Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Violeta Miliuvienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-169-174/2015

Teisėjas Vandalinas Vainius Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00256-2013-5

2015 m. birželio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Regimantui Špelveriui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Regimanto Špelverio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 3 dalį ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, paskiriant pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 71 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą – 10 MGL (376,50 Eur/1 300 Lt).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Nuosprendžiu priteista nukentėjusiajam K. B.: iš V. S. – 666,13 Eur (2 300 Lt) proceso išlaidų; iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 226,40 Eur (781,70 Lt) turtinės ir 7 000 Eur (24 169,60 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad jis, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: V. S. pagal 2012-06-29 darbo sutartį Nr. 3140 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo konstrukcijų surinkėju, 2013 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose, darbo metu rinkdamas siją HQ2-11 pagal surinkimo brėžinį 121024-072-211B, neturėdamas teisės dirbti nuo žemės valdomų tiltinio tipo kranų operatoriumi, prie 5 tonų keliamosios galios tiltinio krano (identifikacijos Nr. KR-01–03527) keturšakio grandininio stropo atšakos prikabinęs 2000 kg keliamosios galios stacionarų magnetinį keltuvą ir jį pridėjęs prie 9800 mm ilgio, 14 mm storio ir 360 mm pločio metalinės juostos, kad ją perkeltų nuo suvirinimo stendo ant 0,6 m aukščio atramų, pasirinko netinkamą kėlimo reikmenį – nenaudojo lynų ar grandinių, be to, nenustatė metalinės plokštės storio ir kėlimo galios procentinės dalies, neįvertino tarpelio tarp keltuvo kontaktinio paviršiaus ir keliamos detalės paviršiaus dydžio, nepridėjo magnetinio keltuvo ant keliamos metalinės juostos centro, kad paskirstytų svorį ir užtikrintų krovinio pusiausvyrą, ir pultu valdydamas tiltinį kraną, apie 9.50 val., keldamas metalinę juostą į apie 1,8 m aukštį, neužtikrino, kad su juo dirbęs K. B. nesiartintų prie keliamo krovinio ir jo neliestų rankomis, dėl to keliama metalinė juosta atsikabino nuo magnetinio keltuvo ir krisdama iš aukščio kliudė bei sužalojo šalia buvusį K. B., dėl to jam buvo padaryti atviri daugiaskeveldriniai dešinio šeivikaulio ir dešinio blauzdikaulio kūno lūžimai, tai sukėlė nukentėjusiajam K. B. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais V. S. pažeidė 2003-11-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. I-171 patvirtintos „Saugos ir sveikatos instrukcijos metalo konstrukcijų surinkėjui Nr. 10“ 1.12.1 p., numatantį, kad darbuotojas privalo „darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus“, 1.14 p., numatantį, kad „darbuotojas privalo... dirbti tik tuos darbus, kuriuos dirbti yra instruktuotas“, 3.1 p., numatantį, kad darbuotojas turi „...vykdyti tik tą darbą, kurį paveda UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesioginis darbo vadovas, ir tik tada, kai saugūs jo atlikimo metodai yra žinomi“, 4.10 p., numatantį, kad „krovinio užkabinimą arba aprišimą vykdyti pagal patvirtintas užkabinimo schemas“, 4.11 p., numatantį, kad „konstrukcijų elementai keliant turi būti prilaikomi nuo įsisiūbavimo, sukimosi atotampomis. Nuleidžiamus gaminius, kad jie nesiūbuotų ir nesisuktų, reikia prilaikyti kobiniais arba lanksčiomis atotampomis“, „atliekant krovinių kėlimo darbus krano veikimo zoną būtina pažymėti įspėjamaisiais ženklais. Tokiose zonose darbuotojams būti draudžiama“, 4.13 p., numatantį, kad „draudžiama rastis darbuotojams po keliamais gaminiais ir jų galimo virtimo vietoje, kol gaminiai nenuleisti į nurodytą vietą ir patikimai nepastatyti“ ir 2003-11-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1–171 patvirtintos „Stropuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 14“, 4.5 p., numatantį, kad „Ilgą gaminį reikia aprišti ne mažiau kaip dviejose vietose, ant kitų gaminių aprišimo lynai ar grandinės turi būti uždėtos taip, kad tolygiai pasiskirstytų jų svoris ir užtikrintų pusiausvyrą. Aprišimo lynai ir grandinės turi būti uždėtos be mazgų, po aštriomis krovinio briaunomis reikia padėti padėklus, kad lynai ar grandinės nubūtų nukirptos. Kampas tarp stropo neturi viršyti 90 laipsnių“, 4.14 p., numatantį, kad „Pakeltus krovinius reguliuoti galima tik atotampų pagalba arba kartimis su kabliais“.

