- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-16
- Bylos Nr.
- AN2-312-478/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Pažeidėjas
- J. G.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. įgalioto atstovo advokato A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nutarimo J. G. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. G. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalyje, ir nubaustas 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bauda už tai, kad jis 2018 m. sausio 6 d., 13.30 val., (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo „P.“ medžioklės ploto vienete, neturėdamas medžiotojo selekcininko kvalifikacijos, kartu su K. T. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)) sumedžiojo 7 metų amžiaus ragus numetusį briedžio patiną, kai briedžio patinų medžioklės terminas yra pasibaigęs, t. y. sumedžiojo gyvūną, kurio sumedžioti neturėjo teisės. Tokiais savo veiksmais J. G. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 14 punkto, 58.2.2 ir 58.23 punktų reikalavimus. J. G. taip pat paskirtos administracinio poveikio priemonės: atimta specialioji teisė – teisė medžioti 1 (vieneriems) metams; konfiskuotas J. G. priklausantis lygiavamzdis šautuvas „TOZ 36“, 12x70, Nr. (duomenys neskelbtini) ir odinis diržas.Apeliaciniame skunde J. G. įgaliotas atstovas advokatas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną J. G. atžvilgiu nutraukti. Skunde advokatas nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ANK 290 straipsnio 8 dalies ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 15.3 punkto nuostatas. Taisyklių 15.3 punkte yra nustatyta išimtis, kurios pagrindu ir buvo sumedžiotas briedis - medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sužeisto medžiojamojo gyvūno, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šį medžiojamąjį gyvūną. Byloje yra neginčijami ir objektyvūs įrodymai, jog 2018 m. sausio 6 d. sumedžiotas briedis buvo sužeistas gyvūnas. Tai, kaip faktas, yra nustatyta Apžiūros akte, kuriame nurodyta, jog apžiūros metu nustatyta, kad briedžio dešinės kojos medialinėje pusėje, tarp peties ir alkūnės sąnario, matosi pūlinio kapsulės likučiai. Lūžęs dešinės pusės dešimtas šonkaulis. 2018 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio metu liudytojomis kviestos Apžiūros aktą surašiusios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kaišiadorių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojos D. L. ir D. N. paaiškino, jog briedis turėjo didelį pūlinį, kuris greičiausiai buvo pašalintas nulupant briedį ir kad tokio dydžio pūlinys briedžiui turėjo kelti skausmą ir kančias. Tai, kad briedis atrodė sužeistas, J. G. nuosekliai dėstė savo rašytiniuose paaiškinimuose. Tai nurodė ir kitas medžiotojas - liudytojas K. T.. Taigi, J. G. sumedžiotas briedžio patinas, kurio medžiojimo terminas buvo pasibaigęs, buvo sužeistas gyvūnas ir J. G. dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo teikė institucijai paaiškinimus, jog šovė į, jo nuomone, sužeistą žvėrį. Kadangi 2018 m. sausio 22 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Institucija) surašytame administracinio nusižengimo protokole nėra ir nebuvo nurodytas Taisyklių 15.3 punkto pažeidimas (netinkamas pranešimas apie sumedžiotą sužalotą žvėrį, kurio medžiojimo terminas pasibaigęs), todėl J. G. pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, jog jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, nes jis teisėtai, t. y. pagal Taisyklių 15.3 punkte numatytą išimtį sumedžiojo sužeistą briedį, kurio (jeigu jis būtų