- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-02
- Bylos Nr.
- 2-4068-608/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02987-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei, dalyvaujant ieškovui V. S. , atsakovo atstovei Eglei Izokaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisti 5650,00 Lt turtinei ir 2500,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2011-05-01 ieškovui važiuojant keliu iš Alytaus link Druskininkų m. kelio „Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė“ 69 kilometre, Varėnos r. susidūrė su į kelią išbėgusiu laukiniu žvėrimi – briedžiu. Ieškovas leistino greičio neviršijo, šiame kelio ruože įspėjančio kelio ženklo apie laukinius žvėris nebuvo. Kadangi laukinis žvėris iššoko į kelią prieš pat automobilį, išvengti susidūrimo nebuvo galimybės. Ieškovas laiko, kad atsakovas kaip laukinio gyvūno savininkas yra atsakingas už laukinio gyvūno padarytą žalą. Ieškovas laiko, jog sprendžiant laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo klausimą, dėl teisinių santykių panašumo pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.267 str. 1 d., numatanti naminių gyvūnų ir asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytos žalos atlyginimo klausimą. Ieškovas laiko, kad nagrinėjamu atveju laukinio žvėries išbėgimas į kelia nelaikytinas nenugalima jėga, nes pagal Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viešai internete skelbiamą informaciją tokių įvykių per pastaruosius metus kelyje Antakalnis- Jeznas-Alytus-Merkinė įvyko eilė eismo įvykių, kurių priežastimi buvo transporto priemonės susidūrimas su staiga išbėgusiu į kelio važiuojamąją dalį laukiniu žvėrimi.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad automobilis pagal LR CK 6.270 str. yra laikomas padidinto pavojaus šaltiniu. Atsižvelgiant į tai, kad padidinto pavojaus šaltinis kelia didesnį pavojų nei įprasta ir jo valdytojas privalo elgtis atsargiau nei įprasta, automobilio vairuotojas turėjo tinkamai įvertinti jo vairuojamos autotransporto priemonės keliamą pavojų aplinkai ir savo galimybes suvaldyti automobilį kiekvienoje situacijoje. Mano, kad ieškovas nepagrįstai preziumuoja, kad valstybės institucijos nevykdė teisės aktuose numatytų pareigų, konkrečiai pareigos paženklinti ir užtverti aitvarais autoįvykio vietą iki autoįvykio. Pažymėjo, kad valstybės institucijos savo funkcijas šioje srityje vykdė ir vykdo pagal teisės aktų reikalavimus. Prašė ieškinį atmesti
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos grupės 2011 m. gegužės 4 d. pažyma patvirtina, kad 2011 m. gegužės 1 d. apie 03.50 val. Varėnos rajono savivaldybėje kelyje Antakalnis-Jeznas-Alytus-Merkinė ties 69 kilometru eismo įvykio metu buvo apgadintas V. S. vairuojamas automobilis Audi A4, valstybinis Nr. EDT 104 (b.l. 10). Minėto autoįvykio priežastimi buvo automobilio susidūrimas su į kelią išbėgusiu laukiniu žvėrimi - briedžiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.267 str. 2 d. numato, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Tokią tvarką eismo įvykio metu reglamentavo Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 str. 6 d., kuri numato, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų, ir išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo ir jų priežastinio ryšio su dėl eismo įvykio atsiradusiomis žalingomis pasekmėmis. Ieškovas nurodo, jog valstybės neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, t. y. saugių eismo sąlygų neužtikrinimu, nes eismo įvykio vietoje nebuvo pastatyta įspėjamojo ženklo „Laukiniai gyvūnai“, taip pat nebuvo įrengtų atitvarų. Tačiau Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenumato, kad keliai turi būti atitveriami atitvarais. Kelių atitvarai statomi vadovaujantis Lietuvos kelių ir projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais statybos techniniais dokumentais. Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 380 punktas numato, kad vielos tinklo atitvarai statomi, numatomi greičio apribojimai, gyvūnų praginos ir kt. tik tose vietose, kur kelio trasa kerta nusistovėjusius gyvūnų migracijos takus, t. y. tas vietas, kuriomis pastoviai ar sezoniškai maitinimosi ar veisimosi tikslais juda atitinkamos rūšies gyvūnai. Tokių atitvarų paskirtis yra tiek apsaugoti žmones nuo gyvūnų daromos žalos, tiek apsaugoti gyvūnus nuo žmogaus veiklos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio vietoje kelio trasą kerta gyvūnų migracijos takas.