Teismas civilinį ieškinį gali atmesti tik priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, todėl civilinė atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ reiškia apeliacinį skundą dėl 2015-01-09 nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su pareikštu civiliniu ieškiniu.

Dėl BK 137 straipsnio 3 dalies objektyviojo požymio – priežastinio ryšio

Pagal BK 137 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. BK 137 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką, kuri kelia pavojų kito asmens sveikatai, bet daromos veikos ryšį su specialių elgesio saugumo taisyklių, kurių laikytis kaltininkas privalėjo, pažeidimu. Be to, šiuo atveju turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių (kad jie buvo dėsningas veikos rezultatas). Taigi šį nusikaltimą apibūdina trys esminiai požymiai: 1) veika (pirmiau nurodytas taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); 2) padariniai (kito žmogaus sunkus sužalojimas ar susargdinimas); 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti visų trijų objektyviųjų požymių buvimą.

Apeliantas sutinka su teismo padaryta išvada, kad įvykusių faktinių aplinkybių dėl nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmo ir kaip sužalojimai padaryti niekas neginčija, todėl ir šiame apeliaciniame skunde nebus kalbama apie nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – padarinius. Šiuo atveju yra aktualus klausimas dėl priežastinio ryšio buvimo/nebuvimo kaltinamojo V. S. veikos aspektu.

Teismų praktikoje priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių padarinių priežastis. Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje teismas visiškai neatskleidė priežastinio ryšio elemento, jo neaptarė bei nepašalino abejonių dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, galėjusių lemti metalinės detalės nukritimą.

Nustatant priežastinio ryšio elementą, būtina atkreipti dėmesį į byloje esančius duomenis, o būtent į Valstybinės darbo inspekcijos 2013-05-08 Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 19 (toliau – Nelaimingo atsitikimo darbe aktas), kuriame nurodoma viena iš nelaimingo atsitikimo priežastis: „Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas. Darbuotojai ilgos detalės kėlimui naudodami netinkamą kėlimo reikmenį - kėlimo magnetą ir stovėdami pavojingoje kėlimo magneto keliamo krovinio zonoje, sujudino rankomis keliamą krovinį, kuris atsikabino ir krisdamas sužalojo darbuotoją <...>“. Kitaip tariant, yra suformuojamos dvi priežastys, dėl ko nukrito metalinė detalė: 1) netinkamas kėlimo reikmuo – magnetas; 2) sujudinimas rankomis. Dėl pirmos priežasties, kad buvo pasirinktas netinkamas kėlimo reikmuo, teisminio proceso metu nė vienas proceso dalyvis abejonių nekėlė (šią aplinkybę pripažino ir pats kaltinamasis, taip pat nukentėjusysis bei apklausti liudytojai). Tačiau dėl antros priežasties – sujudinimo rankomis, teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nieko nepasisako. Nors nukentėjusysis K. B. savo parodymuose teisminio posėdžio metu neigia rankomis reguliavęs keliamą konstrukciją, tačiau šią jo versiją paneigia liudytojo M. S. duoti paaiškinimai, kuriuose jis nurodo, kad: „<...> turėjau laisvą minutę ir mačiau įvykį „<...> stovėjau arčiau K. B. <...> K. B. stovėjo šalia ir laikė konstrukcijos galą, reguliavo.“ Šias aplinkybes patvirtina ir paties V. S. duoti paaiškinimai, kuriuose jis nurodo: ,,<...> mačiau, kaip K. B. bando prikelti ir reguliuoti metalinę konstrukciją.“ Būtent šios svarbios aplinkybės ir atsispindi Nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadose, kuriose viena iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių nurodoma „krovinio sujudinimas“.

Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu buvo nustatyti akivaizdūs paties nukentėjusiojo K. B. saugos ir sveikatos norminio teisės aktų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidinių lokalinių aktų) reikalavimų pažeidimai, t. y. nurodytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad K. B. pažeidė „Stropuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 14“, patvirtintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2003-11-04 įsakymu Nr. 1-171, šiuos punktus:

a) 4.5 punktą, nurodantį, kad: „ilgą gaminį reikia aprišti ne mažiau kaip dviejose vietose, ant kitų gaminių aprišimo lynai ar grandinės turi būti uždėtos taip, kad tolygiai pasiskirstytųjų svoris ir užtikrintų pusiausvyrą. Aprišimo lynai ir grandinės turi būti uždėtos be mazgų, po aštriomis krovinio briaunomis reikia padėti padėklus, kad lynai ar grandinės nebūtų nukirptos. Kampas tarp stropo neturi viršyti 90°“;

b) 4.14 punktą, nurodantį, kad: „pakeltus krovimus reguliuoti galima tik atotampų pagalba arba kartimis su kabliais“, t. y. griežtai draudžiama rankomis liesti pakeltą krovinį;

c) 4.21.1 punktą, nurodantį, kad „Stropuotojui draudžiama: „darbo metu stovėti po keliamu krūviu, strėle, būti galimo krūvio kritimo zonoje“.

K. B., būdamas supažindintas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės lokaliniais aktais bei nesilaikydamas bendrovėje nustatytos tvarkos, be nurodytų punktų pažeidimų, akivaizdžiai pažeidė minėtų instrukcijų šiuos punktus:

a) 4.10.5 punktą, nurodantį, kad: „prie kėlimo krūvio stropuotojas gali būti tol, kol keliamas būvis nepakeltas aukščiau kaip 1 m virš aikšteles, ant kurios stovi prikabinėtojas“;

b) 4.12 punktą, nurodantį, kad: „prieš pakeliant krovinį jį reikia pirma pakelti į 200-300 mm aukštį ir patikrinti, ar tolygiai įtempti stropai, o taip pat įsitikinti, kad krovinys patikimai aprištas, užstropuotas ir negali iškristi, atsikabinti ar išbyrėti jį transportuojant. Pastebėjus stropavimo nesklandumus, nedelsiant krovinį nuleisti ant žemės“;

c) 4.22.1 punktą, nurodantį, kad: „krovinius prikabinėti pagalių kabinimo schemas“.

Šios aptartos aplinkybės, padaryti K. B. pažeidimai ir nustatyta faktinė aplinkybė, kad kėlimo momentu pastarasis ne tik lietė, bet ir bandė reguliuoti keliamą konstrukciją, leidžia daryti prielaidą, kad paties K. B. atlikti veiksmai galėjo lemti krovinio atsikabinimą. Juo labiau, jog, kaip ir buvo nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, tokiomis pat kėlimo aplinkybėmis ir metodais prieš tai jau buvo sėkmingai perkeltas toks pat krovinys, kuris neatitrūko, tai tik sustiprina abejonę dėl galimo fizinio kontakto priežasties egzistavimo.