nesužeistas) medžioti įprastai negalima. Kadangi objektyvūs byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. G. nepažeidė Taisyklių reikalavimų, ANK 290 straipsnio 8 dalis negali būti taikoma, nes atsakomybėn traukiamas asmuo sumedžiojo briedį teisėtai, o ANK 290 straipsnio 8 dalis taikoma tik tais atvejais, kai briedžio patino sumedžiojimas vyksta neteisėtai. Advokatas skunde pažymi, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo administracinio nusižengimo procese taisykles ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, dėl ko priėmė iš esmės klaidingą nutarimą. Tai, kad 2018 m. sausio 6 d. sumedžiotas briedis turėjo sužeidimus, patvirtina penki byloje pateikti ir esantys įrodymai: Apžiūros aktas; 2018 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio metu D. L. ir D. N. parodymai; 2018 m. sausio 6 d. J. G. rašytas pasiaiškinimas; 2018 m. sausio 22 d. J. G. rašytas pasiaiškinimas; 2018 m. sausio 22 d. liudytojo K. T. rašytas pasiaiškinimas. Briedžio sužeidimo fakto neneigė ir administracinio nusižengimo protokolą surašę Institucijos inspektoriai - D. J. ir T. B., kurie teisme teikė paaiškinimus. Nei Institucija protokole, nei teismas skundžiamame nutarime nenurodė, kokiais įrodymais vadovaujantis buvo nuspręsta netaikyti Taisyklių 15.3 punkte nustatytos sužeisto gyvūno sumedžiojimo taisyklės, t. y. norint nutraukti sužeisto medžiojamojo gyvūno, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, kančias. Pažymima, kad sumedžiotas briedis kitą darbo dieną buvo pateiktas Taisyklių 15.3 punkte nurodytai institucijai, t. y. Apžiūros aktas buvo surašytas įvykdžius Taisyklių 15.3 punkte nustatytą pareigą - sumedžiotą gyvūną pristatyti rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kad šioji nustatytų sužeidimo pobūdį, sumedžioto gyvūno tinkamumą vartoti žmonių maistui. Kaip matyti iš byloje esančio medžiotojų klubo „P.“ Veterinarijos tarnybai pateikto prašymo, buvo prašoma nustatyti sumedžioto briedžio sužeidimo pobūdį. Būtent tokio prašymo pagrindu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kaišiadorių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba surašė Apžiūros aktą. Teismo nutarime pateikta išvada neva darbuotojos vertino ne gyvūno sužeidimo laipsnį ar sužeidimo įtaką gyvūno gyvybingumui, o gyvūno mėsos tinkamumą maistui prieštarauja Taisyklių 15.3 punktui ir rašytiniams byloje esantiems įrodymams - Apžiūros aktui ir prašymui nustatyti būtent sumedžioto briedžio sužeidimo pobūdį. Advokatas nesutinka su nutarime pateiktu vertinimu, jog Institucijos pareigūnai D. J. ir T. B. yra ir gali būti liudytojai, ir kad jų paaiškinimai gali paneigti byloje esančius įrodymus. ANK 575 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo teisenoje gali dalyvauti administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, vertėjas, ekspertas, specialistas ir liudytojai. Protokolą surašė D. J., kurį teismas nutarime įvardino ir kvalifikavo kaip liudytoją. Tiek D. J., tiek T. B. buvo pareigūnai, kurie dalyvavo 2018 m. sausio 6 d. medžiotojų klubo „P.“ neplaniniame patikrinime. Jie yra Institucijos pareigūnai, o ne nešališki liudytojai. Teismo pateikta išvada, jog reikia vadovautis Institucijos pareigūnų teisme pateiktais žodiniais paaiškinimais, o ne rašytiniais iki administracinio nusižengimo nagrinėjimo teisme pradžios pateiktais įrodymais rodo esminį ANK 567 straipsnio 3 dalyje draudžiamą įrodinėjimo pareigos perkėlimą J. G. ir pastarojo nekaltumo prezumpcijos pažeidimą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), kas daro nutarimą nepagrįstą ir naikintiną. Advokatas