Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo IĮ J. D. turgus „Marmantas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo IĮ J. D. turgus „Marmantas“ skundą atsakovui VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl sprendimų, pažymėjimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nors pareiškėjas patikslinto skundo reikalavime panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005-02-18 įsakymą, atsakovu nurodė viešojo administravimo subjektą, Kauno apskrities viršininko administraciją, tačiau, kokio teismo – administracinio ar bendrosios kompetencijos – kompetencijai priskirtinas ginčas, priklauso ne tik nuo subjekto. Esminis kriterijus, nulemiantis ginčo priskyrimą bendrosios kompetencijos arba administraciniam teismui, yra teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, prigimtis ir pobūdis. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d. administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, t. y. ginčus, kylančius iš viešosios teisės normų reguliuojamų santykių. Valstybė ir jos institucijos vykdo ne tik valdžios funkcijas, bet gali užsiimti ir ūkine – komercine veikla. Tokiu atveju valstybė ir jos institucijos dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose, kuriems nėra būdingas pavaldumo elementas ir kuriuos reguliuoja privatinės teisė normos (Civilinio kodekso 2.35, 2.36 str.). Valstybės ir jos institucijų dalyvavimas civiliniuose teisiniuose santykiuose negali būti laikomas viešuoju administravimu, o bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, kuriuose dalyvauja valstybė ar jos institucijos, priskirtinos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1, 22, 25 str., ABTĮ 3, 15, 16 str.).

Pagal pareiškėjo patikslintame skunde nurodytą reikalavimą kylantys teisiniai santykiai yra susiję su valstybinės žemės nuoma privačiam asmeniui, tai yra, tarp atsakovo ir pareiškėjo susiklostę teisiniai santykiai nėra pagrįsti subjektų pavaldumu. Atsakovas, kaip valstybės institucija, spręsdamas klausimą dėl žemės nuomos konkrečiam asmeniui, iš esmės įgyvendina valstybės, kaip nuosavybės teises subjekto (žemės sklypo savininko), teises ir išreiškia žemės savininko poziciją dėl sutartinių santykių atsiradimo. Taigi tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostę santykiai yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami privatinės teisės normų, todėl kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ginčas. Ginčai, kylantys iš civilinių teisinių santykių, yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (CPK 22 str., 25 str., ABTĮ 16 str. 1 d.), todėl pareiškėjo skundas yra teismingas ne administraciniam, o bendrosios kompetencijos teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokią praktiką taip pat yra suformavusi Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti bylose J. A. vs. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (2005-01-11 nutartis), UAB „Verslo būstas“ vs. Vilniaus apskrities viršininko administracija (2006-03-10 nutartis), R. G. vs. Kauno apskrities viršininko administracija (2006-02-23 nutartis).

Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad nagrinėjamoje byloje susipynus tiek civiliniams teisiniams, tiek administraciniams teisiniams santykiams, yra tikslinga visus reikalavimus išnagrinėti administraciniame teisme. Pažymėtina, kad tokiu atveju, kai byloje yra susiję tiek civiliniai teisiniai, tiek administraciniai teisiniai santykiai, atskiri reikalavimai byloje gali būti išskiriami ir nagrinėjami skirtinguose teismuose: administraciniame ir bendrosios kompetencijos. Taip pat tokiu atveju, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio, visi reikalavimai gali būti nagrinėjami viename teisme, tačiau būtent bendrosios kompetencijos teisme, o ne administraciniame teisme, kadangi bendrosios kompetencijos teismų kompetencija yra platesnė už administracinių teismų. Būtent tokia praktika yra suformuota Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti (pvz., 2004-07-07 nutartis, priimta byloje J. Š. ir kt. vs. Č. S. ir kt.; 2003-10-13 nutartis, priimta byloje V. K. vs. Kauno apskrities viršininko administracija).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2008-04-16 nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005-02-18 įsakymą dalyje kaip neteismingą tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ir pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą bei naikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008-04-16 nutartį nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.