Kita svarbi aplinkybė yra tai, kad V. S. buvo priimtas į darbą metalo konstrukcijų surinkėju ir su juo buvo pasirašyta darbo sutartis, o K. B. buvo priimtas į darbą suvirintoju. Pareigų paskirstymą atskleidžia ir darbuotojų instruktavimas, apmokymai, pažymėjimai, o būtent: V. S. instruktuotas pagal „Metalo konstrukcijų surinkėjui saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 10“, K. B. instruktuotas pagal „Stropuotojų saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 14“. Šios aplinkybės besąlygiškai atskleidžia, kad už krovinio kėlimo įrankio parinkimą, krovinio prikabinimą pagal turėtą kvalifikaciją ir pareigas buvo atsakingas pats nukentėjusysis K. B..

Taigi esami faktai eliminuoja kaltinamojo V. S. veikos priežastinio ryšio elementą. Tokiu būdu, nors V. S. veiksmuose formaliai ir buvo padaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidiniuose lokaliniuose aktuose nustatyti specialaus elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, tačiau vertinant įvykusio įvykio aplinkybes, jie negalėjo būti priežastimi metalinei konstrukcijai atitrūkti. Nors šios abejonės ir buvo išsakytos baigiamųjų kalbų metu, tačiau teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį abejonių ne tik nepašalino, bet ir jų nevertino per baudžiamosios justicijos in dubio pro reo principo prizmę, tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

Išdėstyti argumentai, apelianto teigimu, patvirtina, kad, nesant bent vieno privalomojo sudėties požymio – priežastinio ryšio, V. S. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 3 dalyje, turi būti išteisintas.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Vis dėlto, jei apeliacinės instancijos teismas paliks nepakeistą skundžiamą nuosprendį dėl V. S. nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 3 dalyje, padarymo, apeliantas prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo K. B. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas iš dalies, iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 7 000 Eur (24 169,60 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliantas sutinka su teismo išdėstytu teisiniu reglamentavimu, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybės, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Būtent dėl to teismų sprendimuose turi būti numatoma piniginė kompensacija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt.

Šiuo atveju teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, iš esmės atsižvelgė į minėtas aplinkybes, tačiau neatsižvelgė į tai, jog dėl padarytos žalos yra ir paties nukentėjusiojo K. B. itin didelis neatsargumas. Todėl teismas priteisė nukentėjusiajam nepagrįstai didelę sumą atsiradusiai neturtinei žalai atlyginti. Būtent pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatą tuo atveju, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusysis K. B. buvo supažindintas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus lokaliniais aktais, kurie reguliuoja saugos ir sveikatos sritis („Darbuotojų darbo tvarkos taisyklės“, „Operatorių-kraninkų, stropuotojų paskyrimo ir instruktavimo žurnalas“ „Pareiginės saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8, 14, 17, 18, 19,20, 25“). Nekartojant konstatuotų K. B. specialiųjų elgesio taisyklių pažeidimų, kurios patvirtintos ne tik Nelaimingo atsitikimo darbe akte, bet ir apklausus šį aktą surašiusį ir Valstybinės darbo inspekcijos tyrimą atlikusį vyriausiąjį darbo inspektorių S. S., akivaizdu, kad nukentėjusysis K. B. galėjo ir privalėjo numatyti galimas tokių savo pažeidimų pasekmes. Žinodamas, jog naudojama netinkama kėlimo priemonė, netinkamai pritvirtintas keliamas krovinys, būdamas draudžiamoje kėlimo zonoje, neįspėjęs apie tai V. S., leido jam atlikti tokius veiksmus. Nukentėjusiojo K. B., kaip pakankamą patirtį turinčio darbuotojo, veiksmai (UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2011-10- 05), privalo būti vertinami kaip anksčiau paminėtų reikalavimų pažeidimai ir pripažinti itin dideliu paties nukentėjusiojo K. B. neatsargumu, tai tiesiogiai turi įtakos nustatant neturtinės žalos dydį (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