atkreipia dėmesį, kad Institucija Taisyklių 15.3 punkto pažeidimo neįrodinėjo. Protokole minėtas punktas nenurodytas. Institucija visiškai nevertino J. G. 2018 m. sausio 6 d. ir 2018 m. sausio 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad briedis buvo sužeistas. Nutarime tik atkartota Institucijos pareigūnų nuomonė, jog tai buvo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinė pozicija, tačiau ji neatleido nei Institucijos, nei teismo motyvuotai pagrįsti, kuo remiantis buvo neatsižvelgta į J. G. nuosekliai teiktus paaiškinimus, jog briedis buvo sumedžiotas dėl to, kad buvo sužeistas. Tokiu būdu buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė į nekaltumo prezumpciją.Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarimą palikti nepakeistą, J. G. įgalioto atstovo advokato A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
J. G. įgalioto atstovo advokato A. B. apeliacinis skundas netenkinamas.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas ginčija administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, įrodytumą, t. y. nesutinka, kad J. G. sumedžiojo gyvūną, neturėdamas tam pateisinamo pagrindo.Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo du kartus šovė ir pataikė, t. y. sumedžiojo briedžio patiną 2018 m. sausio 6 d., vykstant medžioklei tyliuoju būdu varant, (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo „P.“ medžioklės ploto vienete. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad J. G. neturi medžiotojo selekcininko kvalifikacijos. Tai, kad briedžio patinus galima medžioti nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d. ir tik medžiotojams selekcininkams, J. G. yra žinoma. Nepaisant to, pagrindinis gynybos argumentas yra tai, kad J. G. sumedžiojo ne sveiką, pilnai išsivysčiusį briedžio patiną, tačiau sužeistą gyvūną, kurio nušovimas palengvino pastarojo kančias. Aukštesnysis teismas sutinka, kad vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.3 punktu medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sužeisto medžiojamojo gyvūno, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šį medžiojamąjį gyvūną. Tačiau apie jo sumedžiojimą visais atvejais būtina nedelsiant pažymėti medžioklės lape ir ne vėliau kaip per 12 valandų faksu arba el. paštu pranešti Aplinkos apsaugos departamentui, o sumedžiotą gyvūną pristatyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniam padaliniui, kad šis nustatytų sužeidimo pobūdį, sumedžioto gyvūno tinkamumą vartoti žmonių maistui, surašytų aktą, nurodydamas būtinojo sumedžiojimo pagrįstumą. Medžioklės plotų naudotojai privalo vykdyti veterinarijos specialistų nurodymus dėl tolesnio šios medžioklės produkcijos naudojimo. Nagrinėjamu atveju būtinumo sumedžioti briedžio patiną nebuvo, todėl administracinio nusižengimo protokole J. G. pagrįstai neinkriminuotas Taisyklių 15.3 punkto reikalavimų pažeidimas. ANK 569 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) ir tai yra bylą nagrinėjančio teismo ar pareigūno prerogatyva. Svarbu yra tai, kad bet kokia įrodymų rinkimo procese užfiksuota informacija, turi būti vertinama visų įrodymų kontekste. Todėl aukštesnysis teismas vertina visus byloje surinktus įrodymus, neteikdamas nė vienam iš jų išskirtinumo. Nesivadovauti pareigūnų, kurie dalyvavo 2018 m. sausio 6 d. medžiotojų klubo „P.“ neplaniniame patikrinime, parodymais bei paaiškinimais nėra jokio pagrindo, nes pateiktos bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad šie pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti kaip nors pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir pan.Tarnybiniu pranešimu „Dėl medžiotojų klubo „P.