Įspėjamieji kelio ženklai statomi vadovaujantis Kelio ženklų ir signalų konvencija, prie kurios yra prisijungusi ir Lietuva, bei Lietuvos standartu LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“, kurio 3.2.28 punktas numato, kad ženklas „Laukiniai gyvūnai“ statomas prieš kelio ruožą, kuriame pasitaiko laukinių žvėrių. Teisės aktai nenumato kelio ruožo, kuriame pasitaiko laukinių žvėrių, sąvokos. Todėl įspėjamasis kelio ženklo reikalingumas nustatomas įvertinus konkretaus kelio ruožo savitumą, eismo įvykių periodiškumą ir kitas aplinkybes. Tam, kad nustatyti įspėjamojo kelio ženklo būtinumą atitinkamame kelio ruože, būtina atlikti tyrimą, tam tikrą laiką stebėti eismo situaciją, sąlygas. Pavieniai laukinių gyvūnų pasirodymai kelyje negali būti pagrindu statyti įspėjamąjį kelio ženklą, nes tokiu atveju nebūtų laikomasi tokių kelio ženklų sistemos, kadangi laukiniai gyvūnai atskirais atvejais gali pasirodyti bet kurioje vietoje. Remiantis ieškovo pateiktais įrodymais apie eismo įvykius, nėra pagrindo daryti išvadai, kad eismo įvykio metu buvo būtinos atitinkamos specialios priemonės eismo saugumui užtikrinti, t. y. būtinybė statyti atitinkamus įspėjamuosius ženklus. Valstybės įmonės „Alytaus regiono keliai“ 2011-09-01 pateiktoje informacijoje ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2011-10-24 pateitoje informacijoje nėra duomenų apie tai, kad krašto kelyje Nr. 129 Antakalnis-Jieznas Alytus – Merkinė 2006-2010 m. ir 2011 metų 8 mėnesius buvo registruota eismo įvykių, susijusių su laukiniais gyvūnais. Tokia informacija liudija, jog eismo įvykio vietoje laukinio žvėries išbėgimas į kelią yra atsitiktinumas, pavienis reiškinys, todėl atsakovas neturėjo pagrindo imtis ypatingų atsargumo priemonių, siekiant užkirsti kelią laukinio gyvūno patekimui į kelią.
Ar valstybė, kaip laukinio gyvūno savininkas, ėmėsi pakankamų priemonių tam, jog išvengti laukinių gyvūnų daromos žalos, turi būti vertinama atsižvelgiant į laukinių žvėrių, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifiką, ir ribotas tokių žvėrių savininko galimybes juos valdyti. Laukinių žvėrių savininko galimybė valdyti šiuos žvėris ir naminių gyvūnų savininko arba asmens, kurio žinioje yra laukiniai gyvūnai, galimybės valdyti bei kontroliuoti tokius gyvūnus, kad jie nesukeltų žalos, nėra lygiavertės. Laisvėje gyvenantys gyvūnai keičia savo buvimo vietą, jų migracijos pilnai kontroliuoti neįmanoma. Todėl tiek atitvarai, tiek įspėjamieji kelio ženklai negali pilnai apsaugoti tiek žmogaus ir jo turto nuo gyvūnų, tiek gyvūnų nuo žmogaus daromos žalos, nes šios kliūtys gali tik apsunkinti laukinių žvėrių pateikimą į gatves, gyvenamąsias zonas ir pan., tačiau negali tam visiškai užkirsti kelio. Todėl tarp kelio ženklo ar atitvaro neįrengimo ir atsiradusios žalos nėra teisiškai reikšmingo tiesioginio priežastinio ryšio.
Valstybė yra priėmusi Medžioklės įstatymą, numatantį laukinių gyvūnų populiacijos, tame tarpe ir briedžių, reguliavimo tvarką. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog briedžių populiacija eismo įvykio teritorijoje atsakovo ir jo įgaliotų institucijų buvo reguliuojama nepakankamai. Teismas, atsižvelgdamas į eismo įvykių dėl į kelią išbėgusio laukinio žvėries skaičių, jų periodiškumą, kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, ilgį, jo reikšmingumą, judėjimo intensyvumą, laiko, jog laukinių gyvūnų populiacijos reguliavimas yra pakankama priemonė tam, jog nagrinėjamu atveju būtų išvengta laukinio žvėries daromos žalos.
Ieškovas neįrodė būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų atsakovo veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, o atsakovo kaip laukinių žvėrių savininko atsakomybė be kaltės negalima, nes tokios atsakomybės nenumato galiojantys teisės aktai, todėl ieškinys atmetamas.
Kadangi valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo šioje civilinėje byloje išlaidos nesiekia dešimties litų, jos iš ieškovo nepriteisiamos (LR CPK 92 str., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto trečiąjį apylinkės teismą.