Šios aptartos aplinkybės teismo nėra aprašytos ir juo labiau nėra įvertintos. Neturtinės žalos dydį teismas sumažino tik konstatuodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo laikomasi darbų saugos kontrolės ir priežiūros, užkertant kelią nelaimingiems atsitikimams, nors kitoje skundžiamo nuosprendžio dalyje (aptariant ištirtus įrodymus ir faktines aplinkybes) teismas jau nurodo priešingai: „<...> darytina išvada, kad įmonėje realiai jų nesilaikoma, įmonėje nusistovėjusi norminiais aktais nereglamentuota veikla, darbuotojų niekas nekontroliuoja, kaip jie dirba, nors ir būna nustatyti pažeidimai, tačiau darbuotojams ir toliau leidžiama dirbti nesilaikant nustatytos tvarkos, kaip šiuo atveju nustatyta, jog kaltinamajam veikiant neteisėtai, tai turėjo įspėti nukentėjusysis K. B., bet dėl įmonėje nusistovėjusios „ nerašytų taisyklių“ sistemos, jis negalėjo nieko padaryti, kadangi kaltinamasis V. S. jam vadovavo ir davė tiesioginius nurodymus“. Tokios prieštaringos teismo išvados tame pačiame procesiniame dokumente negali būti vertinamos skirtingai. Todėl remiantis aptartų teisinių motyvų pagrindu akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju K. B. priteistas neturtinės žalos dydis turi būti sumažintas itin žymiai, o galbūt visiškai atmestas, konstatuojant jo paties itin didelį neatsargumą, rizikos prisiėmimą.

Atsikirtimais į apeliacinį skundą nuteistasis V. S. prašo tenkinti civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato R. Špelverio apeliacinį skundą; nukentėjusiojo K. B. atstovas advokatas Remigijus Jakštas prašo netenkinti apelianto skundo ir palikti nepakeistą skundžiamą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendį.

Civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas R. Špelveris prašo tenkinti apeliacinį skundą.

Nuteistasis V. S. ir jo gynėjas advokatas P. R. Mickus prašo tenkinti civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Nukentėjusiojo K. B. atstovas advokatas R. Jakštas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniame skunde civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas R. Špelveris prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą V. S. apkaltinamąjį nuosprendį ir V. S. išteisinti, o nukentėjusiojo K. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą; jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręs palikti galioti apkaltinamąjį nuosprendį, apeliantas prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl nustatyto neturtinės žalos dydžio, panaikinant priteistą neturtinę žalą arba sumažinant jos dydį.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. S. pagal BK 137 straipsnio 3 dalį nuteistas nepagrįstai, t. y. nesant priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo K. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo. Pasak apelianto, nors V. S. veiksmuose formaliai ir buvo padaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidiniuose lokaliniuose aktuose nustatyti specialaus elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, tačiau vertinant įvykusio įvykio aplinkybes, jie negalėjo būti priežastimi metalinei konstrukcijai atitrūkti, tai lėmė nelaimingą atsitikimą, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta K. B. sveikata. Priešingai – paties K. B. pažeidimai ir nustatyta faktinė aplinkybė, kad metalinės juostos kėlimo momentu pastarasis ne tik lietė, bet ir bandė reguliuoti keliamą konstrukciją, apelianto teigimu, leidžia daryti prielaidą, kad būtent K. B. atlikti veiksmai galėjo lemti krovinio atsikabinimą, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu jis buvo sunkiai sužalotas, juo labiau, kad tokiomis pat kėlimo aplinkybėmis ir metodais prieš tai buvo sėkmingai perkeltas toks pat krovinys, kuris neatitrūko, tai tik sustiprina abejonę dėl galimo fizinio kontakto priežasties egzistavimo.