“ sumedžioto briedžio patino“ (b. l. 5) nustatyta, kad suaugusį briedžio patiną trečiojo varymo metu sumedžiojo J. G. kartu su K. T.. Abiejų medžiotojų paleistos kulkos buvo rastos sumedžioto žvėries kūne. Briedžio patinas sumedžiotas pasibaigus jo medžioklės terminui. 2018 m. sausio 6 d. medžioklės metu medžiotojai turėjo teisę medžioti tik briedžio jauniklį arba antrametį briedžio patiną (tik medžiotojai selekcininkai). Vadovaujantis Taisyklių 28 punktu, sumedžiojus briedžio patiną, numetusį ragus, medžiotojai gyvūno sumedžiojimo vietoje privalėjo užpildyti Taisyklių 2 priedą ir apie šį atvejį pažymėti medžioklės lape, tačiau patikrinimo metu tai padaryta nebuvo. Į sumedžioto gyvūno ausį buvo įverta ne tam gyvūnui skirta licencija. Įvykio dieną rašytame paaiškinime (b. l. 6) J. G. pripažino, kad sumedžiojo beragį briedžio patiną. Šovė du kartus į dešinį žvėries šoną. Šiame paaiškinime paskutinis sakinys parašytas kitos spalvos rašikliu, jame teigiama, kad briedis atrodė lyg sužeistas. Po kelių savaičių rašytame paaiškinime (b. l. 7) J. G. detalizavo, kad briedis prieš jį, stovintį bokštelyje, išėjo priekiu, po to apsisuko ir nuėjo link miško. Jis buvo įsitikinęs, kad tai patinas. Briedis atrodė žemas, ėjo kažkaip keistai, lėtai šlubčiodamas, t. y. atrodė kaip sužeistas. Gyvūnui pasisukus, jis paleido šūvį. Pirmosios instancijos teisme J. G. taip pat laikėsi pozicijos, kad žvėris buvo sužeistas. Jis matė briedžio korpusą, galvą, kuri jam pasirodė labai maža, taip pat matė, kad briedis buvo be ragų, briedžio galvos rožės nekraujavo. Gyvūnas buvo neaktyvus, šlubčiojo, buvo panarinęs galvą. Taigi, jis šovė, manydamas, kad briedis yra sužeistas arba serga. Tokiam vertinimui aukštesnės instancijos teismas nepritaria.Atkreiptinas dėmesys, kad J. G. nėra pradedantysis medžiotojas, medžiotojo biliete Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23) nurodyta, kad J. G. medžiotojo stažas skaičiuojamas nuo 2002 m., vadinasi, medžioklės taisyklės jam privalo būti žinomos jau šešiolika metų. 2018 m. sausio 6 d. vykusi medžioklė nebuvo kuo nors išskirtinė, J. G. tokio pobūdžio medžioklėje (varant tyliuoju būdu) dalyvavo ne pirmą kartą, todėl puikiai žinojo, kokius žvėris gali sumedžioti, o kokių negali. Pažymėtina, jog sumedžiotas briedis buvo septynerių metų amžiaus, todėl sumaišyti jį su briedžio jaunikliu patyrusiam medžiotojui nėra galimybės. Taip pat atmestina versija, kad J. G. galėjo sąžiningai suklysti dėl žvėries neva buvusio sužeidimo ar sirgimo, dėl kurio reikėtų jį nušauti, palengvinant šio kančias. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo puikiai matė briedžio patiną, kuris stovėjo tiesiai prieš jį, buvusį bokštelyje. J. G. kurį laiką stebėjo gyvūną ir neva matė šį šlubčiojantį, tačiau šis aiškinimas vertinamas kritiškai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, prieš iššaudamas, privalėjo įsitikinti, kad gyvūnas iš tiesų yra stipriai ligotas, tačiau tai padaryta nebuvo. Vos briedis pasisuko šonu, J. G. iš karto iššovė. Tai, kad J. G., šaudamas į briedžio patiną, nematė ir nesuvokė, jog šis dešinės kojos medialinėje pusėje, tarp peties ir alkūnės sąnario, turėjo pūlinį, kuris galėjo kelti gyvūnui nedidelį diskomfortą, patvirtina liudytojų T. B. ir D. J. parodymai. Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas T. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2018 m. sausio 6 d. (duomenys neskelbtini) rajone vykdė reidą, apie 14.30 val. užsuko į medžiotojų klubo „P.