkio ir buityje naudojamus įrankius, nes pati su tėvais gyveno ūkiškai netoliese esančioje sodyboje: kirvį, plaktuką, reples, 3 atsuktuvus, kastuvą, kauptuką, 2 skirtingus metalinius grėblius ir kita.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriuo prašo nagrinėti pareiškimą teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys G. J., S. J. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimų į patikslintą pareiškimą, informuoti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš byloje pateikto mirties liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašas patvirtina, kad S. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra N. A. J. ir S. J. J. sūnus. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėja (po ištuokos likusi pavardė B.) yra N. A. J. ir S. J. J. dukra, taigi ir mirusiojo S. J. sesuo. Mirties liudijimas patvirtina, kad N. A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Kauno miesto 6-ojo notarų biuro pažymoje nurodyta, kad patikrinus nebaigtų jų biurui perduotų paveldėjimo bylų sąrašą paveldėjimo byla po S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) nerasta. Iš pateikto pažymėjimo apie nekilnojamąjį daiktą matyti, kad mirusiajam S. J. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodo, kad į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad brolio S. J. sūnus priėmė palikimą ir susitvarkė paveldėjimo teisės liudijimo, nuosavybės teisių registravimo klausimus. Pareiškėja su brolio sūnumi nesimatė, nes jis po tėvo S. J. mirties greitai išvyko į užsienį ir su pareiškėja nepalaikė ryšių. Išaiškėjus aplinkybei, kad palikimo yra nepriėmę kiti pirmesnių eilių įstatyminiai įpėdiniai, pareiškėja pageidauja pavedėti atsiradusį po brolio mirties palikimą, nes faktiškai yra priėmusi palikimą. Po S. J. mirties atsirado palikimas, kurį sudarė namų ūkio, apyvokos, priemonės, reikmenys, įrankiai, įrengimai, namų apstatymo daiktai, indai, rūbai, asmeninio naudojimo daiktai, dokumentai, knygos, dviratis ir kiti kilnojamieji daiktai. Taip pat palikimą sudaro 4447 kv. m. ploto žemės sklypas ir pastatas – gyvenamasis namas 75,52 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini). Po brolio mirties iš karto savaitės laikotarpiu faktiškai buvo priimtas palikimas, nes pareiškėja nepraėjus 3 mėnesiams po brolio mirties pasiėmė dviratį, betono maišyklę, rankinį laikrodį, žemės ūkio ir buityje naudojamus įrankius, nes pati su tėvais gyveno ūkiškai netoliese esančioje sodyboje: kirvį, plaktuką, reples, 3 atsuktuvus, kastuvą, kauptuką, 2 skirtingus metalinius grėblius ir kita. Taip pat pareiškėjai buvo žinoma, kad brolio namuose tvarkėsi ir iki šiol gyvena 2 žmonės – tikėtina nuomininkai.
Teismui patikrinus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, nustatyta, kad gyvenamasis namas ir kiti statiniai, adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) įregistravimo pagrindas 2012 m. sausio 6 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 2-156. Patikrinus testamentų registro išrašą nustatyta, kad yra įregistruotas palikimo priėmimo faktas: palikimo priėmimo data 2011 m. rugsėjo 20 d., notaras, kuriam pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo – Ramutė Siliūnienė, Kauno rajono 1-asis notaro biuras. Palikėjas – S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmęs asmuo – G. J., (duomenys neskelbtini).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys).
Iš teismo išanalizuotų faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų matyti, kad palikėjo S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė jo sūnus G. J., gim. (duomenys neskelbtini), padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimą pagal įstatymą priėmęs asmuo G. J. yra pirmos eilės mirusiojo įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nėra duomenų, kad palikimo priėmimo teisėtumas bei išduotas 2012 m. sausio 6 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 2-156, būtų nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka (CK 5.8 straipsnis). Priešingai, nurodytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas galioja ir yra išviešintas, įregistruotas tiek testamentų registre, tiek nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjai išaiškintina, kad jos mirusio brolio S. J. sūnui G. J. įstatymo nustatyta tvarka priėmus po S. J. mirties likusį turtą, pareiškėja neteko teisės paveldėti palikėjo turto kaip įstatyminė įpėdinė. Taigi pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas, kad pareiškėja priėmė palikėjo turtą faktiniu valdymu, objektyviai nėra galimas įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijus 2012 m. sausio 6 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2-156 ir tokio fakto nustatymas esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, nesukurs pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.
Remiantis byloje esančiais įrodymais pareiškėjos patikslintas pareiškimas atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 8 punktas, 448 straipsnis).
Nustatytina, kad pareiškėja pateikdama pareiškimą sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį. Žyminis mokestis ypatingosios teisenos bylose sudaro 50,00 Eur žyminį mokestį, o pareiškimą teikiant elektroninių ryšių priemonėmis – 38,00 Eur. Taigi pareiškėja sumokėjo daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymai, todėl 37,00 Eur žyminio mokesčio dalis grąžintina pareiškėjai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 87 straipsnio 1 dalies, 1 punktas, 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Patikslintą pareiškimą atmesti.
Grąžinti pareiškėjai G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 37,00 Eur (trisdešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. lapkričio 22 d. Swedbank AB, dokumento Nr. 1762 (mokėtojas K. Č.). Pavesti žyminį mokestį grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.