Pagal BPK 312 straipsnio 3 dalį civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės atstovas ginčija nuteistojo V. S. kaltės klausimą, teigia, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe kaltas pats nukentėjusysis K. B., kuris nesilaikė darbų saugos reikalavimų, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta K. B. sveikata, taip pat ginčija K. B. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos neturtinės žalos dydį. Taigi civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliaciniame skunde yra dvi grupės argumentų, iš kurių viena grupė susijusi su nuteistojo V. S. nuteisimu, o kita grupė susijusi su civiliniu ieškiniu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors civilinio ieškinio išsprendimas tiesiogiai priklauso nuo teismo nustatytų faktinių aplinkybių, iš jų ir nuo to, kas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos ir ja padarytos žalos, tačiau BPK 312 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Tuo tarpu, kaip matyti iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinio skundo, jame keliamas klausimas ne tik dėl civilinio ieškinio, bet ir iš esmės ginčijami pirmosios instancijos nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiama nuteistojo V. S. kaltė ir nurodoma, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo kaltas pats nukentėjusysis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į BPK 312 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą ribotą apeliacijos teisę joje išvardytiems asmenims, suteikiant jiems teisę ginčyti tik civilinio ieškinio dydį, jo priteisimo pagrįstumą, su civiliniu ieškiniu susijusius įrodymus, civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinį skundą nagrinėja tik dėl civilinio ieškinio.

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis K. B. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš V. S., R. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai 30 000 Lt (8 688,60 Eur) dydžio neturtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, kad V. S. nusikalstama veika nukentėjusiajam K. B. padaryta neturtinė žala turi būti priteista iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6.264 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis, 2 dalis) ir konstatavo, kad nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrindas tenkinti iš dalies ir prašomą priteisti neturtinę žalą – 30 000 Lt (8 688,60 Eur) – sumažino iki 7 000 Eur (24 169,60 Lt). Priimdamas sprendimą sumažinti priteistinos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam K. B. neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojančia teismą nustatyti nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, laikantis CK nuostatų ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam K. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs atvirais daugiaskeveldriniais dešinio šeivikaulio ir dešinio blauzdikaulio kūno lūžiais, taigi neabejotina, kad jis patyrė psichologinę traumą, iškentėjo didelį skausmą, turėjo ne vieną operaciją ir dar gydymas tęsiasi, yra pablogėjusi jo gyvenimo kokybė, iki šios dienos sužalojimai paliko daug neigiamų pasekmių, jis sunkiai vaikšto, dėl patirtų sužalojimų nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Įvertinęs aptartų kriterijų visumą ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, kartu atsižvelgdamas ir į tai, kaip įmonėje laikomasi darbų saugos kontrolės ir priežiūros, užkertant kelią nelaimingiems atsitikimams, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo ieškinį patenkino iš dalies, nustatydamas 7 000 Eur (24 169,60 Lt) dydžio sumą neturtinės žalos atlyginimui.