“ gyvūnų dorojimo aikštelę, kartu dirbo inspektorius D. J.. Į teritoriją jų niekas neįleido, todėl jis į vidų pateko pro tvoroje esančią skylę. Tuomet prisistatė, paprašė leisti įvažiuoti į teritoriją su automobiliu. Medžioklės vadovas apie tai, kad yra sumedžiotas neleistinas žvėris, nieko nesakė. Viduje buvo rastas sumedžioto briedžio patinas. Briedžio galva buvo be ragų, rožės ir kelmeliai atrodė kaip ką tik ragus numetusio briedžio. Ragai galėjo būti nukritę medžioklės dieną. Medžioklės vadovas nurodė, kad žvėrį sumedžiojo J. G.. Paklausus, ar supildytas aktas, kurį privaloma užpildyti medžioklės metu sumedžiojus ragus numetusį patiną, gautas atsakymas, jog aktas nesupildytas. Siekiant tiksliai išsiaiškinti, kiek šūvių į gyvūną ir kas paleido, buvo paprašyta nulupti briedį, o tuo metu pradėta imti iš medžiotojų paaiškinimus. Jis paaiškinimus ėmė iš J. G. ir K. T.. Abu medžiotojai tvirtino, kad paleido po du šūvius į briedį kaip į jauniklį, apie pastebėtą žvėries sužeidimą nieko neminėjo. Tuomet kažkuris medžiotojas pasakė, kad belupant briedį jo pažastyje rado pūlinį, kuris neatrodė šviežias, buvo nedidelis. Paaiškėjus šiai aplinkybei, J. G. paprašė leisti papildyti savo rašytą paaiškinimą, kam T. B. neprieštaravo. Tokiu būdu 2018 m. sausio 6 d. J. G. rašytiniame paaiškinime atsirado papildomas sakinys (įrašytas kitos spalvos rašikliu), jog jis medžioklės metu sumedžiojo sužeistą gyvūną. Tai, kad paaiškinimas buvo pildomas, nurodė ir liudytojas D. J.. Netikėti šių pareigūnų parodymais aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Daroma išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo derino savo paaiškinimus prie byloje nustatytų aplinkybių. Iš pradžių jis siekė išvengti administracinės atsakomybės, bandydamas įteigti, jog suklydo dėl gyvūno amžiaus, vėliau, žvėries kūne radus nedidelį pūlinį, pasirinko naują gynybinę versiją, t. y. aiškino, kad šovė į ligotą gyvūną, tokiu būdu nutraukdamas jo kančias.Vis dėlto, aplinkybės, kad gyvūnas iš tiesų buvo sunkiai ligotas ir kankinosi, nepatvirtina surinkta bylos medžiaga. Į Kaišiadorių valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą buvo kreiptasi jau po neplaninio patikrinimo atlikimo ir pažeidimo užfiksavimo, t. y. 2018 m. sauso 8 d. Pateiktame laukinio gyvūno apžiūros akte Nr. 31ŪGP-2 (b. l. 8-9) nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta, jog briedžio dešinės kojos medialinėje pusėje, tarp peties ir alkūnės sąnario, matosi pūlinio kapsulės likučiai. Lūžęs dešinės pusės dešimtas šonkaulis. Pažeistos kūno vietos nukreiptos utilizuoti teisės aktų numatyta tvarka, kitos skerdienos dalys pripažintos tinkamomis žmonių maistui. Šį patikrinimo aktą surašiusios veterinarijos gydytojos – D. L. ir D. N. buvo apklaustos pirmosios instancijos teisme. D. N. paaiškino, kad briedis buvo vidutinio įmitimo, kas paneigia J. G. teiginius apie nedidelį, galimai nepilnai išsivysčiusį žvėrį. Dešinės pusės dešimto šonkaulio lūžis galėjo būti padarytas sumedžiojimo dieną. Taip pat dešinės kojos vidinėje pusėje ji matė kapsulės likučius apie 10-15 cm dydžio. Gali daryti išvadą, kad gyvūnas dėl sužalojimų galėjo šlubuoti, jam galėjo tempti koją. Gyvūnas galėjo gyventi, tačiau turėjo jausti diskomfortą. Analogiškus sužalojimo padarinius nurodė ir D. L.. Taigi, nė viena veterinarijos gydytoja neteigė, jog žvėris juto dideles kančias, dėl ko reikėjo nutraukti jo gyvenimą. Be to, vertindamas šių liudytojų parodymus, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad abi gydytojos-veterinarės yra labiau kvalifikuotos įvertinti, ar gyvūno mėsa yra tinkama maistui, tačiau ne tai, ar dėl turėto pūlinio žvėris galėjo visavertiškai gyventi. D. N. pripažino, kad apžiūrėti briedžio važiavo pirmą kartą, ar briedį dėl sužalojimo reikėjo šauti, pasakyti negalėjo, šioje srityje dirba pusantrų metų ir toks patikrinimas jai buvo pirmas. Dėl gyvūno nušovimo būtinybės nieko negalėjo pasisakyti ir D. L., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šios liudytojos gyvūno apžiūros metu koncentravosi tik į mėsos tinkamumą maistui, o ne rasto pūlinio įtaką žvėries gyvybingumui. Ligoto žvėries nušovimo versiją paneigia ir kitų medžiotojų paaiškinimai, rašyti įvykio dieną. Medžioklės vadovas D. M. nurodė, kad medžiotojai vieni per kitus jam pranešė, kad sumedžiotas jaunas patinas (b. l. 16, 17). Medžiotojas K. T. paaiškino, kad šovė į antrametį briedį, nes šalia iš dešinės buvęs medžiotojas J. G. žvėrį jau buvo sužeidęs (b. l. 18). Taigi, apie briedžio ligotumą ir būtinumą nutraukti jo kančias nė vienas neminėjo. Nors vėlesniame paaiškinime (b. l. 19) K. T., derindamasis prie J. G. paaiškinimo, dėstė, kad žvėris atrodė sužeistas ar sergantis, nes šlubavo ir sunkiai ėjo, tačiau, jau minėta, ši versija atsirado tik po nedidelio pūlinio briedžio dešinės kojos vidinėje pusėje radimo. Medžioklės metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo puikiai suvokė į kokio amžiaus ir kokios sveikatos būklės žvėrį taikosi, nepaisant to, du kartus iššovė ir briedį mirtinai sužeidė. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad sumedžiotasis briedis nepatyrė tokių kančių, dėl kurių būtų reikėję jį nušauti. Gyvūno turėto pūlinio vizualiai nesimatė, nes jis buvo vidinėje kojos pusėje, be to, briedžio šlubavimo versija tėra J. G. kelta prielaida, kuria teismas nesivadovauja, nes objektyviai ši aplinkybė nebuvo nustatyta. Veterinarijos gydytojos D. L. ir D. N. hipotetiškai kėlė versiją, jog žvėris galėjo šlubčioti arba jam galėjo tiesiog tempti koją, kas nesukelia šlubavimo, vis dėlto, tiksliai įvardyti pūlinio keliamus padarinius gyvūno sveikatai jos nesugebėjo.Institucija savo atsiliepime pagrįstai nurodė, kad Medžioklės taisyklių 15.3 punktas apibrėžia tokias situacijas, kai medžiojamieji gyvūnai būna sužalojami susidūrimų su transporto priemonėmis metu ar sužeisti ankstesnių medžioklių metu, tačiau likę gyvi ir patiriantys dideles kančias. Šiuo atveju tokia situacija susidariusi nebuvo, todėl nušauti briedžio patino J. G. neturėjo teisės. Be to, būtinojo sumedžiojimo pagrįstumo aktas surašytas nebuvo. Gyvūno dešimto šonkaulio lūžis sutampa su šautinės žaizdos vieta, todėl ilgalaikių kančių šis sužalojimas negalėjo sukelti. Įvertinęs aukščiau aptartus duomenis, aukštesnysis teismas sprendžia, kad analizuojamu atveju nekaltumo prezumpcijos principas nebuvo pažeistas, taip pat J. G. nebuvo perkelta nekaltumo įrodinėjimo našta. Apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus ir motyvuotai pasisakė, kodėl vienus laiko patikimais, o kitus atmeta kaip nepagrįstus. Įrodymų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos. J. G. neatskleidė visų jam žinomų faktinių įvykio aplinkybių, siekė išvengti ar bent jau sušvelninti savo atsakomybę, nepaisant to, jis yra visiškai pagrįstai pripažintas padaręs ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Vien tai, kad apylinkės teismo priimtas sprendimas netenkina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Skundžiamas nutarimas yra tinkamai motyvuotas, todėl paliekamas galioti, o J. G. atstovo advokato apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. G. įgalioto atstovo advokato A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.