Apelianto teigimu, dėl padarytos žalos yra ir paties nukentėjusiojo K. B. itin didelis neatsargumas, nes jis, žinodamas, jog naudojama netinkama kėlimo priemonė, netinkamai pritvirtintas keliamas krovinys, būdamas draudžiamoje kėlimo zonoje, neįspėjęs apie tai V. S., leido jam atlikti tokius veiksmus, o pats metalinės sijos (juostos) kėlimo momentu ne tik lietė, bet ir bandė reguliuoti keliamą konstrukciją, tokiu būdu padarė specialiųjų elgesio taisyklių pažeidimų, kurie konstatuoti Nelaimingo atsitikimo darbe akte ir kuriuos patvirtino tyrimą atlikęs Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius S. S.. Šie duomenys, apelianto teigimu, leidžia daryti prielaidą, kad paties K. B. atlikti veiksmai galėjo lemti krovinio atsikabinimą, juo labiau, jog, kaip ir buvo nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, tokiomis pat kėlimo aplinkybėmis ir metodais prieš tai jau buvo sėkmingai perkeltas toks pat krovinys, kuris neatitrūko, tai tik sustiprina abejonę dėl galimo fizinio kontakto priežasties egzistavimo.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu specialistui atlikus darbų saugos tyrimą dėl 2013-04-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykusio nelaimingo atsitikimo, be kita ko, buvo konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra tai, kad darbuotojai ilgos detalės kėlimui naudodami netinkamą kėlimo reikmenį – kėlimo magnetą – ir stovėdami pavojingoje keliamo krovinio zonoje, sujudino rankomis krovinį, kuris atsikabino ir krisdamas sužalojo darbuotoją, bei tai, kad įmonėje nekontroliuota ir neužtikrinta, kad kranus valdytų tik apmokyti ir atestuoti darbuotojai, kėlimo operacijoms būtų naudojami tinkami kėlimo reikmenys. Pažeista: 1. Stropuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 14, patvirtintos 2003-11-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1–171, 4.5 p.: „ilgą gaminį reikia apriški ne mažiau kaip dviejose vietose...“, 4.14 p.: „pakeltus krovinius reguliuoti galima tik atotampų pagalba arba kartinis su kabliais“, 4.21 p.: „stropuotojui draudžiama: darbo metu stovėti po keliamu krūviu, strėle, krūvio kritimo zonoje“, 2. Kėlimo kranų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-09-17 įsakymu Nr. A1-425, 22.2 p.: „kranui valdyti ir kroviniams perkelti tvarkomuoju dokumentu paskirti mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka išmokytą ir atestuotą krano operatorių ir mašinistą (kranininką)“, 36.5 p. „krano darbo vadovas privalo kontroliuoti, kad kranininkai ir stropuotojai vykdytų darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, prireikus instruktuoti juos darbo vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti numatomus darbus. Ypatingas dėmesys atkreiptas į tai, kad kranai nebūtų perkraunami, kroviniai būtų teisingai aprišami arba prikabinami...“, 42.13 p.: „magnetinių ir greiferinių kranų veikimo zonoje neleidžiama būti žmonėms ir vykdyti darbus“.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas dėl nelaimingo atsitikimo konstatavo nuteistojo V. S. ir nukentėjusiojo K. B. abipusę kaltę, tačiau padarė išvadą, kad būtent V. S. veiksmai, pažeidžiant saugos darbe reikalavimus, buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nelaimingu atsitikimu ir atsiradusiomis pasekmėmis – sunkiu K. B. sveikatos sutrikdymu. Tačiau, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta ir tai, kad pats nukentėjusysis K. B., būdamas instruktuotas ir atestuotas dirbti krovinių kabinėtoju ir nuo žemės valdomų tiltinio tipo kranų operatoriumi, žinodamas saugaus darbe reikalavimus ir, kaip pats nurodė, matydamas, kad V. S. savavališkai pasinaudojo netinkamu instrumentu – magnetiniu keltuvu, jį pritvirtinęs prie krano, tačiau pirmą kartą tokiu neleistinu būdu sėkmingai perkėlus siją ir toliau vykdant darbus, pastarojo neįspėjo, kad jis naudoja netinkamą instrumentą, o pats toliau dirbo stovėdamas pavojingoje keliamo krovinio zonoje, tokiu būdu pats, pažeisdamas darbų saugos reikalavimus, elgėsi neatsargiai bei rizikingai.

Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Nors, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ir sumažino nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau, kolegijos nuomone, teismas, atsižvelgęs į nuteistojo kaltės formą, nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pobūdį bei paties nukentėjusiojo neatsargumą, neišlaikė abiejų priešingų šalių interesų pusiausvyros.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartą neatsargų, rizikingą paties nukentėjusiojo Ž. B. elgesį, kurio veiksmai iš dalies taip pat lėmė neigiamus padarinius, mano, kad jam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis proporcingai turi būti mažinamas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžio mažinimas neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams ir nusistovėjusiai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Dėl to, kas paminėta, skundžiamas nuosprendis keičiamas, nes teismas neteisingai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Regimanto Špelverio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam K. B. 7 000 Eur (24 169,60 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam K. B. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.